Prieštaringa A. Verygos politika: pakeitus vaistus jauna kaunietė vos nenumirė

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimas prievarta ligoniams vartoti tik pačius pigiausius vaistus jau duoda pačių karčiausių vaisių: 34-erių kaunietė vos nenumirė.

Diagnozės ir operacijos

Para Kauno klinikų Centriniame reanimacijos skyriuje, į kurį buvo nuvežta be sąmonės, penkios dienos Respublikinėje Kauno ligoninėje – tiek 34-erių Vilma praleido gydymo įstaigose, kur atsidūrė, jos mamos Elenos Gumbienės įstikinimu, pakeitus vartojamus vaistus.

Vilma jau ne vieni metai serga epilepsija. Ši liga nustatyta daugiau nei prieš pusantro dešimtmečio, praėjus dvejiems metams po to, kai tuomet dar paauglei mergaitei buvo atlikta neurochirurginė operacija. Iki jos Vilma vis skųsdavosi galvos skausmais, gydytojai jį nurašydavo paauglystei ir guosdavo, kad jie išnyks savaime.

Atlikus tyrimą kompiuterinės tomografijos metodu paaiškėjo skausmų priežastis – cista galvos smegenyse. Tuomet, pasakoja E.Gumbienė, per keturias valandas trukusią operaciją cista buvo pašalinta.

"Po pusantrų metų prasidėjo epilepsijos priepuoliai. Medikų konsiliumas nusprendė, kad reikalinga šuntavimo operacija, nes smegenyse kaupėsi skystis – likvoras. Jam nutekėti įvedė šuntą", – E.Gumbienei skauda širdį dėl dukters vargų.

Vilma su tuo šuntu susigyveno, nes jis būtinas iki šiol.

"Ta operacija tarsi sustabdė laiką", – paaiškino E.Gumbienė pastebėjus, kad 34-erių jos dukra atrodo labai jauna, lyg paauglė.

Priemoka problemų nekėlė

Epilepsija valdoma vaistais. Paskirtieji Vilmai ne ką tepadėjo. Gydytojai juos keitė, bet priepuoliai vis tiek kartodavosi, net neretėjo.

"Pagaliau buvo paskirti tokie, nuo kurių priepuolių pavyko išvengti ne vienus metus. Kai jie atsinaujino, tuomet mums padidino vaistų dozę. Labai džiaugiausi, kai būklė pagaliau stabilizavosi. Gydytojai sakė, kad tai labai geri vaistai, neigiamas jų šalutinis poveikis labai mažas. Tuo įsitikinome per aštuonerius šių vaistų vartojimo metus: dukra jautėsi labai gerai", – gerąja patirtimi dalijosi E.Gumbienė.

A.Veryga buvo pripažinęs, kad retų išimčių, kai etiniai ir generiniai vaistai veikia skirtingai, gali būti.

Pastarąjį kartą, puikiai mena ji, epilepsijos priepuolis dukrą buvo ištikęs praėjusių metų gegužę. Jis buvo labai lengvas. Vaistus, kurie Vilmą išvadavo nuo kančių, ji gėrė iki rugpjūčio 27 d. Po 150 mg rytą ir 150 mg vakare.

"Šiuos vaistus būtina gerti lygiai tuo pačiu laiku, tikslią dozę. Pastaruosius pusantrų metų nebuvo jokių priepuolių", – ir džiaugiasi, ir liūdi E.Gumbienė.

Liūdi todėl, kad pastarajame sveikatos apsaugos ministro A.Verygos patvirtintame Kompensuojamųjų vaistų kainyne epilepsija sergančios kaunietės vartotų vaistų nebeliko. Jie Vilmai dėl ligotumo ir neįgalumo buvo kompensuojami 100 proc. Priemoka ligonės tėvams finansinių problemų nekėlė.

Išbraukė iš kainyno

Vaistų receptą Vilmai jos mama gauna kas tris mėnesius. Kai pastarąjį kartą, o tai buvo rugpjūčio pabaigoje, su receptu nuėjo į vaistinę, gavo tris dėžutes nežinomų vaistų.

"Aš vaistininkei sakau: ne tuos vaistus duodate", – save cituoja E.Gumbienė.

Ir išgirdo atsakymą, kad tie, kuriuos anksčiau pirkdavo, nebekompensuojami, teks tenkintis generiniais tos pačios veikliosios medžiagos vaistais.

"Toks nurodymas, tik šitie vaistai kompensuojami, jei norite anksčiau vartotų – mokėkite visą jų kainą", – vaistinėje išgirdo E.Gumbienė.

Vaistininkė tikino, kad abiejų vaistų veiklioji dalis – ta pati, todėl ligą gydo taip pat. Moteris tuo patikėjo, parėjusi namo viską papasakojo dukrai. Ši netgi paguodė mamą: "Nieko tokio, kad tik priepuolių nebūtų."

Tačiau E.Gumbienės bloga nuojauta pasitvirtino. Vilmai vos pradėjus gerti generinius vaistus, ji pasijuto prastai. Ėmė skųstis, kad darosi silpna, staiga išmuša karštis, trinka koordinacija, tarsi kas stumdytų į šonus. Mergina vis užsigaudavo už baldų, sienų, kūną nusėjo mėlynės.

Prarado sąmonę

"Nė neįtariau, kad taip gali būti nuo vaistų, todėl tą penktadienį išvažiavau į darbą, o Vilma – į Neįgalaus jaunimo užimtumo centrą, kur jai labai patinka", – pasakoja E.Gumbienė.

Būnant darbe jai paskambino dukra ir pasakė, kad labai skauda nugarą.

"Aš negalėjau išeiti iš darbo, tai vyras nuvažiavo ir parvežė Vilmą namo. Jai buvo silpna, net kvėpavimas sunkėjo, todėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą", – pasakoja E.Gumbienė.

Respublikinėje Kauno ligoninėje, į kurią Vilma buvo nuvežta, ligonei buvo diagnozuotas radikulitas, suleista vaistų nuo skausmo. Būklei pagerėjus, išleista namo, tačiau kitą rytą dukra mamai vėl pasiskundė silpnumu. Negana to, ją išpylė karštis, netrukus prasidėjo priepuolis: raudonis, traukuliai, stringantis kvėpavimas.

Greitosios pagalbos medikai ligonę rado jau be sąmonės ir šįkart nuvežė į Kauno klinikas. Iškart paguldė į Reanimacijos skyrių.

Jauna gyvenimą mylinti kaunietė Vilma, dėl sveikatos apsaugos ministro sprendimo pakeitus jos vartojamus vaistus, atsidūrė reanimacijos palatoje. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Pirko be kompensacijos

"Turbūt praėjo valanda, kai Vilma, gydytojams taikant visus gaivinimo ir gydymo metodus, pagaliau akimis pradėjo reaguoti į aplinką", – tuomet labai nudžiugo E.Gumbienė.

Ji tvirtina, kad tyrimai rentgenu ir kompiuterinės tomografijos metodu jokių pakitimų nerodė. Vadinasi, priepuolis ištiko vien dėl epilepsijos.

Tik ši vienintelė diagnozė buvo patvirtinta ir po penkių parų gydymo Respublikinės Kauno ligoninės Neurologijos skyriuje, į kurį Vilma buvo pervežta iš Kauno klinikų. Ligoninėse nuo epilepsijos buvo gydoma ne generiniais, o patentiniais vaistais. E.Gumbienė įsitikinusi, kad nuo jų praėjo ir vienos rankos bei kojos paralyžius, todėl parsivežusi namo dukrai nupirko šių vaistų, sumokėjusi už juos visą kainą.

"Kodėl ministras A.Veryga atėmė teisę juos vartoti?" – klausia ligonė ir jos mama.

Šiandien Vilma jaučiasi gerai. Akivaizdu, koks skirtingas etinių ir generinių vaistų poveikis.

Respublikinės Kauno ligoninės Terapijos klinikos Neurologijos skyriaus vedėja Aistė Čikotienė patvirtino: "Originalaus ir generinio vaisto poveikis pacientams, sergantiems epilepsija, gali skirtis. Staiga juos pakeitus – gydžius originaliais ir pradėjus gydyti generiniais vaistais kai kuriems pacientams galimos alerginės reakcijos, vaistų netoleravimas, priepuolių padažnėjimas."

Išimčių kaina

Kritikuotas dėl pačių pigiausių vaistų įtraukimo į Kompensuojamųjų sąrašą sveikatos apsaugos ministras A.Veryga buvo pripažinęs, kad retų išimčių, kai etiniai ir generiniai vaistai veikia skirtingai, gali būti.

Ar šių išimčių kaina nėra pernelyg didelė?

Pastarajame sveikatos apsaugos ministro A.Verygos patvirtintame Kompensuojamųjų vaistų kainyne epilepsija sergančios kaunietės vartotų vaistų nebeliko.

"Labai apgailestaujame dėl pacientės sveikatos būklės ir linkime kuo greičiau pasveikti", – ministro poziciją išreiškė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Alina Žilinaitė.

Ir pridūrė, kad nežino, kokio stiprumo vaistą vartojo Vilma, taip pat jos ligos eigos ir diagnozės, todėl negali komentuoti vaistų poveikio. Ar ministerijai sunku visa tai sužinoti ir padaryti išvadas?

Akivaizdu, daug lengviau biurokratiškai paaiškinti, kad, sudarant šių metų trečiojo ketvirčio Kompensuojamųjų vaistų kainyną, vadovautasi nauja kainodara, todėl į jį nebuvo įtraukti tie vaistai, kurių gamintojai pasiūlė per dideles kainas. Ministerijos tikslas – mažinti išlaidas vaistams. Galbūt reikėtų pradėti nuo ligų profilaktikos, ir tuomet bet kurių vaistų reikėtų mažiau.

"2018 m. IV ketvirčio kainynas bus tvirtinamas šių metų spalio mėnesį. Šiuo metu gamintojai vis dar teikia paraiškas, kurios yra vertinamos. Tad, atsižvelgus į gamintojo pasiūlymą ir jo atitikimą reikalavimams, bus sprendžiama, ar įtraukti vaistą į kainyną", – tiek vilčių, kad Vilmai reikalingi vaistai bus kompensuojami, suteikė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė A.Žilinaitė.

Žinome, kad Lietuvos rinka gali dominti nebent farmacijos mailių, o ne banginius. Deja, mūsų šalyje ligonių aprūpinimo kompensuojamaisiais vaistais politika remiasi ne sergančių ligonių interesais, o vaistų gamintojų pasiūlymais.


Kuo vadovaujasi Sveikatos apsaugos ministerija

Liepos 12 d. įsigaliojęs 2018 m. trečiojo ketvirčio kompensuojamųjų vaistų kainynas dar labiau sumažina vaistų kainas pacientams. Nustačius priemokų viršutines ribas už kompensuojamuosius vaistus, priemoka negali viršyti 4,11 euro tuo atveju, kai vaistas kompensuojamas 100 proc.

Be to, nauja vaistų kainodara ir farmacijos kompanijų sumažintos kainos leido sutaupyti nemažai biudžeto lėšų ir pacientų priemokų, tad pradedama kompensuoti dar daugiau veikliųjų medžiagų.

Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, nors, nuo 2017 m. vidurio pradėjus įgyvendinti pirminius paciento priemokų mažinimo žingsnius, pacientų priemokų suma sumažėjo apie 18 proc., bet priemokos vis dar yra gana didelės. Todėl, įgyvendinant Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, ir toliau bus nuosekliai siekiama jas mažinti bei kurti kitus išlaidų mažinimo mechanizmus.

"Naujasis kainynas parengtas pagal naują metodiką ir buvo siekta, kad pacientų sumokama suma už vaistus nebūtų tiesiogiai priklausoma nuo gamintojų teikiamų kainų. Tad, nustačius kainyne didžiausią galimą paciento priemoką, žmonės per metus sutaupys apie 7,3 mln. eurų", – sako ministras A.Veryga.



NAUJAUSI KOMENTARAI

zose

zose portretas
zmogui negalima pradeti staigiai nauju vaistu pvz as gulejau klaipedoje ligonineje kiek man ten dave vaistu as ju negeriau pvz guli zmogus 5 dienas ir jis turi pradeti naudoti naujus vaistus is kur jie gydytojai zino gal as negaliu ju gerti sitaip negalima ant zmogaus bandyti

Alisa

Alisa portretas
Butent taip mano dukra taip pat serga epilepsija buvo vaistai kompensuojami o dabar nebe bet as verygos istatymo nepasirinjau paairinkau pilna kaina moketi,nes pasake kad nuo generiniu vaistu kartojasi priepuoliai. As to nenorejau nes labai vaikui kenkia.

kostas

kostas portretas
Jei butu mano vaikui taip,tai verslygiui neilgai tektu vaikscioti ant zemes!!!
VISI KOMENTARAI 33

Galerijos

Daugiau straipsnių