- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sveikatos problemos, kylančios dėl mažo ir išsivysčiusių, ir besivystančių pasaulio šalių gyventojų fizinio aktyvumo, pasaulio ekonomikai 2013 metais atsiėjo maždaug 67,5 mlrd. JAV dolerių (61 mlrd. eurų), o ši suma yra didesnė negu daugelio šalių bendrasis vidaus produktas (BVP).
Į šią sumą įtrauktos 53,8 mlrd. JAV dolerių išlaidos sveikatos priežiūrai ir darbo našumo praradimai, įvertinti 13,7 mlrd. JAV dolerių, rodo mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai, paskelbti medicinos žurnale „The Lancet“.
Mokslininkai pirmą kartą pabandė įvertinti ekonominius nejudros padarinius. Tyrimo ataskaitoje teigiama, kad minėti įverčiai nustatyti atlikus itin konservatyvią analizę ir faktinė žala gali būti didesnė.
Remdamiesi 142 šalių, kurioms tenka 93 proc. pasaulio gyventojų, ekonomikos ir gyventojų duomenimis, mokslininkai įvertino išlaidas dėl mažo fizinio aktyvumo kilusių sveikatos sutrikimų gydymui, žalą dėl darbo našumo sumažėjimo ir gyvenimo trukmę, pakoreguotą atsižvelgiant į galimo neįgalumo metus.
Daugiau kaip 40 proc. visos sumos (27,8 mlrd. JAV dolerių) teko JAV.
Besivystančiose šalyse ekonominė žala buvo gerokai mažesnė negu išsivysčiusiose šalyse, tačiau mažas pajamas vienam gyventojui turinčių šalių gyventojai dažniau kenčia nuo įvairių ligų, susijusių su nejudriu gyvenimo būdu.
„Labiausiai sukrėtė ne suma, o ekonominės naštos pasiskirstymas pagal regionus, – sako tyrimui vadovavusi Sidnėjaus universiteto mokslininkė Melody Ding (Melodi Ding). – Turtingose šalyse žmonės sumoka pinigais, o skurdesnėse jie sumoka savo gyvybe.“
Mokslininkų skaičiavimais, nejudrus gyvenimo būdas visame pasaulyje siejamas su daugiau kaip 5 mln. mirčių kiekvienais metais.
Iš pagrindinių ligų, kurias lemia nejudra (širdies ir kraujagyslių sistemos problemos, 2 tipo cukrinis diabetas, krūties ir virškinamojo trakto vėžys) „brangiausiai atsieinančiu“ pripažintas diabetas – jam tenka 55,7 proc. visos pasaulio ekonominės naštos (37,6 mlrd. JAV dolerių), arba 70 proc. tiesioginių medicininių išlaidų.
„The Lancet“ šią savaitę buvo paskelbta dar vieno tyrimo panašia tema ataskaita, kurioje teigiama, kad aštuonias valandas sėdomis kasdien praleidžiantys žmonės gali kompensuoti neigiamas nejudros pasekmes, jeigu fiziniam aktyvumui skirs bent valandą per dieną.
Atlikus šį tyrimą padaryta išvada, kad Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamų bent 150 minučių fizinio aktyvumo per savaitę aiškiai nepakanka.
Pasak vieno iš šio tyrimo autorių, Norvegijos sporto mokslų mokyklos profesoriaus Ulfo Ekelundo, nereikia siekti olimpinių aukštumų ir galima net nesilankyti sporto salėje. Anot jo, užtektų, pavyzdžiui, energingai – 5 kilometrų per valandą greičiu – pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiu 16 kilometrų per valandą greičiu.
Pasak profesoriaus, taip pat nebūtina judėti 60 minučių iš eilės – šį laiką galima išskaidyti į kelis ciklus, pavyzdžiui, rytinį ir vakarinį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės1
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba6
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet7
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...