- Marijana Jasaitienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimas prievarta ligoniams vartoti tik pačius pigiausius vaistus jau duoda pačių karčiausių vaisių: 34-erių kaunietė vos nenumirė.
Diagnozės ir operacijos
Para Kauno klinikų Centriniame reanimacijos skyriuje, į kurį buvo nuvežta be sąmonės, penkios dienos Respublikinėje Kauno ligoninėje – tiek 34-erių Vilma praleido gydymo įstaigose, kur atsidūrė, jos mamos Elenos Gumbienės įstikinimu, pakeitus vartojamus vaistus.
Vilma jau ne vieni metai serga epilepsija. Ši liga nustatyta daugiau nei prieš pusantro dešimtmečio, praėjus dvejiems metams po to, kai tuomet dar paauglei mergaitei buvo atlikta neurochirurginė operacija. Iki jos Vilma vis skųsdavosi galvos skausmais, gydytojai jį nurašydavo paauglystei ir guosdavo, kad jie išnyks savaime.
Atlikus tyrimą kompiuterinės tomografijos metodu paaiškėjo skausmų priežastis – cista galvos smegenyse. Tuomet, pasakoja E.Gumbienė, per keturias valandas trukusią operaciją cista buvo pašalinta.
"Po pusantrų metų prasidėjo epilepsijos priepuoliai. Medikų konsiliumas nusprendė, kad reikalinga šuntavimo operacija, nes smegenyse kaupėsi skystis – likvoras. Jam nutekėti įvedė šuntą", – E.Gumbienei skauda širdį dėl dukters vargų.
Vilma su tuo šuntu susigyveno, nes jis būtinas iki šiol.
"Ta operacija tarsi sustabdė laiką", – paaiškino E.Gumbienė pastebėjus, kad 34-erių jos dukra atrodo labai jauna, lyg paauglė.
Priemoka problemų nekėlė
Epilepsija valdoma vaistais. Paskirtieji Vilmai ne ką tepadėjo. Gydytojai juos keitė, bet priepuoliai vis tiek kartodavosi, net neretėjo.
"Pagaliau buvo paskirti tokie, nuo kurių priepuolių pavyko išvengti ne vienus metus. Kai jie atsinaujino, tuomet mums padidino vaistų dozę. Labai džiaugiausi, kai būklė pagaliau stabilizavosi. Gydytojai sakė, kad tai labai geri vaistai, neigiamas jų šalutinis poveikis labai mažas. Tuo įsitikinome per aštuonerius šių vaistų vartojimo metus: dukra jautėsi labai gerai", – gerąja patirtimi dalijosi E.Gumbienė.
A.Veryga buvo pripažinęs, kad retų išimčių, kai etiniai ir generiniai vaistai veikia skirtingai, gali būti.
Pastarąjį kartą, puikiai mena ji, epilepsijos priepuolis dukrą buvo ištikęs praėjusių metų gegužę. Jis buvo labai lengvas. Vaistus, kurie Vilmą išvadavo nuo kančių, ji gėrė iki rugpjūčio 27 d. Po 150 mg rytą ir 150 mg vakare.
"Šiuos vaistus būtina gerti lygiai tuo pačiu laiku, tikslią dozę. Pastaruosius pusantrų metų nebuvo jokių priepuolių", – ir džiaugiasi, ir liūdi E.Gumbienė.
Liūdi todėl, kad pastarajame sveikatos apsaugos ministro A.Verygos patvirtintame Kompensuojamųjų vaistų kainyne epilepsija sergančios kaunietės vartotų vaistų nebeliko. Jie Vilmai dėl ligotumo ir neįgalumo buvo kompensuojami 100 proc. Priemoka ligonės tėvams finansinių problemų nekėlė.
Išbraukė iš kainyno
Vaistų receptą Vilmai jos mama gauna kas tris mėnesius. Kai pastarąjį kartą, o tai buvo rugpjūčio pabaigoje, su receptu nuėjo į vaistinę, gavo tris dėžutes nežinomų vaistų.
"Aš vaistininkei sakau: ne tuos vaistus duodate", – save cituoja E.Gumbienė.
Ir išgirdo atsakymą, kad tie, kuriuos anksčiau pirkdavo, nebekompensuojami, teks tenkintis generiniais tos pačios veikliosios medžiagos vaistais.
"Toks nurodymas, tik šitie vaistai kompensuojami, jei norite anksčiau vartotų – mokėkite visą jų kainą", – vaistinėje išgirdo E.Gumbienė.
Vaistininkė tikino, kad abiejų vaistų veiklioji dalis – ta pati, todėl ligą gydo taip pat. Moteris tuo patikėjo, parėjusi namo viską papasakojo dukrai. Ši netgi paguodė mamą: "Nieko tokio, kad tik priepuolių nebūtų."
Tačiau E.Gumbienės bloga nuojauta pasitvirtino. Vilmai vos pradėjus gerti generinius vaistus, ji pasijuto prastai. Ėmė skųstis, kad darosi silpna, staiga išmuša karštis, trinka koordinacija, tarsi kas stumdytų į šonus. Mergina vis užsigaudavo už baldų, sienų, kūną nusėjo mėlynės.
Prarado sąmonę
"Nė neįtariau, kad taip gali būti nuo vaistų, todėl tą penktadienį išvažiavau į darbą, o Vilma – į Neįgalaus jaunimo užimtumo centrą, kur jai labai patinka", – pasakoja E.Gumbienė.
Būnant darbe jai paskambino dukra ir pasakė, kad labai skauda nugarą.
"Aš negalėjau išeiti iš darbo, tai vyras nuvažiavo ir parvežė Vilmą namo. Jai buvo silpna, net kvėpavimas sunkėjo, todėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą", – pasakoja E.Gumbienė.
Respublikinėje Kauno ligoninėje, į kurią Vilma buvo nuvežta, ligonei buvo diagnozuotas radikulitas, suleista vaistų nuo skausmo. Būklei pagerėjus, išleista namo, tačiau kitą rytą dukra mamai vėl pasiskundė silpnumu. Negana to, ją išpylė karštis, netrukus prasidėjo priepuolis: raudonis, traukuliai, stringantis kvėpavimas.
Greitosios pagalbos medikai ligonę rado jau be sąmonės ir šįkart nuvežė į Kauno klinikas. Iškart paguldė į Reanimacijos skyrių.
Jauna gyvenimą mylinti kaunietė Vilma, dėl sveikatos apsaugos ministro sprendimo pakeitus jos vartojamus vaistus, atsidūrė reanimacijos palatoje. (Asmeninio archyvo nuotr.)
Pirko be kompensacijos
"Turbūt praėjo valanda, kai Vilma, gydytojams taikant visus gaivinimo ir gydymo metodus, pagaliau akimis pradėjo reaguoti į aplinką", – tuomet labai nudžiugo E.Gumbienė.
Ji tvirtina, kad tyrimai rentgenu ir kompiuterinės tomografijos metodu jokių pakitimų nerodė. Vadinasi, priepuolis ištiko vien dėl epilepsijos.
Tik ši vienintelė diagnozė buvo patvirtinta ir po penkių parų gydymo Respublikinės Kauno ligoninės Neurologijos skyriuje, į kurį Vilma buvo pervežta iš Kauno klinikų. Ligoninėse nuo epilepsijos buvo gydoma ne generiniais, o patentiniais vaistais. E.Gumbienė įsitikinusi, kad nuo jų praėjo ir vienos rankos bei kojos paralyžius, todėl parsivežusi namo dukrai nupirko šių vaistų, sumokėjusi už juos visą kainą.
"Kodėl ministras A.Veryga atėmė teisę juos vartoti?" – klausia ligonė ir jos mama.
Šiandien Vilma jaučiasi gerai. Akivaizdu, koks skirtingas etinių ir generinių vaistų poveikis.
Respublikinės Kauno ligoninės Terapijos klinikos Neurologijos skyriaus vedėja Aistė Čikotienė patvirtino: "Originalaus ir generinio vaisto poveikis pacientams, sergantiems epilepsija, gali skirtis. Staiga juos pakeitus – gydžius originaliais ir pradėjus gydyti generiniais vaistais kai kuriems pacientams galimos alerginės reakcijos, vaistų netoleravimas, priepuolių padažnėjimas."
Išimčių kaina
Kritikuotas dėl pačių pigiausių vaistų įtraukimo į Kompensuojamųjų sąrašą sveikatos apsaugos ministras A.Veryga buvo pripažinęs, kad retų išimčių, kai etiniai ir generiniai vaistai veikia skirtingai, gali būti.
Ar šių išimčių kaina nėra pernelyg didelė?
Pastarajame sveikatos apsaugos ministro A.Verygos patvirtintame Kompensuojamųjų vaistų kainyne epilepsija sergančios kaunietės vartotų vaistų nebeliko.
"Labai apgailestaujame dėl pacientės sveikatos būklės ir linkime kuo greičiau pasveikti", – ministro poziciją išreiškė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Alina Žilinaitė.
Ir pridūrė, kad nežino, kokio stiprumo vaistą vartojo Vilma, taip pat jos ligos eigos ir diagnozės, todėl negali komentuoti vaistų poveikio. Ar ministerijai sunku visa tai sužinoti ir padaryti išvadas?
Akivaizdu, daug lengviau biurokratiškai paaiškinti, kad, sudarant šių metų trečiojo ketvirčio Kompensuojamųjų vaistų kainyną, vadovautasi nauja kainodara, todėl į jį nebuvo įtraukti tie vaistai, kurių gamintojai pasiūlė per dideles kainas. Ministerijos tikslas – mažinti išlaidas vaistams. Galbūt reikėtų pradėti nuo ligų profilaktikos, ir tuomet bet kurių vaistų reikėtų mažiau.
"2018 m. IV ketvirčio kainynas bus tvirtinamas šių metų spalio mėnesį. Šiuo metu gamintojai vis dar teikia paraiškas, kurios yra vertinamos. Tad, atsižvelgus į gamintojo pasiūlymą ir jo atitikimą reikalavimams, bus sprendžiama, ar įtraukti vaistą į kainyną", – tiek vilčių, kad Vilmai reikalingi vaistai bus kompensuojami, suteikė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė A.Žilinaitė.
Žinome, kad Lietuvos rinka gali dominti nebent farmacijos mailių, o ne banginius. Deja, mūsų šalyje ligonių aprūpinimo kompensuojamaisiais vaistais politika remiasi ne sergančių ligonių interesais, o vaistų gamintojų pasiūlymais.
Kuo vadovaujasi Sveikatos apsaugos ministerija
Liepos 12 d. įsigaliojęs 2018 m. trečiojo ketvirčio kompensuojamųjų vaistų kainynas dar labiau sumažina vaistų kainas pacientams. Nustačius priemokų viršutines ribas už kompensuojamuosius vaistus, priemoka negali viršyti 4,11 euro tuo atveju, kai vaistas kompensuojamas 100 proc.
Be to, nauja vaistų kainodara ir farmacijos kompanijų sumažintos kainos leido sutaupyti nemažai biudžeto lėšų ir pacientų priemokų, tad pradedama kompensuoti dar daugiau veikliųjų medžiagų.
Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, nors, nuo 2017 m. vidurio pradėjus įgyvendinti pirminius paciento priemokų mažinimo žingsnius, pacientų priemokų suma sumažėjo apie 18 proc., bet priemokos vis dar yra gana didelės. Todėl, įgyvendinant Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, ir toliau bus nuosekliai siekiama jas mažinti bei kurti kitus išlaidų mažinimo mechanizmus.
"Naujasis kainynas parengtas pagal naują metodiką ir buvo siekta, kad pacientų sumokama suma už vaistus nebūtų tiesiogiai priklausoma nuo gamintojų teikiamų kainų. Tad, nustačius kainyne didžiausią galimą paciento priemoką, žmonės per metus sutaupys apie 7,3 mln. eurų", – sako ministras A.Veryga.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika4
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...
-
Pradėjo silpnėti klausa? Delsti rizikinga!
Dėl amžiaus ar kitų priežasčių pradėjus silpnėti klausai, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir skirtų gydymą. Deja, tam tikrais atvejais klausos nusilpimas būna negrįžtamas, o vienintelė galimybė gyventi vis...