Po operacijos – kuo greičiau pradėti valgyti ir judėti

  • Teksto dydis:

Nesvarbu, ar operacija didelės ar mažos apimties, planinė ar atlikta skubiai – siekiama, kad pacientas kuo greičiau atsistotų ant kojų ir sustiprėtų. Tai ypač aktualu dabar, sparčiai plintant COVID-19 infekcijai, mat paciento imunitetas po operacijos yra kur kas silpnesnis, tad ir koronaviruso grėsmė jam yra didesnė.

Klaidos – nevalgyti ir nejudėti

Gydytoja dietologė Auksė Gečionienė sako, kad po kiekvienos operacijos reikia padaryti du dalykus – sumažinti organizmo patirtą stresą ir pradėti kuo anksčiau judėti.

"Pirmas žingsnis po operacijos – mažinti organizmo stresą. Tam padeda skausmą malšinantys vaistai, kuriuos jau pradeda lašinti operacijos pabaigoje, ir labai ankstyva mityba. Antras žingsnis po operacijos, kuris galėtų padėti žmogui sustiprėti, – judėjimas. Kuo anksčiau žmogus pradeda judėti, tuo geriau palaikomas raumenų tonusas ir greičiau gyja operuota vieta", – akcentuoja ji.

Pasak gydytojos dietologės, neretai bijoma valgyti iškart po operacijos. Kartais ne tik pacientai, bet ir gydantysis personalas dvejoja, ar nereikėtų atidėti maitinimo parai dviem. Šis klaidingas įsitikinimas dažniausiai lydi pacientus po apendicito, dalies žarnyno ar skrandžio šalinimo operacijos.

"Moksliniai tyrimai rodo, kad net jeigu pacientas yra po labai sudėtingos, didelės apimties operacijos, ilgai, 8–12 val., trukusios anestezijos, jis sveiksta žymiai greičiau, jei gauna maitinimą praėjus kelioms valandoms po anestezijos pabaigos. Tokie pacientai net ir po sunkių operacijų gali važiuoti namo praėjus vos kelioms paroms. Todėl svarbiausia yra nebijoti – tiek pačiam pacientui, tiek jį gydančiam personalui", – aiškina A.Gečionienė.

Jeigu pacientas pradeda valgyti tik po kelių dienų, perėjimas prie normalios mitybos užsitęsia iki savaitės ar dviejų – per šį laiką raumenų kiekis gali drastiškai sumažėti net keliais kilogramais.

Pasak jos, paciento sveikimo sėkmė priklauso būtent nuo pirmų dviejų parų. Jeigu pacientas tuo metu negauna jokių maistinių medžiagų, jis pradeda naudoti savo raumenis tam, kad imunitetą ir operuotą vietą aprūpintų baltymais, bei labai greitai netenka raumenų masės. "Jeigu pacientas pradeda valgyti tik po kelių dienų, perėjimas prie normalios mitybos užsitęsia iki savaitės ar dviejų – per šį laiką raumenų kiekis gali drastiškai sumažėti net keliais kilogramais. Tokiam ligoniui tampa iš tiesų sudėtinga atsistoti. Pacientus, kuriems po operacijos maitinimas buvo atidėtas, tenka vėl operuoti šešis kartus dažniau negu gavusius maitinimą iš karto po anestezijos. Tokiu atveju, vietoje trijų–keturių dienų ligoninėje pacientas pasilieka tris–keturis mėnesius", – teigia gydytoja.

Antroji klaida, pasak jos – baimė judėti. Fizinis aktyvumas, taip pat kaip ir ankstyva mityba, prisideda prie paciento sveikimo proceso. Judant žaizda ar pjūvis aprūpinami deguonimi ir maisto medžiagomis, todėl gyja greičiau, o pacientas sparčiau atsigauna.

Reikia baltymingo maisto

Gydytojos A.Gečionienės teigimu, pacientui po anestezijos iš karto turi būti duodama viena vandens stiklinė. Praėjus valandai ar dviem pacientas turėtų išgerti skysto baltymingo, turinčio daug kalorijų gėrimo, kuris būtų lengvai pasisavinimas žarnyne.

"Dažnai ligoninėse po operacijos ligoniui duodami sultiniai, bet vietoje neapibrėžtos maistinės vertės ir sudėties sultinių aš visada rekomenduoju rinktis gydomuosius gėrimus. Dėl to, kad su stikline šio medicininio maisto galima gauti didelį kiekį baltymų, prilygstančių keturioms stiklinėms kefyro, taip pat lengvai virškinamų angliavandenių ir riebalų bei didelį kiekį kitų gyti reikalingų maisto medžiagų, tokių kaip mikro- ir makroelementai, omega-3. Pirmą dieną po operacijos rekomenduočiau išgerti vieną ar du tokio gėrimo buteliukus, o antrą dieną pacientui jau galima pasiūlyti ir paprasto maisto, kuris atitiktų jo poreikius. Paciento mityboje taip pat turėtų būti baltymais papildytų patiekalų", – pataria ji.

Kasos gaminamas hormonas insulinas reguliuoja cukraus kiekį kraujyje – kuo ilgiau žmogus po operacijos nevalgo, tuo mažiau šio hormono gaminama. Jeigu mityba po operacijos atidedama, anot gydytojos dietologės, pacientui, gavus pirmąjį maistą, jo organizme pakyla cukraus lygis. Jei ligonis neserga diabetu, po operacijos glikemija yra netiriama ir niekas nepastebi šio žalingo pokyčio.

"Pakilus cukraus lygiui organizme silpnėja imunitetas, į gijimo vietą blogiau pernešamos maisto medžiagos ir deguonis, pažeidžiami inkstai bei širdies veikla, atsiranda nuovargis. Todėl, kai pacientas bando po operacijos atsistoti, – jis jaučiasi lyg būtų visą savaitę sirgęs gripu, jam sunku judėti. Didesnis cukraus lygis taip pat padidina ir komplikacijų tikimybę", – sako gydytoja A.Gečionienė.

Ne tuščių kalorijų

Anot jos, ligoninėje gulintiems artimiesiems maisto lauknešėliai nebūtini. Gydytoja dietologė pataria pasitikėti juos gydančiais medikais, ypač dabar, kai dėl šalyje paskelbto karantino lankyti pacientus yra draudžiama.

Bet jeigu norisi sergantį artimąjį kuo nors pradžiuginti, reikėtų paisyti gydytojų rekomendacijų ir pasitarti su jais, kad pacientui skirtame lauknešėlyje atsidurtų tik pačių naudingiausių bei vertingiausių maisto produktų.

"Kai vėl bus galima lankyti ligoninėje gulinčius artimuosius, patarčiau jiems atnešti negazuoto vandens arba kavos, kurios pacientai dažnai pasiilgsta. Tai nepalyginamai naudingiau nei gėlės, kurios nuvys, ar sausainiai ir sultys, kurių apskritai negalima. Po operacijos sveikstančiam pacientui reikia didelio kiekio baltymų, lengvai virškinamų riebalų, bet ne tuščių kalorijų", – teigia specialistė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių