- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Mano sūnus, kuriam jau 17 metų, turi Dauno sindromą. Tačiau jis toks pats, kaip ir jūs“ – kalbėdama apie patyčias pilnai salei mokinių prisipažįsta Šiaulių apskrities policijos bendruomenės pareigūnė Danutė Jakubkienė.
Kaip rašoma Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešime, dviejų vaikų mama nebijo kalbėti apie sūnaus negalią, nors pastebi, kad visuomenei tai vis dar nepatogi tema.
20 metų policijoje dirbanti D. Jakubkienė su vyru (taip pat buvusiu pareigūnu) augina paauglį Justą ir 8-erių dukrą Luką. Prieš kelerius metus šeima iš miesto išsikraustė gyventi į rajoną, kur įsikūrę sodyboje dabar augina naminius paukščius, gyvulius, užsiima daržininkyste. Kardinaliai pakeisti gyvenimo būdą moteris nusprendė dėl sūnaus, kuriam kaimas teikia daug džiaugsmo: „Justas nuo mažens labai myli gyvūnus. Turim daugiau nei 100 iškamšų gyvūnų kolekciją. Tad persikėlus į sodybą jis padeda darbuotis – šeria triušius, kitus gyvulius“.
Kad gims kitoks sūnus nenumanė net medikai
Dabar Jakubkų šeimos gyvenimas atrodo gana ramus ir be didelių iššūkių, tačiau santuokos pradžioje gimęs kitoks berniukas gyvenimą apvertė aukštyn kojom. Pareigūnė prisipažįsta, kad pamačiusi vos gimusį sūnelį ir supratusi, kad berniukas su Dauno sindromu, išsigando, patyrė šoką, tačiau ir suaugo: „Jaunystėje buvau labai didelė vėjavaikė. Gyvenau tik šia diena ir kas bus rytoj nerūpėjo, o pamačiusi kūdikį subrendau per vieną valandą. Supranti, kad tu nebe vaikas, kad už tave problemų neišspręs nei mama, nei draugai. Atėjo laikas, kai tu esi atsakingas už kitą. Tokioje situacijoje galbūt kiekvienas reaguotų skirtingai. Aš neverkiau labai ilgai. Paprastai vaikai su Dauno sindromu turi ir kitų sveikatos problemų, Justas turėjo širdies ydą, nežinojom, kaip viskas bus. Kai jam sulaukus 9 mėnesių padarė širdies operaciją ir pasakė, kad sūnus dabar tikrai išgyvens, tada leidau sau atsipalaiduoti ir pirmą kartą apsiverkiau“.
Gyvenau tik šia diena ir kas bus rytoj nerūpėjo, o pamačiusi kūdikį subrendau per vieną valandą.
Jauna šeima vaikelio susilaukė vos perkopę 20 metų, tad gydytojai neįžvelgė rizikos, o ir informacijos apie įgimtas ligas buvo nedaug, todėl gimus berniukui šeimai teko lankytis pas įvairius specialistus. Danutė sako, kad iš pradžių jautėsi pasimetus – nežinojo, kokia tai liga. „Kai kurie gydytojai iškart sakė, kad vaikas bus neugdytinas ir neturėčiau daug tikėtis. Tai, ką prognozavo gydytojai jam gimus, mes jau viską viršijom 100 proc. Tokioje situacijoje labai daug priklauso nuo tėvų – kiek pats lavinsi vaiką, kiek pastangų įdėsi, toks rezultatas ir bus. Tai akcentavo ir kai kurie gydytojai. Todėl negalėjau sau leisti pulti į depresiją, reikėjo dirbti. Kitos mamos klausia, kaip jūs išmokote kalbėti, nes labai daug tokių vaikų nekalba. O rezultatas toks, nes su Justu dirbo ne tik specialistai, bet ir aš namuose daug jį mokiau. Nuo pat gimimo akcentavau protinius gebėjimus“ – pasakoja pareigūnė.
Nors iki sūnaus operacijos Danutė vengė bendrauti su aplinkiniais, visuomet jautė didelį šeimos ir draugų palaikymą: „Kai Justui buvo pusė metų, aš dar nepriėmiau nieko į svečius, tačiau viena draugė atėjo nesiklausus. Užsuko netikėtai su savo vienerių sūneliu ir tortu. Pasakė, kad ne pas mane atėjo, o jos sūnus ketina švęsti savo gimtadienį su savo draugu – mano sūnumi, kurio dar beveik niekam nerodžiau. Ji taip mane nuramino, kad tikrai pamaniau – būna ir blogesnių variantų“.
Aplinkinių požiūris kartais skaudina
Pareigūnė neslepia, kad teko labai pasistengti ir nemažai kovoti, kad augantis berniukas lankytų darželį su sveikais vaikais. Dabar Justas mokosi specialioje mokykloje, lanko nemažai būrelių – šokius, dailę, bando sportuoti.
Tam, kad berniukas su Dauno sindromu lankytų darželį su sveikais vaikais pareigūnei reikėjo pakovoti švietimo įstaigose, tačiau vėliau problemų nekilo: „Sūnus net pilnai nevaikščiojo, tačiau įstatymai leido kitokius vaikus integruoti. Jam tai buvo labai naudinga. Tokie vaikai labai mėgdžioja kitus, tad galbūt todėl Justas neturi lingavimo, nes jį supo sveiki vaikai. Jis taip pat socializuotas, žino, kaip reikia elgtis, kaip tvarkingai valgyti. Grupės vaikų tėvai buvo labai supratingi, jie sutiko, kad jų vaikai turi matyti, jog yra visokių žmonių“.
Kai dukra pradėjo lankyti darželį, mes su Justu eidavom jos pasiimti. Tačiau ji darželyje pradėjo girdėti kalbų ir greitai pradėjo prašyti, kad brolis nebeateitų, nes kiti vaikai jo bijo.
D. Jakubkienė pastebi, kad Lietuvoje didžiausia problema – požiūris į kitokius žmones. Dažnai žmonės bijo to, ko nepažįsta: „Kai dukra pradėjo lankyti darželį, mes su Justu eidavom jos pasiimti. Tačiau ji darželyje pradėjo girdėti kalbų ir greitai pradėjo prašyti, kad brolis nebeateitų, nes kiti vaikai jo bijo. Pakalbėjau su pedagogais. Justo mokykla ir dukros darželis buvo greta vienas kito, tad susitariau, kad per neįgaliųjų dieną Lukos auklėtoja su visais vaikais nueitų pas Justą į mokyklą susipažinti su kitokiais vaikais. Visi pabendravo, pamatė, kad nėra ko bijoti. Tuo ir baigėsi problemos“.
Žvilgčiojimų paslapčiomis, anot D. Jakubkienės, visada būdavo, tik ji iškart išmoko į tai nekreipti dėmesio, panašiai elgtis pamokė ir sūnų: „Ypač vyresni žmonės mėgsta paspoksoti, tačiau esu pamokiusi Justą, kad jeigu kas nors labai žiūri – pasisveikink, sakyk „labas“. Ir jis kartais taip padaro. Tuomet žmonės pasimeta. Jaunimas kitaip reaguoja, supranta, kad yra visokių žmonių“.
Paauglys mėgsta bendrauti
Nors Danutė pati labai komunikabili ir su aplinkiniais lengvai randa bendrą kalbą, sūnų ji apibūdina kaip panašų į tėtį – labiau uždarą. Justas turi sveikų draugų, su kuriais kartu augo nuo mažens ir dabar dažnai pasimato. Visi jie paaugliai, tačiau niekas nesigėdija ir laisvalaikį leidžia kartu. Pareigūnės sūnus mėgsta žaisti boulingą, eiti į kavines: „Vasarą atostogaujant Palangoje vakarieniavome kavinėje, kur grojo gyva muzika. Prie gretimo staliuko sėdėjo moterų kompanija. Justas labai mėgsta šokti, o man jau nusibodo, nes tokia muzika nepatinka, sakau, eik moteris pašokdink. Ir jis nuėjo, o moterys kokios laimingos buvo! Vėliau priėjo, dėkojo, sakė, kad jei ne Justas net nebūtų šokusios“.
Sūnus išmokė džiaugtis paprastais dalykais
Danutė save apibūdina kaip maksimalistę, todėl gimęs sūnus privertė į viską pažvelgti kitaip: „Visada galvojau, kad turiu būti geriausia, mano vaikas turi būti geriausias. Ir kai vaikas yra kitoks, tu negali planuoti, kad jis kažkada lankys vieną ar kitą būrelį, kad gerai baigs mokyklą. Mėgau išsikelti aukštus tikslus ir jų siekti, tačiau su Justu išmokau džiaugtis mažesniais, paprastesniais dalykais: vaikas pradėjo vaikščioti 6 metų. Man tai buvo didžiausias džiaugsmas. Pats paprašė į tualetą – jau pasiekimas. Jis moka skaičiuoti, rašyti, tik reikia kantrybės, nes tai daro lėtai. Dabar galvoju, kad didžiausias pasiekimas, kad jis kalba. Jeigu nueis kažkur be manęs, žinau, kad su juo susikalbės. Jis mokės pasakyti, kur gyvena, kiek jam metų. Mano Justas savarankiškas. Dabar turiu pati sau priminti, kad jis jau ne vaikas, jau paauglys. Sūnus mane išmokė pakantumo, kantrybės, tiesa, ir „naglumo“, nes reikėjo kovoti už tai, kas tau priklauso – turi daug domėtis, prašyti, reikalauti. Bet išmokė ir daugiau šypsotis, nes ne šiaip sau juos vadina saulės vaikais, jie dažniausiai šypsosi ir yra labai geri“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių8
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai4
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių3
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...