- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ilgos kelionės ir savaitgalio išvykos, naujai atrandamos šalys ir kultūros – tai maloni mūsų gyvenimo dalis. Visgi, kai kuriais atvejais keliavimas nėra toks paprastas. Pavyzdžiui, kai keleivis skundžiasi širdies ir kraujagyslių ligomis. Medicinos ir aviacijos ekspertai pataria, kaip keliauti, kad širdis būtų laiminga.
Pasiimkite vartojamus vaistus
Keliavimas žmonėms suteikia gerų emocijų, o tai savaime teigiamai veikia širdį. Tačiau, anot VUL Santaros klinikų gydytojos-kardiologės docentės daktarės Jolitos Badarienės, jeigu sergate širdies ir kraujagyslių ligomis, būtinai įvertinkite savo būklę. Anot ekspertės, pavyzdžiui, jei pacientas turi padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, prieš leidžiantis į kelionę visų pirma prireiks jį sureguliuoti.
„Jei spaudimas 180 ir 100 gyvsidabrio stulpelio milimetrų (mmHg) arba 180 ir 90 mmHg, tai žmogus turėtų kreiptis į gydytoją, kuris paskirs gydymą ir tik vykstant gydymui pacientas galės keliauti su savimi pasiimdamas vartojamus vaistus ir, jei įmanoma, kraujospūdžio matavimo aparatą. Jei spaudimas bus sureguliuotas, kelionėje pacientai turėtų jaustis visiškai gerai“, – sako gydytoja-kardiologė.
Prisiminkite, kad nėra ribojimų, draudžiančių rankiniame bagaže vežti medikamentus. Dėmesys atkreipiamas tik į skysčio pavidalo vaistus. Tačiau, jeigu skysti vaistai jums yra gyvybiškai svarbūs vartoti kelionės metu, tokiu atveju nebus taikomi rankiniame bagaže gabenamų skysčių ribojimo reikalavimai ir vaistų nereikės pakuoti kartu su kitais skysčiais į 1 l talpos maišelį. Einant pro aviacijos saugumo patikrą, šiuos vaistus reikės atskirai pateikti patikrinti darbuotojui. Tokių vaistų kiekis lagamine nėra ribojamas. Tiesa, norint pagrįsti vaistų reikalingumą, rekomenduotina turėti reikalingiausių vaistų receptų kopijas.
Gydytoja J. Badarienė tvirtina, kad paskirtų vaistų vartojimas keliaujant būtinas ir praeityje patyrus miokardo infarktą. Ji atkreipia dėmesį, kad pasitaiko atvejų, kai svečioje šalyje tikėdamiesi pailsėti ir patirti gerų emocijų, kai kurie pacientai nusprendžia širdžiai skirtus vaistus palikti namuose, taip darydami didelę klaidą.
Dar vienas iššūkis, kuriam derėtų pasiruošti – širdies ritmo sutrikimai, ypač, jei keliautojas jais skundėsi dar iki kelionės. Tokiu atveju, jei laukia ilgesnė išvyka, keliautojui gali būti rekomenduota pradėti gerti vaistus ir keliauti tik sureguliavus ritmą. Tad šiuo atveju taip pat rekomenduotina konsultacija ir padėties įvertinimas su šeimos gydytoju arba kardiologu.
Ką daryti ištikus miokardo infarktui?
Ūminiai atvejai, kai kelionės metu žmonės patiria miokardo infarktą – išskirtinės ir labai retai pasitaikančios situacijos, tačiau gydytoja J. Badarienė tvirtina, kad praktikoje tokių atsitikimų būna. Tiesa, laiku aptikus, ūminės ligos galima išvengti. Pajutus stiprius skausmus krūtinėje arba įvykus miokardo infarktui, būtina kuo greičiau kreiptis į specialistus arba į greitosios pagalbos gydytojus.
Jeigu nemalonius širdies simptomus pajautėte būdami oro uoste, atminkite, kad visada galite kreiptis į aptarnaujantį personalą, o lėktuve – į įgulą. Darbuotojai skubiai reaguos į situaciją ir priims reikalingus sprendimus.
Oro uostuose – širdies defibriliatoriai
Lietuvos oro uostų Keleivių patirties skyriaus vadovė Rasa Petraitienė primena, kad visuose šalies oro uostuose keleiviams yra pasiekiami širdies defibriliatoriai, juos rasti nesudėtinga, nes jie yra specialiai pažymėti tiek įrengimo vietose, tiek oro uostų planuose. Aparatai yra įrengti šalia aviacijos saugumo patikros postų. Vilniaus oro uoste papildomas defibriliatorius yra ir ne Šengeno sektoriuje, iškart už pasų kontrolės postų.
Lėktuve, kurio patalpa kondicionuojama, netenkama daugiau skysčių, tad vandenį reikėtų gerti nuolatos.
„Naudotis defibriliatoriais nėra sudėtinga, nes įrašyta programa žingsnis po žingsnio paaiškina, ką reikia daryti. Kaip elgtis, ištikus tokio pobūdžio sudėtingoms situacijoms yra apmokyti ir Lietuvos oro uostų darbuotojai“, – sako R. Petraitienė.
Svarbu prisiminti, kad žmogui pasijutus blogai, aplinkiniai taip pat turi sureaguoti nedelsiant ir kuo greičiau informuoti oro uosto darbuotojus. Kol bus atneštas širdies defibriliatorius ir atvyks profesionali medikų pagalba, blogai pasijutusio žmogaus negalima palikti vieno. Jį reikia skubiai paguldyti ant kieto pagrindo ir atlikti išorinį širdies masažą – apatiniame krūtinkaulio trečdalyje per minutę padaryti apie šimtą gilių paspaudimų. Po efektyvaus išorinio širdies masažo gali atsigauti smegenys ir kiti organai, žmogui gali būti išsaugota gyvybė.
Gerkite vandens, venkite alkoholio
Visgi, jei širdis sveika arba jei keliautojas kaip paskirta vartoja vaistus, širdies darbas neturėtų išsiderinti. Tačiau keliaudami visada galite pasirūpinti, kad širdžiai būtų sukurtos geros sąlygos, ypač, jei laukia ilgas, daugiau nei 4-ias valandas trunkantis skrydis ar jei stipriai keisis paros režimas – diena keis naktį ir atvirkščiai.
„Širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims keliaujant lėktuvu nerekomenduojama gerti alkoholio. Pirmenybė teikiama arbatai ar vandeniui. Lėktuve, kurio patalpa kondicionuojama, netenkama daugiau skysčių, tad vandenį reikėtų gerti nuolatos“, – pataria J. Badarienė.
Beje, keliautojai, išvykstantys iš sostinės oro vartų, savo asmenines gertuves ar buteliukus gali pripildyti vandeniu. „Sostinės oro uoste veikia trys nemokamo geriamojo vandens stotelės. Dvi Šengeno ir viena – ne Šengeno zonoje“, – primena Lietuvos oro uostų atstovė R. Petraitienė.
Išlikite aktyvūs
„Kelionės metu pacientams taip pat patarčiau kiek įmanoma laikytis subalansuoto režimo. Palaikykite fizinį aktyvumą, nepraleiskite progos pasivaikščioti. Tik pajuskite savo ribas. Jei per dieną savo šalyje nueinate 5 km, tai 30 km svečioje šalyje gali būti per daug, galite pradėti justi dusulį“, – atkreipia dėmesį VUL Santaros klinikų gydytoja-kardiologė docentė daktarė J. Badarienė.
Kad ir kokia intensyvi kelionė jūsų lauktų, prisiminkite, kad sveikata – pati svarbiausia, todėl skirkite pakankamai laiko poilsiui ir miegui. Kiek įmanoma keliaudami palaikykite įprastą gyvenimo ritmą, kurį turėjote ir Lietuvoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms1
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...