Praūžus šalčiams – dar vienas ligų protrūkis?

Orų permainos – iššūkis organizmui

Praėjusių metų sausio mėn. orai buvo šilčiausi nuo 1888 metų, o mokslininkai konstatuoja, kad išliekant panašiam klimato kaitos tempui šimtmečio pabaigoje Lietuvos vidutinė metinė temperatūra turėtų pakilti daugiau nei 4 laipsniais. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra Lietuvoje – 3,2 laipsniai žemiau nulio. Tiesa, šių metų sausio mėn. specialistai prognozuoja, kad jis bus toks kaip pastarąjį dešimtmetį, t.y. permainingas. Gali būti, kad kelis kartus per mėnesį patirsime šalčio ir sniego antplūdžius, tačiau jie ilgai nesilaikys, temperatūra nukris žemiau 20 laipsnių šalčio, o vėliau sulauksime atlydžio, kai temperatūra bus apie nulį ar net teigiama.

Pasak „Camelia“ vaistininkės Ž. Muzikevičiūtės, permainingi žiemos orai reikalauja išankstinio pasiruošimo. Didžiausia rizika susirgti kyla esant drėgnam orui lauke, kai termometro stulpelis pakyla virš 0 laipsnių, taip pat esant sausam orui gyvenamosiose ir darbo patalpose.

Vyraujant didelei temperatūrų ir drėgmės kaitai organizmui sunku prisitaikyti, o ir mums patiems nelengva tinkamai apsirengti, išvengti sušalusių galūnių ar prakaitavimo. Po tokių didelių šalčių, kaip kad pastarieji, jau ir -1 neatrodo žema temperatūra. Daugelis ir striukes lengvesnes išsitraukė, ir kepures vėl namuose pamiršo. Tačiau taip, kaip jaučiamės, ir tai, kaip į oro temperatūrą reaguoja mūsų organizmas – du skirtingi dalykai. Žiema nesibaigė, todėl ir rengtis vis dar reikia atitinkamai.

Atšilimas atneša ligų protrūkį

Dalis žmonių į vaistininkus kreipiasi net dažniau nei į gydytojus, todėl ir jie jaučia orų permainas ir tai, kad sergamumas tiek gripu, tiek peršalimo bei viršutinių kvėpavimo takų ligomis stipriai auga. Į vaistines dažniausiai kreipiasi dviejų tipų pacientai.

Viena pacientų grupė – neapgalvotos savigydos kurso nualinti pacientai, kuriems kuo skubiau stengiamasi padėti. Neretai jie nukreipiami pas gydytoją. Tokie pacientai dažniausiai ignoruoja pirmuosius simptomus, į darbą eina net turėdami temperatūros, o „gydosi“ greitam nemalonių simptomų mažinimui skirtais vaistais, kurių kartais neužtenka visiškai ligos kontrolei. Blogiausias variantas, jei tokie pacientai peršalimą supainioja su gripu, arba numoja ranka į ilgesnį laiką negerėjančią savijautą, būklės blogėjimą. Tuomet gresia ir komplikacijos.

Kita pacientų grupė yra tie, kurie į vaistininkus kreipiasi vos pajutę pirmuosius simptomus, norėdami pasikonsultuoti.

Tokie pacientai įsiklauso į savo organizmą, o į simptomus reaguoja operatyviai. Jiems vaistininkai gali profesionaliai patarti, pasiūlyti, kaip valdyti negalavimą, į ką atkreipti dėmesį ir sutaupyti pinigų.

Peršalimas ar gripas?

Vienas svarbiausių patarimų – į simptomus reaguoti rimtai ir atskirti, kada  užpuolė peršalimas, o kada gripas.

Pasak specialistų, šių ligų simptomai skiriasi. Gripas užklumpa staiga ir žmogus ima jaustis prastai – apima didelis bendras silpnumas, karščiavimas – daugiau nei 38°C, būdingas ir daug stipresnis raumenų, galvos, akių obuolių skausmas, nemalonus jausmas krūtinėje. Rečiau gripo metu užklumpa sloga, čiaudulys, gerklės skausmas. O būtent šie nemalonūs simptomai yra pirmieji peršalimo ligų pranašai.

Būtent tie, kurie atidžiau reaguoja į organizmo siunčiamus signalus ir renkasi racionalų gydymąsi, ne tik pasveiksta greičiau, bet ir serga lengvesne ligos forma, išvengia komplikacijų.

Imuniteto stiprinimas – geriausia investicija

Svarbiausias dalykas, kuris padeda apsisaugoti nuo sezoninių ligų – stiprus imunitetas.

Organizmo natūralus gebėjimas įveikti ligas, kovoti su virusais yra pats svarbiausias faktorius. Tačiau stiprus imunitetas nesusiformuoja nei per savaitę, nei per mėnesį. Tad tikėtis, kad kelias savaites pavartojus vitaminą C ligų bus išvengta – šiek tiek naivu. Žinoma, profilaktinis imuniteto stiprinimas, maisto papildų ar natūralių medžiagų vartojimas tikrai nepakenks.

Žinant, kad orai po truputį šils, svarbiausia laikytis pagrindinių taisyklių: vengti masinio susibūrimo vietų, tinkamai rengtis ir kruopščiai plautis rankas.

Tuo tarpu chaotiška savigyda ne tik neveiksminga, bet ir pareikalaujanti nereikalingų išlaidų. Pirkdami vaistus ar preparatus savo nuožiūra, nepasitarę su vaistininkais ar gydytojais, žmonės išleidžia pinigų, o norimo rezultato nepasiekia. Tuomet tenka alinti organizmą papildomais preparatais. Dėl to, norint ne tik greičiau pasveikti, bet ir sutaupyti, preparatus patartina vartoti racionaliai. Peršalimas – organizmo nuovargio liga. Tik nusilpęs organizmas neatsparus virusams. Svarbu save mylėti ir stebėti, gerai maitintis, pakankamai pailsėti, imtis priemonių imunitetui stiprinti.