Paskelbta, kuriame mieste praėjusią savaitę daugiausia nustatyta gripo ir peršalimo ligų

NVSC duomenimis, Lietuvoje per praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 72,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – šiek tiek daugiau – 75,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Praėjusią savaitę mažiausiai gripu ir ŪVKTI sirgo Utenos apskrities gyventojai (rodiklis – 21,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų), daugiausiai – Klaipėdos apskrities (rodiklis 86,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų).

Pastarąją savaitę gripas diagnozuotas 7 Lietuvos gyventojams, ankstesniąją savaitę gripu sirgo taip pat 7 asmenys.

40–41-ąją šių metų savaitę dėl gripo ligoninėse negulėjo nė vienas asmuo.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenys apskrityse:

NVSC nuotr.

2020–2021 m. gripo sezono 41-ąją savaitę bendras Lietuvos gyventojų sergamumo rodiklis buvo 26,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų, o 2021–2022 m. gripo sezono 41-ąją savaitę – beveik 3 kartus daugiau – 72,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 2021 m. 40 sav. buvo paimtas 1 ėminys dėl gripo viruso nustatymo, 180 gautų ėminių COVID-19 ligai nustatyti buvo atliekami ir gripo viruso nustatymo tyrimai. Iš 181 ėminio gripo virusas išskirtas nebuvo.

Sergamumas gripu ir ŪVKTI Lietuvoje gripo sezonų metu nuo 2018 m.:

NVSC nuotr.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI situacija Kauno apskrities teritorijoje 41-ąją metų savaitę

NVSC prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja, kad 41-osios metų savaitės duomenimis sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje siekia 69,5 atvejus 10 tūkst. gyventojų per savaitę. Didžiausias sergamumas registruotas Kėdainių r. – 113,5 atvejai 10 tūkst. gyventojų per savaitę.

Per savaitę sergamumas gripu ir ŪVKTI Kaune ir Kauno apskrities teritorijose sumažėjo 19 proc., registruotas 1 gripo atvejis. Vaikai sudaro 48 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI.

Sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje 2021 m. 40–41-ąją metų savaitę

Lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje yra du kartus didesnis. Pernai 41-ąją metų savaitę Kauno apskrityje sergamumo rodiklis siekė 32,5 atvejus 10 tūkst. gyventojų per savaitę. Gripo atvejų neužregistruota. Vaikai sudarė 41 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI.

Vieno vizito metu galima pasiskiepyti ne tik nuo gripo

Primename, kad efektyviausia priemonė, apsauganti ne tik nuo gripo, bet ir šiuo laikotarpiu plintančios pneumokokinės ar COVID-19 ligos, yra skiepai. Asmenys, vieno vizito metu norintys iš karto pasiskiepyti nuo kelių skirtingų ligų, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją. Rizikos grupėms priklausantys asmenys nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos skiepijami nemokamai.

Nemokamai nuo COVID-19 skiepijami visi asmenys, sulaukę 12 metų. Vaikus vakcinai turi užregistruoti tėvai (įtėviai), globėjai arba rūpintojai. Registruotis skiepui reikia internetu www.koronastop.lt arba Karštosios linijos tel. 1808.

Gripas – tai ūmi virusų sukelta kvėpavimo takų infekcija, pasireiškianti karščiavimu, sausu kosuliu, gerklės, galvos ir raumenų skausmu, nuovargiu ir silpnumu. Tarp žmonių gripo virusas plinta oro-lašeliniu būdu, žmonių imlumas gripui yra didelis. Inkubacinis periodas trunka vidutiniškai 48 val. Dauguma žmonių pasveiksta per savaitę be medicininės pagalbos, tačiau gripas, ypač rizikos grupei priklausantiems asmenims, gali sukelti sunkias komplikacijas (plaučių uždegimą, akių uždegimą, sinusitą, miokarditą, encefalitą, meningitą ir kt.).

Kadangi gripo virusas kinta, vakcina nuo gripo rekomenduojama skiepytis kasmet, rudens-žiemos laikotarpiu. Reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu. Vyresnio amžiaus asmenims, kurių daugiausia tarp priklausančiųjų rizikos grupei, patartina skiepytis vėliau – lapkričio-sausio mėnesiais.

Priemonės, apsaugančios nuo gripo ir ŪVKTI

Kosint ir čiaudint užsidengti burną ir nosį vienkartine nosine. Panaudotą nosinaitę išmesti.

Kuo dažniau plauti rankas, ypač slaugant ligonį ir prieš valgį.

Dažnai vėdinti bei drėgnu būdu valyti patalpas.

Gerti daug skysčių, geriau su vitaminu C.

Daugiau valgyti vaisių, daržovių.

Tinkamai rengtis, neperšalti.

Aktyviai leisti laisvalaikį.

Susirgus rekomenduojama nesigydyti patiems, o kreiptis į savo šeimos gydytoją.