Prieš nemalonų prakaito kvapą – alūno akmuo

Šis natūralus dezodorantas – efektyvus būdas neutralizuoti nemalonų prakaito kvapą. Ištirpusi ant odos alūno druska padengia ją nematoma apsaugine plėvele, stabdo bakterijų dauginimąsi, bet nesutrikdo natūralaus prakaitavimo proceso: neužkemša porų ir leidžia pasišalinti toksinams.

Puikios alūno akmens savybės žinomos dar prieš tūkstantmečius, ši ypatinga druska minima kai kuriuose egiptietiškuose papirusuose. Alūno kristalai natūraliai susiformuoja Egipto dykumose, taip pat – keliose Bohemijos ir Saksonijos vietovėse, netoliese kai kurių Neapolio vulkanų.

Alūno kristalas veikia antibakteriškai, sutraukiančiai, stabdo kraujavimą, minkština ir drėkina odą. Šiame produkte nėra alkoholio, aliuminio chlorohidrato ar chlorohidroksido ir jokių kitų sintetinių medžiagų. Tad ši priemonė neerzina odos ir tinka naudoti ypač jautriems žmonėms.

Be to, alūno akmuo tinkamas ir vabzdžių įkandimo vietoms, nubrozdinimams tepti, naudoti dezinfekcijai. Ši priemonė padeda atsigauti odai po skutimosi, apsaugo nuo spuogelių susidarymo, mažina plaukelių įaugimo tikimybę.

Kristalą naudoti labai paprasta – jį reikėtų sudrėkinti ir gerai ištrinti prakaituojančias vietas arba sausu akmeniu tepti dar drėgną odą. Tuomet leisti jam išdžiūti. Patogu tai, kad ši priemonė nepalieka pėdsakų ant drabužių. Be to, jos užtenka mažiausiai metams.

Verta žinoti

Rinkoje neretai pasitaiko sintetiniai alūno akmenys, kurie gaminami iš amonio druskos sintezės būdu (dažniausiai šie produktai išsiskiria žema kaina), tačiau tai nėra natūrali mineralinė druska. „Netikrą“ alūno akmenį padės identifikuoti originalioje prekės etiketėje esantis užrašą Ammonium alum (natūralus alūno akmuo vadinamas Potassium alum).

Kvapnaus aromato kristalui galima suteikti sudrėkinant jį eterinių augalų aliejumi ar gėlių vandeniu.

Specialistės komentaras

Klaipėdos Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologė Aldona Kajutytė:

„Žmonės neretai pamiršta, kad prakaitavimas – natūralus fiziologinis reiškinys, taip pašalinami toksinai, šilumos perteklius. Stabdydami tai, kas natūraliai turi vykti organizme, sudarome sąlygas rastis rimtesniems sutrikimams. Toksinai, ieškodami kito kelio pasišalinti, įjungia patologinius procesus.

Be to, daugelio prakaitavimą mažinančių priemonių sudėtis nėra draugiška organizmui. Ypač pavojingas yra aliuminis – kaupdamasis žmogaus organizme šis elementas ilgainiui gali sąlygoti itin sunkių ligų atsiradimą. Taigi verta atkreipti dėmesį į naudojamos priemonės sudėtį – kuo joje daugiau natūralių medžiagų, tuo ją saugiau vartoti. Kiekvienam reikėtų atrasti sau geriausiai tinkančią priemonę.

Šiaip populiariaisiais dezodorantais ir antiprespirantais piktnaudžiauti nerekomenduojama. Jie neleidžia odai kvėpuoti, užkemša poras. Visokie aromatai, kvapikliai – dar vienas dirgiklis, ypač jautresniems žmonėms. Taigi kartais noras išlikti sausam sukelia įvairius dermatitus ir kitas odos ligas.

Geriausias būdas kovoti su nemaloniu prakaito kvapu – ne kvepalai, bet kasdienė higiena ir dažnas drabužių keitimas.

Jei žmogų vargina ypač gausus prakaitavimas, reikia ieškoti kitų priežasčių, tam įtakos gali turėti endokrininės, nervų sistemos ligos, vaistų vartojimas ir kt.“