Peršalimas baigėsi širdies persodinimo operacija

Nesigydęs gripo vilnietis Rimvydas Vekerotas prarado širdį. Nedaug trūko, kad būtų praradęs ir gyvenimą. Šiandien 44-erių vyras gyvas tik dėl medikų, altruistų pastangų stiprios valios. Jis perspėja: nevalia ignoruoti net ir pačių paprasčiausių ligų.

Suklaidino normali temperatūra

Tai nutiko prieš šešerius metus. Rimvydui buvo 38-eri.

„Atrodo, viskas buvo tik vakar, nors siaubingą žinią išgirdau prieš 11 metų", – liūdnai tarė vyras.

Buvo žiema. Jis susirgo paprasčiausiu gripu. Net ir tai paaiškėjo vėliau, o pirmosiomis dienomis Rimvydas jautėsi prastai, ir tiek.

„Laužė kaulus, bet temperatūros nebuvo, todėl buvo gėda eiti pas gydytoją", – droviai prisipažino.

Rimvydas ėjo į darbą, vakarais išgerdavo čiobrelių arbatos, kol nepradėjo dusti. Kai oro ėmė trūkti ir naktį, ir dieną, nuėjo pas šeimos gydytoją. Po jo apžiūros gavo siuntimą pas kardiologą.

Širdis atsisakė dirbti

Medikai Rimvydui diagnozavo dialektinę kardiomiopatiją. Jo širdies raumuo pradėjo plėstis, laiku nesusitraukdavo, todėl kraujagyslėse susidarydavo krešulių.

„Jums reikia naujos širdies", – šie gydytojo žodžiai 38-erių vyrą, iki tol niekada nesiskundusį sveikata, blokšte pribloškė.

Iki to momento jis dėl širdies neturėjo jokių problemų.

„Buvau sveikas kaip ridikas. Net vaikystėje beveik neteko sirgti. Mano sveikatos ligų knygelėje buvo vos keli įrašai", – neslėpė apmaudo R.Vekerotas.

Šiandien vyras įsitikinęs: jeigu būtų laiku nuėjęs pas gydytoją, naujos širdies jam nebūtų prireikę.

Delsė, kol gims sūnus

„Mano širdis nebenorėjo dirbti, todėl buvau pasmerktas mirti, jeigu negausiu donoro širdies", – sunkiausias savo gyvenimo akimirkas prisiminė R.Vekerotas.

Iš pažiūros stipraus vyro sveikata blogėjo kiekvieną dieną. Gydytojai, stengdamiesi padėti sulaukti donoro širdies, Rimvydui implantavo širdies stimuliatorių.

Trumpam situacija buvo pagerėjusi, bet, nepraėjus nė metams, šis širdies angelas sargas tapo bevertis. Gydytojai, siekdami pratęsti gyvybės siūlą, labai sunkiam ligoniui nusprendė prijungti dirbtinę širdį.

Tai teikė ir vilties, ir baimės. Šią operaciją reikėjo atlikti kuo greičiau, bet Rimvydas nuo jos išsisukinėjo, nes laukė sūnaus gimimo.

„Bijojau, kad per operaciją galiu mirti, taip ir nepamatęs vaikelio. Deja, mano norai ir liko tik norais – pirmą kartą sūnų pamačiau jau turėdamas dirbtinę širdį, nes operaciją teko pagreitinti", – dar vienas gyvenimo etapas įsirėžė Rimvydo atmintin.

Su dirbtine širdimi vyras gyveno tris mėnesius. Dienų buvo įvairių – ir lengvesnių, ir labai sunkių.

Išgyveno ne vieną nusivylimą

„Pirmą kartą išgirdau, kad atsirado širdis, kai gulėjau reanimacijos skyriuje. Deja, netrukus paaiškėjo, kad donoras sirgo hepatitu C, todėl širdis netiko. Vėliau tokių pranešimų buvo dar du: viena širdis iškeliavo į Kauną, kita vėl pasitaikė su hepatitu C", – skaudžiais prisiminimais dalijosi Rimvydas.

Jis nesurado žodžių apibūdinti jausmams, kurie užplūsdavo sužinojus, kad širdis atiteko kažkam kitam.

„Mano organizmas buvo taip nusilpęs, kad po transplantacijos reikėjo iš naujo mokytis vaikščioti. Pereidavau per kambarį ir uždusdavau, todėl turėdavau prisėsti, pailsėti. Iš manęs buvo likę vien kaulai", – savo būseną ir išvaizdą apibendrino vyras.

Dvigubas stebuklas

„Kol gyvas būsiu, neužmiršiu 2006-ųjų spalio 8-osios. Tai buvo sekmadienis. Iš pat ryto jaučiau, kad išaušo mano diena. Nuojauta manęs neapgavo", – nusišypsojo R.Vekerotas.
Tikrasis Rimvydo gimtadienis yra vasario 9 d. Po širdies transplantacijos vyras į savo gyvenimo kalendorių įsirašė dar vieną šventę – antrąjį gimtadienį, spalio 9-ąją.

„Didžiausi mano gyvenimo stebuklai – sūnus ir donoro širdis. Likimas man buvo malonus, didesnių  dovanų neįsivaizduoju“, – užsisvajojo Rimvydas.

Nors berniukas gimė neišnešiotas, aštuonių mėnesių, tačiau auga sveikas, stiprus.
„Sūnui, kaip ir man, – jau šešeri", – džiugiai nusiteikęs pasakojo tėvelis.

Į jaunesnes moteris nesižvalgo

Kiekvienas žmogus, kuriam persodinamas donoro organas, išgyvena ir džiaugsmą, ir nerimą. Kiekvienas bijo, kad jo kūnas gali nepriimti svetimo inksto ar širdies. Rimvydas nuo pirmosios dienos po operacijos su didžiausia meile jaukinosi savo naują širdį.

„Tai ne svetima, o mano širdis. Jeigu man ją padovanojo, vadinasi, ji mano. Norėjau, kad mano kūnas su mano gelbėtoja susigyventų, mylėtų ją taip, kaip aš myliu", – tikino R.Vekerotas.

Jis ir dabar kasdien pabendrauja su savo širdimi. Savo kūnui kartoja, kad širdis yra jo dalis, kurią jis myli. Be to, nuo atmetimo saugo ir vaistai.

Rimvydui buvo persodinta širdis jauno vyro, kuris žuvo. Po transplantacijos nepasikeitė nei  pomėgiai, nei interesai.

„Mano žmona baiminosi, kad, gavęs jaunesnio vyro širdį, į jaunesnes moteris žiūrėsiu", – pajuokavo Rimvydas ir rimtai pridūrė, kad artimesnio žmogaus už žmoną niekada neturėjo ir neturės.

Užsakė Mišias

Vyras pabrėžė, kad yra labai dėkingas žuvusiojo artimiesiems, kurie išgelbėjo jo gyvenimą, nes paaukojo jiems brangaus žmogaus širdį.

„Jie gedi, o aš galiu džiaugtis gyvenimu: kiekvieną rytą bėgioti krosus su savo šunimi, ant rankų laikyti savo vaiką", – Rimvydas donoro šeimai kupinas dėkingumo.

Vos išėjęs iš ligoninės Rimvydas už žuvusį vaikiną bažnyčioje užsakė Mišias.
„Negalėjau kitaip pasielgti", – konstatavo vyras.

Kasdien nubėga 2–3 km

„Aš dabar gyvenu visavertiškesnį gyvenimą nei iki gripo ir širdies persodinimo. Dėl neįgalumo nedirbu, todėl daug laiko galiu skirti pomėgiams", – apie pokyčius savo gyvenime pasakojo Rimvydas.

Paradoksalu, bet nei vaikystėje, nei jaunystėje vyras sportu nesidomėjo. Mažas būdamas kelis sporto būrelius lankė tik tėvų valia.

„Po transplantacijos pradėjau bėgioti, nes norėjau save išbandyti. Yra pavyzdžių, kai žmonės su donoro širdimi gyvena jau 20 metų ir sportuoja. Nežinojau, kad man bėgiojimas gali taip patikti", – savimi stebisi Rimvydas.

Kiekvieną dieną jis su šunimi nubėga apie 2–3 kilometrus. Gydytojai perspėjo, kad per daug nenuvargintų širdies, bet normalus fizinis krūvis yra sveika ir naudinga.

„Pirmą kartą, kai bėgau 100 metrų, galvojau, kad širdis iššoks iš krūtinės. Tačiau po truputį treniravausi ir dabar viskas gerai. Nereikia savęs prievartauti, svarbu nepamiršti klausyti, ką sako tavo organizmas, ko jis prašo", – patarė Rimvydas.

Suviliojo sporto žaidynės

Šią vasarą Olandijoje, Apeldorne, vyko 14-osios žmonių, gyvenančių su persodinta širdimi ar plaučiais, sporto žaidynės. Jose dalyvavo ir R.Vekerotas.

„Vasaros pradžioje bėgau olimpinę mylią ir supratau, kad galiu bėgti. Panorau save išbandyti ir žaidynėse", – sprendimo motyvus atskleidė sportą pamėgęs vyras.

Žaidynėse 244 atstovai iš 20-ies Europos šalių rungėsi bėgimo, šuolio į aukštį bei į tolį, rutulio stūmimo, kamuoliuko metimo, plaukimo, tinklinio, maratono ir kitose rungtyse.
Tik porą mėnesių savarankiškai treniravęsis R.Vekerotas dalyvavo 100 metrų bėgimo rungtyje. Iš aštuonių savo amžiaus grupės, 35–44 metų, dalyvių, būdamas pats vyriausias, jis atbėgo penktas.

Rimvydas įsitikinęs, kad žaidynėse būtų pasirodęs geriau, jei būtų daugiau treniravęsis ir nuslopinęs jam koją pakišusią baimę.

„Mano treneris yra labradorų veislės šuo Bartas. Tai jis mane aplenkia, tai aš jį. Dviese juk smagiau bėgioti", – juokavo Rimvydas ir pridūrė, kad žaidynėse žavėjosi olandų sportininkais, kurie bėgo labai greitai, kaip profesionalūs bėgikai.

Vien tik dalyvauti bėgimo ar plaukimo rungtyse buvo Rimvydo pergalė pačiam prieš save. Sustiprėjęs ir įgijęs naujo gyvenimo patirties jis padeda likimo broliams: prisidėjo prie draugijos „Dovanota širdis" įkūrimo, yra šios organizacijos tarybos narys. Draugijos nariai dalijasi savo rūpesčiais, patirtimi, paguoda, keliauja, turistauja.

Visus, ne tik juos, žiemai artėjant Rimvydas perspėja: saugokitės gripo, susirgę nesidrovėkite eiti pas gydytojus, nes delsimas gali būti pražūtingas.

Naujos širdies pernai sulaukė tik 5 pacientai

Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 700 žmonių po įvairių organų (daugiausia inksto – 610 pacientų) transplantacijų. 44-iems persodinta širdis, 2-iems – plaučiai, maždaug 40-čiai – kepenys.

Kasmet maždaug 350 žmonių prireikia kurio nors organo transplantacijos.

Mirusiųjų, galinčių būti organų donorais, artimieji labiausiai nelinkę dovanoti širdies. Pernai buvo 39 donorai, tačiau atliktos tik 5 širdies transplantacijos.

2011-aisiais buvo atliktos 69 inksto (vieno donoro inkstai gali būti persodinti dviem laukiantiems transplantacijos pacientams) ir 12 kepenų persodinimo operacijų.