Paslaptingoji aura: žvilgsnis į kūną ir sielą

Tai, ko plika akimi matyti negalime, visada skamba mistiškai. Žmogaus aura yra vienas iš paslaptingų reiškinių, nepaisant, kad mokslininkai jau kurį laiką naudoja specialius įrenginius jai užfiksuoti.

Kaunietis techninių mokslų daktaras Artūras Dabkevičius auros diagnostikos srityje dirba nuo 2009 m. Auros nuotrauką pasidarė pats. Ilgai gilinęsis tiek į teoriją, tiek į technines galimybes, auros diagnostikai pasitelkė "Kirliano" metodą, kurį taikant naudojama speciali aparatūra ir programinė įranga.

Kas yra aura?

"Aura – tai žmogaus energoinformacinis laukas, kuris supa fizinį kūną. Tame lauke atsispindi žmogaus energetika, kokios psichoemocinės būklės jis yra, ir apskritai suteikia įdomios informacijos apie žmogų", – aiškina A.Dabkevičius.

Ar žmogus gali visai neturėti auros? Specialistas tvirtai atsakė: "Ne. Ji gali būti labai silpna, bet vis tiek yra."

Diagnostiko teigimu, žmogus gimsta su aura. Jei naujagimis sveikas, nepatyręs gimdymo traumos, ji yra stipri ir galinga, daug didesnė nei suaugusiojo. Auros nuotraukoje matomas lauko dydis, forma, yra informacijos apie čakras.

Čakra (sanskrito kalba – "diskas, ratas") įvardijama kaip bioenerginis centras. Energinę čakrų sistemą sudaro nuo kelių iki kelių šimtų čakrų, tačiau pagrindinėmis yra laikomos septynios. Jos yra išsidėsčiusios išilgai stuburo, pradedant nuo uodegikaulio, kylant aukštyn iki pat viršugalvio. Septintoji yra šiek tiek virš jo.

Čakros siejamos su kūno organais, nerviniais raizginiais, endokrininėmis liaukomis. Pavyzdžiui, pagrindinė čakra Muladhara, priklausomai nuo jos intensyvumo, siejama su išlikimu, kova už būvį, fizine sveikata. Čakros ryškumas, balansas ir dydis nurodo, kaip šie dalykai pasireiškia žmogaus gyvenime.

"Auroje ir čakrose matyti visų negalavimų užuomazgos. Auros diagnostika padeda sustabdyti jų vystymąsi pakeitus gyvenimo būdą, negatyvias mintis ir emocijas transformavus į pozityvias", – aiškina A.Dabkevičius.

Specialistas teigia, kad žmogaus akis gali matyti tik labai mažą  gamtoje egzistuojančio elektromagnetinio spektro dalį: nuo 400 iki 700 nanometrų bangos ilgį. Tai yra spalvos, kurias mes suprantame: raudona, oranžinė, žalia, mėlyna, violetinė ir pan. Įvairiais prietaisais ir davikliais yra nustatyta, kad žmogaus kūno išspinduliuojamas elektromagnetinių bangų diapazonas labai platus, ir didžioji jų dalis yra žmogui nematoma. Aurą sudaro ultravioletinių, infraraudonųjų spindulių, radijo ir mikrobangų visuma", – priduria A.Dabkevičius.

Vis dėlto, nors pasitaiko žmonių, teigiančių, kad gali matyti aurą plika akimi, diagnostiko nuomone, tai, ką jie mato, yra subjektyvu.

"Tai kompleksinis klausimas, bet toks fenomenas egzistuoja, ir man teko su tokiais žmonėmis susitikti, – patirtimi dalijasi specialistas. – Dažnai gebėjimas matyti priklauso nuo tos akimirkos būklės, aplinkos sąlygų. Dėl to yra sukurta aparatūra, kuri gali objektyviai įvertinti, nufotografuoti žmogaus aurą ir pateikti įdomius duomenis apie žmogaus fizinę, psichoemocinę, netgi dvasinę būseną."

Kaip ji fotografuojama?

Praėjusio amžiaus viduryje Rusijos fizioterapeutas, medicininės aparatūros meistras Semionas Kirlianas pradėjo eksperimentuoti fotografuodamas įvairius objektus aukštos įtampos elektromagnetiniame lauke.

Po ilgų bandymų S.Kirlianas sukūrė metodą, kuris buvo aprašytas ir paskelbtas 1964 m. išleistoje knygoje. Eksperimentinių tyrimų rezultatai buvo paskelbti ir pasklido po visą pasaulį. Mokslinio tyrimo institutai įsikūrė Vokietijoje, Italijoje, JAV, Brazilijoje, Sovietų Sąjungoje – Maskvoje, Kijeve.

Nors fotografavimo metodika aukštos įtampos elektromagnetiniame lauke iki šiol išliko ta pati, naudojamos technologijos ir aparatūra labai pasikeitė. Šiais laikais naudojamos skaitmeninės technologijos ir kameros, kurios gerokai pranoksta anuomet naudotas analogines, kai tekdavo eksponuoti, o vėliau ryškinti bei fiksuoti nuotraukas, dėl to būdavo paklaidų. Patikimumo ir objektyvumo šiais laikais suteikia ir naudojama programinė įranga, kuria užfiksuojamas kiekvienas nuotraukoje esantis taškas (pikselis).

Ištobulinta technologija leidžia įvertinti žmogaus psichofiziologinę būseną ir įvairių faktorių poveikį. Šiuo metu vis svarbesni tampa prevenciniai ir greiti diagnostikos metodai, siejantys elektrofiziologines ir anatomines organizmo charakteristikas, pavyzdžiui, elektroencefalograma (EEG) ar elektrokardiograma (EKG). "Kirliano" metodas – taip pat pripažintas kaip vienas iš "ekspress" diagnostikos metodų, per keletą minučių galintis pateikti visą informaciją apie žmogaus funkcinę, energinę, psichoemocinę būklę.

Specialistas kamerą diagnostikai paruošia ją kas kartą specialiai kalibruodamas. Tai daroma dėl to, kad gauti rezultatai būtų patikimi, atsikartojantys ir juos būtų galima lyginti tarpusavyje, daryti atitinkamas išvadas, atlikti monitoringą (stebėseną). Kalibravimas padeda nustatyti objektyvius duomenis.