Parkinsono liga: dar viena užduotis medicinos mokslui

"Vaistų, kurie apsaugotų nuo Parkinsono ligos ar sustabdytų jos vystymąsi, nėra", – konstatuoja Kauno klinikų gydytoja neurologė Danguolė Šurkienė ir pataria, kaip gyventi susirgus.

– Jūsų pacientė Gražina Peseckienė sako ilgai nejutusi jokių Parkinsono ligos simptomų. Jei ne draugai, dar nebūtų ėjusi pas gydytojus. Ar šios ligos požymiai labai neaiškūs, apgaulingi?

– Pirmieji ligos simptomai gali būti nuovargis be jokios  priežasties, įvairūs nemalonūs jutimai, tirpimas, nerimas, depresija, miego, uoslės sutrikimas, veido išraiškos, kalbos, rašysenos, eisenos pasikeitimas. Tik vėliau atsiranda jau klasikiniai Parkinsono ligai būdingi simptomai. Tai tremoras, kitaip sakant, drebėjimas, rigidiškumas, paprastai vadinamasis susikaustymas, ir bradikinezija, kai judesiai tampa lėti. Kol nėra šių simptomų, liga paprastai nediagnozuojama.

– Betgi ne visi šie simptomai pasireiškia vienam ligoniui vienu metu?

– Ši simptomų triada ne visada būdinga, nes ligos formos yra skirtingos: rigidinė, tremorinė ar mišri pagal vyraujančius simptomus. Esant vėlesnėms ligos stadijoms atsiranda ir posturalinis nestabilumas – polinkis griūti būnant vertikalioje padėtyje.

– Ligą diagnozavus pradinėje stadijoje ir kuo anksčiau pradėjus gydymą gal taip neatsitiktų?

– Apie 98 proc. ligonių Parkinsono liga diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais. Esant neaiškiems atvejams, yra galimybė atlikti specifinius tyrimus, kurie vadinasi SPECT, PET. Atsiradus į Parkinsono ligą panašiems simptomams ligonį reikia nukreipti neurologo konsultacijai.

Vaistų, kurie apsaugotų nuo Parkinsono ligos ar sustabdytų jos vystymąsi, nėra. Gydymas pradedamas ir vaistai skiriami atsižvelgiant į vyraujančius simptomus, jų išreikštumą, įtaką kasdienei veiklai. Parenkami atsižvelgiant į paciento amžių, gretutines ligas, jau vartojamus vaistus. Labai svarbu, kad ligonis, jau esant motoriniams sutrikimams, kurie apsunkina jo gyvenimą, laiku sulauktų kvalifikuotos pagalbos.

– Vadinasi, tai sunki ir medicinos mokslo dar ne iki galo pažinta liga?

– Tai lėtinė progresuojanti neurodegeneracinė liga, kuria sergančiųjų daugėja visame pasaulyje.

– Kodėl daugėja, kas ją sukelia?

– Ilgėja gyvenimo trukmė, o Parkinsono liga būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, sulaukusiems 60 metų ir daugiau. Tik 5–10 proc. ligonių ji diagnozuojama ir jaunesniems, iki 40 metų. Deja, susergančiųjų jaunesniame amžiuje taip pat daugėja.

Lietuvoje yra apie 11 tūkst. sergančiųjų Parkinsono liga. Jos priežastys iki šiol nėra visiškai išaiškintos, tiksliau, apie 90 proc. ligonių susirgimo priežastis nežinoma. Nustatyta tik tiek, kad maždaug 5 proc. ligonių ligą yra paveldėję. Manoma, kad įtakos gali turėti genetiniai veiksniai, nes ne visi turi vienodą polinkį susirgti, būdami toje pačioje aplinkoje.

Kita galima priežastis – išorės veiksniai: gausus pesticidų, herbicidų naudojimas, darbas su jais, įvairūs toksinai, sunkieji metalai, taip pat patirtos traumos, persirgtos ligos. Be abejo, įtakos gali turėti ir nervinė įtampa, patirtas stresas. Šia liga dažniau serga baltosios rasės žmonės, dažniau – kaimo vietovių gyventojai.

– Medicinos mokslas, juolab farmacija, tobulėja. Gal galite paguosti, kad bus išrasta naujų vaistų Parkinsono ligai gydyti ir ligoniams nebereikės gerti po dešimt tablečių per dieną, kentėti dėl sunkaus šalutinio jų poveikio?

– Parkinsono liga – viena iš nedaugelio neurodegeneracinių ligų, kuriai gydyti yra tikrai daug vaistų. Svarbu tinkamai parinkti gydymą, jį reguliariai koreguoti, pritaikyti individuliai kiekvienam pacientui. Gydymas turi būti kompleksinis: tai ne tik tablečių gėrimas, bet ir individuali mankšta, tinkama mityba, režimo laikymasis. Svarbu vaistus gerti laiku.

Paprastai gydymas turi būti skiriamas mažiausiomis efektyviomis dozėmis, kad nepageidaujami vaistų reiškiniai būtų kuo mažesni. Vaistai veikia tik tam tikrą laiką, todel juos ligoniams tenka gerti dažnai. Ilgainiui trumpėja vaistų veikimo laikas, mažėja efektas.

Vis dėlto reikia džiaugtis, kad atsiranda ilgesnio veikimo vaistų, kai juos pakanka gerti tik vieną kartą per dieną. Atsiranda galimybių vaistus įvesti per pilvo sieną į dvylikapirštę žarną specialiu kateteriu ir pompa. Yra vaistų pleistrai klijuoti ant odos, švirkšti į paodę, atliekama giluminė smegenų stimuliacija.

Gydant Parkinsono ligą galioja taisyklė: kas pacientui gerai šiandien, gali nebetikti po pusės metų.

– Iš jūsų pacientės Gražinos sužinojus, kokių fizinių ir dvasinių kančių patiria sergantieji, norėtųsi, kad medicinos mokslas greičiau atrastų raktą ligos priežastims nustatyti, išgydyti, o visuomenė būtų supratingesnė, jautresnė, paslaugesnė ligoniams.

– Gražina yra toks žmogus, kuris tikrai pozityviai žiūri į gyvenimą, neieško kaltų, kodėl ji susirgo ir kodėl kartais pablogėja sveikatos būklė. Taip atsitikus, kreipiasi į gydytojus,  stengiasi su jais bendradarbiauti, kad būklė pagerėtų. Gražina nepasiduoda ligai, stengiasi dirbti, būti naudinga kitiems, jiems padėti, nors pačiai tikrai būna nelengva.

Kiekvienas ligonis turėtų tapti aktyviu gydymo dalyviu, žinoti apie save ir savo ligą. Tuomet pamatytų, kaip pastangos gerina sveikatos būklę. Nereikėtų skubėti atsisakyti ir savo pomėgių. Turiu pacientų, kurie dainuoja chore, nors kartais net ir kalbėti jiems buna sunkoka.