Prekyba vaistais – lyg dėvėtais drabužiais

Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas profesorius habilituotas daktaras Eduardas Tarasevičius perspėja: dėl ypatingų savybių vaistų negalima reklamuoti, kaupti jų atsargas, skatinti jų įsigyti tam tikromis laimės valandomis ar mėnesiais.

– Atstovaujate visos šalies farmacininkams. Galite pritarti, kad farmacija, jei ne Lietuvoje, tai pasaulyje yra pelningiausias verslas?

– Pats pelningiausias verslas pasaulyje yra šiukšlės. Tai patvirtino net legendinis Tony Soprano, o jis juk negalėjo klysti. Žiniasklaida paskelbė 2013 m. pelningiausių pasaulio bendrovių sąrašą. Pirmajame dešimtuke yra naftos ir dujų bendrovės "ExxonMobil", "Shevron", "Gazprom", "Shell", informacinių technologijų bendrovė "Apple", automobilių bendrovė "Volkswagen" ir keturi Kinijos bankai.

Nors vaistų gamyba vertinama kaip vienas pelningiausių verslų, minėtame sąraše nėra nė vienos farmacijos bendrovės. Pramoninė vaistų gamyba išsivystė iš vaistinių veiklos, nes daugelio garsių vaistų gamyklų įkūrėjai buvo vaistininkai. Vystantis farmacijos mokslui buvo sukurti nauji efektyvūs vaistai ir jų gamyba prasidėjo laboratorijose, kurios palaipsniui virto gamyklomis, didėjant šių gydymo priemonių poreikiui.

Dabartinės vaistų gamyklos iš dalies gali būti suskirstytos į dvi grupes: inovacinių – naujų, patentuotų vaistų gamintojai, ir generinių – pasibaigus patento galiojimo laikui, vaistų gamintojai. Finansiškai galingos bendrovės turi mokslo tyrimo centrus, kuriuose kuriami nauji vaistai. Nuo jų sukūrimo iki panaudojimo medicinos praktikoje reikia ilgo tyrimų periodo, kuris gali siekti ir dešimtmetį, o lėšos viršija 500 mln. JAV dolerių. Dėl to šie vaistai būna gana brangūs. Maksimalus patento galiojimo laikas yra 20 metų. Per šį laiką inovacinio vaisto gamintoja susigrąžina investuotas lėšas.

Pasibaigus vaisto patento galiojimo terminui, jį gali pradėti gaminti generinių vaistų gamyklos. Joms nereikia investuoti didelių lėšų jau ištirtų vaistų gamybai, todėl jie būna daug pigesni, palyginti su patentiniais, o veikliosios medžiagos cheminė struktūra yra analogiška. Taigi, ir jų veikimas turi būti lygiavertis. Kai kurie jautrūs pacientai gali pajusti nedidelį skirtumą dėl generinių vaistų gamintojų panaudotų skirtingų pagalbinių medžiagų.

– Europos teisingumo teismas 2009 m. apibūdino vaistą kaip ypatingą prekę, tačiau pas mus jai taikomos kone tos pačios taisyklės, kaip, pavyzdžiui, dėvėtiems drabužiams: nuolaidos, laimės valandos, lenktynės dėl mažesnių kainų.

– Eugenija Šimkūnaitė sakė, kad vaistų negalima sugretinti su ratais ir batais. Jų farmakologinis poveikis žmogaus organizmui yra specifinis. Dėl ypatingų savybių šios prekės negalima reklamuoti, kaupti jos atsargas, skatinti ją įsigyti tam tikromis laimės valandomis ar mėnesiais.

Šią prekę pagal individualų paciento poreikį paskiria gydytojas, o berecepčius vaistus rekomenduoja vaistininkas, išsiaiškinęs negalavimo simptomus. Nereikalinga įkyri vaistinių reklama, kviečianti į vieno ar kito vaistinių tinklo "rūpestingą" arba "pigių vaistų" vaistinę.

– Ar gerai, kad Lietuvoje yra tiek daug vaistinių?

– Daugelyje Europos šalių vaistinių skaičius reguliuojamas pagal geografinį ir demografinį principą. Savivaldybės rūpinasi, kad vaistinės įsikurtų ir naujuose mikrorajonuose, ir kaimo tipo gyvenvietėse, o nesitelktų didmiesčių centruose.

Jei kaimo vietovėje gyventojų skaičius yra mažesnis, negu toje šalyje nustatytas minimalus skaičius, tai savivaldybė, matydama, kad vaistinės reikia gyventojams, remia jos nepelningą veiklą, apmokėdama komunalines ir patalpų nuomos išlaidas. Tokiu būdu užtikrinamas vaistų prieinamumo principas.

Lietuvos savivaldybių finansinė padėtis yra komplikuota, todėl tokia parama mažai tikėtina. Mažų miestelių vaistinės galėtų gyvuoti, jei jas materialiai paremtų stambiausi vaistinių tinklai, panaudodami reklamai išleidžiamas didžiules lėšas. Tai būtų pati nuostabiausia akcija ir reali pagalba periferijos gyventojams.

Iki nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje buvo apie 300 vaistinių, o dabar jų yra 1500. Jei pridėsime ir pirminės sveikatos priežiūros medicinos punktus, kuriuose yra galimybė įsigyti vaistų, tai bendras skaičius būtų apie 2200. Jei išvesime vidurkį, tai viena vaistinė turėtų aptarnauti apie 1400 pacientų. Tačiau dėl netolygaus vaistinių išdėstymo šis rodiklis yra skirtingas stambiuose miestuose ir miesteliuose. Nors vaistinių skaičius didelis, tačiau neišspręsta budinčių vaistinių problema, kuri susijusi su nuostolinga veikla.

– Kaip vertinate tai, kad tų pačių vaistų kainos skirtingose vaistinėse yra skirtingos?

– Jei tai būtų plataus vartojimo prekės, tai kainų įvairovė laisvos rinkos sąlygomis gali būti naudinga pirkėjui, esant sąžiningai konkurencijai. Jei žiūrėsime iš ligoto žmogaus pozicijos, tai ieškoti pigesnių vaistų aplankant keletą vaistinių – nenaudinga.

Pavyzdžiui, turtingoje šalyje Šveicarijoje vaistų kainos visose vaistinėse vienodos. Yra ir daugiau Europos šalių, kur ne tik kompensuojamųjų vaistų kainos vienodos. Konkurencija tarp vaistinių turi būti paremta ne kainų nuolaidomis, o farmacinės rūpybos kokybe.

Visose Europos šalyse diegiami vaistinių geros praktikos elementai. Skandinavijos šalyse jau seniai vaistinėje pacientams sudarytos sąlygos atsisėsti ir konfidencialiai bendrauti su vaistininku. Beje, tokia pažangi pacientų aptarnavimo forma buvo įdiegta pirmą kartą Lietuvoje Kaune, Kalniečių vaistinėje. Gerų naujovių diegimo entuziastas buvo vaistinių valdytojas vaistininkas Vytautas Sedelskis. Tikiuosi, kad vaistinių tinklai, konkuruodami tarpusavyje, vis dėlto įdiegs minėtą skandinavišką patirtį. Juk Lietuvoje esančiuose bankuose bei kitose įstaigose ar įmonėse net sveiki gyventojai aptarnaujami jiems sėdint.

– Ar pigesni, senos kartos vaistai yra pakankamai veiksmingi, kai sergame vis dažniau ir stipriau?

– Seni vaistai ilgai išlieka ir dėl jų veiksmingumo, ir dėl įsitikinimų, ir, žinoma, dėl jų pigumo, nes jiems negalioja patento apribojimai. Juk acetilsalicilo rūgštis (firminis pavadinimas aspirinas) egzistuoja farmacijos rinkoje jau 115 metų ir tarnauja pacientams.

Ilgą laiką visose pasaulio šalyse buvo vartojamas vaistas fenacetinas. Mokslininkų tyrimai parodė, kad organizme iš jo susidaro paracetamolis, kuris yra mažiau toksiškas ir šis metabolitas dabar pakeitė buvusį seną vaistą skausmui malšinti ir temperatūrai mažinti. Tiesą sakant, ir šis vaistas gali sukelti apie 14 šalutinių reakcijų, priklausomai nuo ligonio organų ir sistemų būklės, vartojamų dozių ir trukmės. Taigi, tam ir yra rengiami aukštojo mokslo specialistai, kurie gali patarti pacientui, kaip saugiai vartoti vaistus.

Vertinant naujus vaistus reikia priminti, kad ir jie kai kuriems ligoniams netinka, o juos vartojantiesiems būtina žinoti apie šalutines reakcijas. Yra vaistų, prie kurių pripranta organizmas arba mikrobai, ir jų veikimas susilpnėja, o tai atsitinka dažniausiai dėl netinkamo jų vartojimo.

– Nejaugi neįmanoma Lietuvoje kompensuoti gydymą naujausiais vaistais, ypač nuo onkologinių ir kitų ligų, ko trokšta sergantieji?

– Ši problema egzistuoja visose šalyse. Jos sprendimas priklauso nuo šalies finansinių galimybių ir vaistų politikos nuostatų. Gydydami ligas generiniais vaistais galime sutaupyti dalį ligonių kasų biudžeto lėšų ir jas panaudoti brangiems naujiems vaistams kompensuoti. Augant biudžeto pajamoms, turėtų būti didinamas ir ligonių kasų biudžetas. Būdamas vaistų chemijos specialistas, galiu patvirtinti, kad onkologinėms ligoms gydyti kuriami vis nauji vaistai, nes esantys apyvartoje turi daug šalutinių reakcijų, dažnai veikia ne tik piktybines ląsteles, bet ir sveikąsias. Teikia vilčių Amerikos mokslininkų pateikta informacija, kad sukurta genetiškai modifikuota bakterijų rūšis, kuri naikina piktybinį naviką, aplenkdama sveikuosius audinius.

Manau, kad dėl kainų mažinimo reikėtų pasinaudoti kitų šalių patirtimi derantis su vaistų gamintojais, plačiau ir efektyviau taikant ligonių kasų galimybę centralizuotai pirkti vaistus, taip sumažinant jų kainas.

Būdas mažinti ligoninėms perkamų vaistų kainas – tai lygiagretus pigesnių vaistų iš kitų ES šalių importas. Dar viena galimybė atpiginti vaistus – tai JAV patirtis ligoninėms pirkti vaistus didelėmis pakuotėmis po 500, 1000 tablečių, ir slaugytojoms nereikėtų gliaudyti vaistų iš individualių lizdinių pakuočių.

– Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė sako, kad mūsų šalyje per metus yra registruojama nuo 90 iki 140 naujų vaistinių preparatų, iš kurių, nepriklausomų vertintojų duomenimis, tik 1–3 vaistai suteikia didelę terapinę naudą pacientams, o 3–14 vaistų suteikia pranašumų pacientams, palyginti su dabar taikoma terapija. Ar verta pirkti tokius vaistus?

– Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos negali neregistruoti farmacijos bendrovės pateiktos medžiagos apie vaistą, jei ši dokumentacija atitinka Europos vaistų agentūros reikalavimus ir jei mūsų šalyje yra pacientų, kuriems reikalingas tas vaistas. Tada vaistas importuojamas, tai atlieka privačios vaistų didmeninio platinimo įmonės. Ir tada įsijungia gydytojai, kurie, įvertinę to vaisto efektyvumą, skiria savo ligoniams arba jo efektyvumu abejoja ir neskiria.

Ir jei dauguma gydytojų praktikų kaip gydymo ekspertai mano, kad vaistas neefektyvus, tai toks vaistas, neturintis paklausos, išnyks iš rinkos. Šių metų kovo 1 d. Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre buvo 4876 vaistiniai preparatai, iš jų 193 augalinės, gyvulinės ir mineralinės kilmės vaistai (iš jų 66 tradiciniai augaliniai).

– Kaip vertinate šalutinį vaistų poveikį? Amerikoje skelbiama, kiek daug žmonių nuo to miršta. Pas mus jokių įspėjimų apie tai nėra.

– Apie šalutinę vaistų reakciją išsamiau galėtų atsakyti farmakologai – specialistai, nagrinėjantys vaistų poveikį organizmui. Turėdamas farmakologijos mokslo žinių pagrindus galiu patvirtinti, kad praktiškai nėra vaistų, kurie neturi šalutinio poveikio.

JAV vartotojų teisių gynimo draugija 2000 m. išleido knygą "Geriausi vaistai. Blogiausi vaistai". Ekspertų surinkti duomenys parodė, kad šioje šalyje nuo vaistaligės kasmet miršta 100 tūkst. gyventojų, 2,2 mln. gyventojų išsivysto sunkūs susirgimai. Šiuos padarinius lemia ir gydytojų neracionalūs vaistų paskyrimai, ir savigydos netinkama praktika, ir vaistų šalutinis poveikis bei vaistų tarpusavio sąveika organizme, juos vartojant netinkamais intervalais.

– Nejaugi neįmanoma užtikrinti vaistų vartojimo saugumo?

– Lietuvos farmacininkų sąjunga visai neseniai Vilniuje vykusiame XXIX suvažiavime nagrinėjo farmacinės rūpybos elementų diegimo būklę Lietuvos vaistinėse. Daugelyje jų dėl didelio darbo intensyvumo vaistininkai neišsamiai informuoja pacientus apie paskirtų vaistų vartojimo eiliškumą ir galimą šalutinį poveikį bei ką daryti, jam pasireiškus.

Idealus pasiūlymas vaistinių savininkams, kurių dauguma neturi farmacinio išsilavinimo, sudaryti sąlygas dirbantiems vaistininkams profesionaliai atlikti savo pareigas, pacientams sudaryti sąlygas sėdint konfidencialiai bendrauti su vaistininku ir aprūpinti kiekvieną pacientą rašytine informacija apie jo įsigytus vaistus ir jų saugų vartojimą. Šią informaciją jis pats ar jo šeimos nariai bei globėjai galėtų perskaityti namuose. Tai būtų efektyvi pagalba pacientams ir galima būtų išvengti neigiamų vaistų vartojimo padarinių.