- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Išankstiniais Higienos instituto duomenimis, praėjusiais metais mirė 43 547 žmonės – 5 tūkst. daugiau nei užpernai. Nors COVID-19 liga figūruoja tarp keturių pagrindinių mirties priežasčių, kraujotakos sistemos ligos vis dar pirmauja. Pernai jos sudarė 52,7 proc. visų mirties atvejų, o mirtys nuo COVID-19 – 5,2 proc.
Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės profesorės Jelenos Čelutkienės teigimu, ši statistika liūdina, nes nuo 2015 m. besileidusi mirtingumo nuo kraujagyslių ligų kreivė vėl pradeda kilti: 2020 m. nuo šių ligų mirė 9,8 proc. daugiau negu 2019 metais. Tarp tokio šuolio priežasčių įvardijami netiesioginiai COVID-19 ligos padariniai, vengimas lankytis pas gydytojus.
„Dar vienas neraminantis skaičius – mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų atvejai namuose. Palyginti su užpernai, 2020 m. pabaigoje mirusiųjų namuose skaičius išaugo net 90 proc. Priežasčių, kodėl tai įvyko, gali būti ne viena, tačiau akivaizdu, kad per karantiną žmonės gerokai rečiau lankėsi pas kardiologą ir šeimos gydytoją. Labiausiai nukentėjo sergantys lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip hipertenzija, diabetas, nutukimas, širdies nepakankamumas, išeminė širdies liga. Šių pacientų ligos eiga buvo sunkesnė, be to, rizika mirti nuo koronavirusinės infekcijos gerokai didesnė“, – komentuoja prof. J. Čelutkienė.
Įvairių šaltinių duomenimis, Europoje dėl miokardo infarkto per pandemiją atvyko 40 proc. mažiau pacientų. Anot profesorės, žmonės buvo linkę vengti kreiptis pagalbos ir pakentėti. Per karantiną ženkliai sumažėjo pirminio, antrinio ir tretinio lygio pagalbos suteikimas. Toks vengimas kreiptis į specialistus buvo stebimas ir pagal tai, kad žmonės, kurie atvyko į ligoninę, buvo daug sunkesnės būklės nei anksčiau.
Palyginti su užpernai, 2020 m. pabaigoje mirusiųjų namuose skaičius išaugo net 90 proc. Priežasčių, kodėl tai įvyko, gali būti ne viena, tačiau akivaizdu, kad per karantiną žmonės gerokai rečiau lankėsi pas kardiologą ir šeimos gydytoją.
Pasak profesorės, vienas pagrindinių rizikos veiksnių, didinančių širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę – didelis cholesterolio kiekis, – gali pabloginti ir COVID-19 ligos eigą. Amerikos kardiologijos žurnale pateikta statistika parodė, kad žmonių, kurie vartojo cholesterolio kiekiui mažinti skirtus vaistus, statinus, rizika susirgti sunkios formos koronavirusu ar mirti buvo apie 30 proc. mažesnė nei tų, kurie šiuos vaistus vartoti turėjo, tačiau to nedarė. Statinus vartojusių pacientų buvimo laikas ligoninėje buvo trumpesnis apie 39 proc.
„Būtina atkreipti dėmesį ir į skiepų svarbą, – sako profesorė, – Džiugu, kad daugelis pas mus besilankančių pacientų yra pasiskiepiję nuo COVID-19, tačiau bendra Lietuvos statistika kiek liūdnesnė. Deja, vis dar didelė dalis rizikos grupei priklausančių žmonių – senjorų – nepasiskiepiję. Manau, kad mums derėtų remtis Danijos pavyzdžiu, kurioje skiepai vykdomi pro aktyviai, atvykstant pas pacientus, o ne laukiant, kol šie sugalvos kreiptis patys.“
Siekiant sumažinti augti pradėjusį mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių, profesorė ragina ne tik pasiskiepyti nuo pavojingų infekcijų, bet ir tvarkingai vartoti specialisto skirtus vaistus, sveikai maitintis, atsisakyti žalingų įpročių, užsiimti aktyvia fizine veikla, o svarbiausia – reguliariai lankytis pas šeimos gydytoją ar kardiologą, atlikti visus būtinus tyrimus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prahos ligoninė per klaidą moteriai atliko abortą
Vienoje Prahos ligoninių nėščiai moteriai per klaidą buvo atliktas abortas. ...
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą2
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika7
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...