Panika dėl gripo: ar šiemet jis toks grėsmingas?

Pastarąją savaitę į Kauno ligonines kreipėsi 300 kauniečių, sunegalavę ir išsigandę gripo. Iš jų 123 hospitalizuoti ir net septyni gydomi intensyvios terapijos skyriuose. Ar gripas šiemet toks grėsmingas? Pokalbis apie tai – su Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų ir profilaktikos skyriaus vedėja gydytoja Orina Ivanauskiene.

– Kaune, viename iš pirmųjų miestų šalyje, jau prieš savaitę paskelbta gripo epidemija, tačiau nuo to niekas nepasikeitė, sergamumas padidėjo beveik dvigubai.

– Epidemijos paskelbimas – tai įspėjimas, kad gripas plinta plačiai, būtina visiems saugoti savo sveikatą, o susirgus – neplatinti ligos. Dėmesys skiriamas ir gyventojų, ir sveikatos priežiūros įstaigų specialistų budrumui sustiprinti.

– Sergamumo gripu duomenys skaičiuojami tik kartą per savaitę? Kodėl?

– Gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) epidemiologinė priežiūra, siekiant įvertinti sergamumą šiomis ligomis, nustatyti vyraujančius ir genetiškai naujus gripo virusus, laiku pritaikyti profilaktikos ir kontrolės priemones, vykdoma visus metus.

Kartą per savaitę, pirmadieniais iki 10 valandos, asmens sveikatos priežiūros įstaigos visuomenės sveikatos centrams teikia savaitės duomenis apie registruotus gripo ir ŪVKTI atvejus, o gripo sezonu, jei nenustatyta kitaip, ir apie dėl gripo hospitalizuotus asmenis. Taigi pagal nustatytą tvarką statistika skaičiuojama pirmadieniais. To visiškai pakanka įvertinti sergamumo gripu ir ŪVKTI dinamiką. Vertinti vienos dienos duomenis būtų netikslu, nes svyravimai pasireiškia ir visą savaitę. Tik apie kiekvieną nustatytą ar įtariamą mirties nuo gripo ar ŪVKTI atvejį, informuojama atskira, teisės aktų nustatyta tvarka.

– Ar šiemet gripas piktesnis, jis plinta greičiau?

– Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro šių metų sausio 18 d. duomenimis, didžiausias gripo viruso plitimas stebimas iš Šiaurės vakarų Europos pusės. Nuo 2012 m. 40 savaitės dėl laboratoriškai patvirtinto gripo hospitalizuoti 383 asmenys, iš jų 14 mirė ir dauguma jų buvo vyresnio amžiaus asmenys. Pastebima, kad vis didėjantį sergamumą plaučių uždegimu sukelia S. aureus. Tai – sukėlėjas, kuris gali būti susijęs su didėjančiu sergamumu gripu.

Lietuvoje ir Kaune šių metų gripo sezonas niekuo neišsiskiria ir pasakyti, kad šiemet gripas ir ŪVKTI sparčiai plinta, negalima. Gal taip atrodo todėl, kad praėjusių metų sezoną gripo epidemijų net ir visoje šalyje nebuvo registruota, o Kauno mieste paskutinioji gripo epidemija buvo 2010–2011 m. gripo sezoną. Ji, panašiai kaip šiemet, prasidėjo sausio 17 d. ir tęsėsi iki vasario 22 d.

– Kodėl šiemet serga daugiau žmonių nei ankstesniais metais, juolab kad šiuo metu oro sąlygos sveikatai palankesnės – šalta, sausa?

– Negalima teigti, kad šiemet, juolab šiuo metu, daugiau kauniečių nei paprastai serga gripu ir ŪVKTI. Sergamumas būdingas įprastam gripo epidemijos laikotarpiui. Šį gripo sezoną stebimas laipsniškas sergamumo gripu ir ŪVKTI pakilimas Kauno mieste jau nuo pirmos metų savaitės, kai oro sąlygos virusų cirkuliacijai buvo gana palankios: lijo, buvo šlapia ir darganota. Sergamumas ŪVKTI išliko gripo sezonui įprasto lygio, didėjo tik sergamumas gripu.

Kaip ir kasmet, taip ir šiais metais Kauno mieste ŪVKTI daugiau serga vaikai, o gripas daugiau diagnozuojamas suaugusiesiems. Daugiau nei pusė visoje šalyje išskirtų gripo virusų aptikta būtent kauniečiams ir galbūt todėl atrodo, kad kauniečiai serga daugiausia. Taip yra dėl Kauno gydytojų, dalyvaujančių gripo ir ŪVKTI epidemiologinėje priežiūroje, paremtoje pasirinktine klinikine virusologine diagnostika, aktyvumo.

Vien tik sveikatai palankių oro sąlygų neužtenka, kad išvengtume gripo epidemijos. Sergamumo gripu ir ŪVKTI dinamikai įtakos turi ir lėtinės ir gretutinės ligos, kuriomis žmonės serga, jų imunitetas bei kiti ypatumai – mityba, fizinis aktyvumas ir kt.

– Ar tai, kad žmonės miršta nuo gripo, tėra jų asmeninės atsakomybės už savo sveikatą padarinys?

– Kiekvienas susirgimo atvejis yra individualus. Vieniems bet koks ligos simptomas jau kelia nerimo, o kiti visai nekreipia dėmesio sakydami: man tai neaktualu, aš nesusirgsiu. Kiekvienas žmogus atsakingas už savo sveikatą, turi ją įvertinti ir saugoti. Mirtis nuo gripo ar jo komplikacijų dažnai priklauso ir nuo to, kiek pats žmogus atkreipia dėmesio į savo sveikatos būklę ir ar laiku kreipiasi medicinos pagalbos.

– Ar nereikėtų sugriežtinti epidemijos reikalavimų, pavyzdžiui, neorganizuoti mieste masinių renginių, kad jos paskelbimas būtų efektyvesnis?

– Nėra patvirtintinų nurodymų, kad per sezoninio gripo epidemiją reikėtų tai daryti. Kita vertus, jeigu renginiuose dalyvautų tik sveiki arba pasiskiepijusieji nuo gripo, tikimybė užsikrėsti būtų gerokai mažesnė. Sezoninio gripo epidemijos laikotarpiu visi reikalavimai yra rekomendacinio pobūdžio, atkreipiant dėmesį, kad reiktų vengti masinių susibūrimo vietų, rekomenduojama pasirinkti individualias laisvalaikio praleidimo formas, nesant būtinybei, nesinaudoti viešuoju transportu, gerai vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas, ypač jei jose gyvena, dirba ar lankosi daug žmonių, dažnai plauti rankas.

– Ar nemanote, kad karantinas ligoninėse per gripo epidemiją tėra formalumas?

– Kiekviena ligoninė savo vidaus tvarka pasitvirtina gripo epidemijos laikotarpiui būtinas priemones bei rekomendacijas ir kiekvienoje įstaigoje savaip siekiama tai užtikrinti. Karantinas tikrai nereiškia, kad ligoninė bus užrakinta ar saugoma. Tai irgi priklauso ir nuo mūsų, besilankančiųjų ligoninėse, sąmoningumo. Yra ir kitų priemonių: jei tai įmanoma, atidedamos planinės operacijos, sveikstančiųjų gydymas organizuojamas ambulatoriškai, ribojamas ligonių lankymas – vienu metu ne daugiau vieno lankytojo, neleidžiama lankyti vaikams.

– Ar nemanote, kad tradiciniai patarimai, kaip elgtis per gripo epidemiją, nėra efektyvūs? Ką daryti, kad jie būtų veiksmingesni?

– Visi patarimai yra efektyvūs, jei jie skiepijami nuo mažens. Taigi, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas vaikams, ypač ikimokyklinio amžiaus, perteikiant jiems informaciją apie gripo profilaktikos priemones priimtina pagal amžių forma ir būdais. Teisingai sakoma, kad geri įpročiai geriau už prigimimą.

– Ar sergantieji neplatina ligos poliklinikose, jei šeimos gydytojai pas ligonius į namus dėl gripo ir ŪVKTI nebevaikšto? Ar važiavimas į polikliniką viešuoju transportu, jo laukimas lauke nepakenkia sergančiojo sveikatai ir taip neplatinamas virusas? Gal sergantysis bent turėtų būti su kauke?

– Taip, iš tikrųjų ligonis turi būti kuo skubiau izoliuotas ir pagal galimybes gydytis namuose, arba pagal sveikatos būklę – stacionare. Vėlgi derėtų nepamiršti, kokios yra gydytojo galimybės nustatyti kuo tikslesnę diagnozę paciento namuose, ir labai atsargiai vertinti kiekvieną situaciją. Tokiu atveju reikėtų atkreipti dėmesį į sveikų ir sergančiųjų pacientų priėmimo poliklinikoje srautus, jų organizavimą.

Siekiant apsisaugoti nuo ŪVKTI rekomenduotina per gripo epidemiją dėvėti medicinines kaukes lankant ligonius asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, slaugant namuose, taip pat ir pačiam sergančiajam kaukė reikalinga. Rekomenduojama, kad jos būtų tik vienkartinės ir nepamiršti jų kaskart pasikeisti.

Lankantis viešose vietose, ypač žmonių susibūrimuose, kolektyvuose, siekiant apsisaugoti ir sveikam, ir sergančiajam neplatinti ligos, taip pat rekomenduotina būti su kauke. Gaila, kad Europos šalims tokios tradicijos yra svetimos, kas Kinijoje, Japonijoje yra įprasta. Mes daugiau dėmesio skiriame, kas tikrai irgi aktualu, reguliariam rankų plovimui, kosėjimo ar čiaudėjimo etiketui užtikrinti ir artimam kontaktui, ypač sveikinantis (saugus atstumas yra apie 1 m) vengti.

– Sakoma, kad skiepytis nuo gripo dar nevėlu. Priminkite, per kiek laiko pasiskiepijęs žmogus įgyja imunitetą, ar galima skiepytis, jei sloguojama, skauda gerklę, šiek tiek pakilusi kūno temperatūra?

– Gaila, kad kaskart prasidėjus skiepijimo nuo gripo sezonui (periodas, įprastai trunkantis nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės), skiepijimosi aktyvumas lyg ir padidėja, o įvertinus viso sezono apimtis praktiškai nesikeičia.

Pastaraisiais metais nuo gripo kasmet pasiskiepija kiek mažiau nei 4,7–4,8 proc. Kauno miesto gyventojų. Pasiskiepyti nuo sezoninio gripo galima net ir dabar – apsauginis imunitetas susiformuoja per dvi savaites.

Svarbu žinoti, kad gripu neužsikrečiame visi vienu kartu ir visi kartu nesusergame. Todėl, skiepydamiesi net ir dabar, individualiu atveju turime realią galimybę jei ne išvengti gripo, tai bent sumažinti gripo komplikacijų, tokių kaip plaučių, bronchų, širdies raumens, kepenų, smegenų ar jų dangalų uždegimų, inkstų nepakankamumo ar tiesiog apsisaugoti nuo jau turimos lėtinės ligos paūmėjimo.

Skiepai gali padėti išvengti netgi mirties, todėl skiepytis yra labai reikalinga. Kiekvienu atveju dėl sezoninio gripo skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę ir patars, skiepytis ar ne. Gripo skiepų sezonas gana ilgas – kasmet jis trunka nuo rugsėjo iki kovo, todėl surasti tinkamą laiką, kai būsite visiškai sveiki, neturėtų būti labai sudėtinga.