- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jaunimo įpročiai nepaleisti iš rankų mobiliojo telefono, laisvalaikis prie kompiuterio suteikia daug žinių ir išminties, bet daro meškos paslaugą sveikatai. Kaip su tuo kovoti?
Kaip sumažinti žalą
Išpopuliarėjus kompiuteriams, išmaniesiems telefonams ir kitoms XXI a. technologinėms naujovėms, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, fiksuojamas vaikams ir paaugliams būdingas rekordiškai mažas fizinis aktyvumas.
Nors įprasta manyti, kad nugaros ar kaklo skausmai – jau suaugusiųjų bėdos, dėl fiziškai pasyvaus laisvalaikio šios problemos vis dažniau pastebimos net tarp mokyklinio amžiaus vaikų.
Šiaulių universiteto Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės fakulteto docentė Daiva Mockevičienė pastebi, kad kasmet mažėjantys paauglių aktyvumo rodikliai – natūrali reakcija į besikeičiančią aplinką. Taigi būtina žinoti, kaip iš šiuolaikinio gyvenimo neiškristi ir kartu sumažinti šiuolaikinių technologijų žalą sveikatai tiems, kam dar visas gyvenimas prieš akis, – vaikams ir paaugliams.
Pavojaus riba – dvi valandos
Nugaros skausmas yra laikomas antruoju po galvos skausmo pagal dažnį sveikatos sutrikimu pasaulyje, o esant menkam fiziniam aktyvumui nugaros ir kaklo srities skausmai pradeda pasireikšti nuo 11–12 metų ir dažnėja paauglystėje.
"Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad vaikų ir paauglių praleidžiamas laikas sėdint prie televizoriaus, mokantis, naršant ar žaidžiant kompiuteriu bei mobiliaisiais telefonais yra tiesiogiai proporcingas patiriamiems nugaros skausmams. Taigi kuo daugiau laiko praleidžiama prie šių įrenginių, tuo dažniau ir daugiau patiriama nugaros skausmų", – aiškina docentė D.Mockevičienė.
Pavyzdžiui, jei prie kompiuterio per dieną praleidžiama daugiau kaip dvi valandas, kyla grėsmė atsirasti kaklo ir pečių srities skausmams, formuotis netaisyklingai laikysenai. Viršijant penkių valandų ribą pasireiškia ne tik nugaros skausmas, bet ir pažeidžiama centrinė nervų sistema, galinti neigiamai paveikti vaiko psichoemocinę būklę.
Kur ir kaip sėdi?
Ne mažiau aktualu ir tai, kaip vaikas sėdi, kokios pozicijos yra jo kūnas. Mat daugumą stuburo skausmų ir iškrypimų lemia netaisyklinga laikysena, kūprinimasis dėl baldo, ant kurio sėdima naudojantis kompiuteriu ar naršant mobiliuoju telefonu.
Atsiradus nešiojamiesiems, planšetiniams kompiuteriams ir išmaniesiems telefonams vaikai įsigudrino vis daugiau laiko, skirto ne tik laisvalaikiui, bet ir mokymosi tikslams, praleisti tiesiog minkštai įsitaisę ant lovos ar fotelio, taip padarydami meškos paslaugą stuburui.
"Siekiant, kad stuburas išliktų tiesus, pravartu rinktis tvirtą, stabilią kėdę, kurios atlošas nesivarto ir išlaiko statų 90 laipsnių kampą su sėdyne. Augančiam vaikui geriausia kėdė kuo kietesne sėdyne ir reguliuojamo aukščio funkcija, leidžiančia efektyviai suderinti kėdės ir stalo aukštį", – aiškina D.Mockevičienė.
Atstumas ir apšvietimas
Dar viena priežastis, skatinanti ne tik stuburo srities, bet ir regos sutrikimus, – netinkama kaklo padėtis ir skaitymas ar žiūrėjimas įbedus nosį tiesiai į ekraną.
"Vaikams naudojantis kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu nevalia kūprintis, sėdėti palenkus galvą žemyn. Mažiausiai žalos patiriama, kai ekranas yra akių lygyje. Taip pat svarbu ir atstumas, pavyzdžiui, nuo ekrano iki akių rekomenduojamas bent jau 45 cm", – pataria docentė D.Mockevičienė.
Paaugliai, įsistebeiliję į išmaniųjų įrenginių ekranus, neretai mėgsta sėdėti prietemoje. Šis įprotis žalingas tuo, kad nukreipus žvilgsnį nuo ryškaus ekrano į tamsią kambario aplinką itin varginamos akys: jos ima perštėti, ašaroti, o laikui bėgant silpnėja regėjimas.
"Tiek kompiuterio, tiek mobiliojo telefono ekranas neturėtų būti ryškesnis nei patalpos, kurioje esama, apšvietimas. Siekiant, kad kuo mažiau tektų apkrovos vaiko akims, rekomenduojama prislopinti ir ekrano ryškumą bei kontrastingumą. Šiuos parametrus taip pat pravartu reguliuoti priklausomai nuo to, kokiu tikslu vaikas naudojasi įrenginiu: naršo socialiniuose tinkluose, rašo žinutes, žiūri vaizdo įrašus ir pan.", – sąlygas vardija D.Mockevičienė.
Be to, reikėtų nepamiršti kuo dažniau mirksėti, o akims pavargus jas pailsinti mankšta, pavyzdžiui, nesudėtingais sukamaisiais judesiais.
Būtinas fizinis raštingumas
"Sveikatos sutrikimai neatsiranda per dieną ar savaitę, tačiau taip leidžiant laiką nuolat ir gyvenant fiziškai pasyvų gyvenimą, ateityje tokiems vaikams gali kilti itin rimtų sveikatos problemų", – perspėja docentė D.Mockevičienė.
Remiantis Šiaulių universiteto tyrėjų ir Šiaulių miesto savivaldybės atlikto paauglių (apklausta 687 aštuntos klasės moksleiviai) fizinio aktyvumo įtakos sveikatai tyrimo duomenimis, paauglių įpročiai neatitinka Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijų. Kitaip tariant, paauglių fizinis aktyvumas nesiekia vidutinio intensyvumo fizinio krūvio – po 60 min. per dieną penkis ar daugiau kartų per savaitę, o pagrindine fizinės veiklos forma išlieka tik kūno kultūros pamokos (du kartus per savaitę po 45 min.).
Įdomiausia tai, kad tik apie pusę tyrime dalyvavusių moksleivių užsiima fizine popamokine veikla – laisvalaikiu lanko sporto būrelius arba kitas aktyvias laisvalaikio formas.
"Rodikliai išties grėsmingi, todėl šiandienos vaikams vien informacinio raštingumo nepakanka, o šalia jo privalu skiepyti ir fizinį raštingumą – mokyti sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo. Juk norint būti fiziškai aktyviam neprivaloma užsiimti aktyviu sportu. Tam, kad būtų pasiektas optimalus sveikatos lygis, svarbiausia tiesiog judėti", – pabrėžia docentė D.Mockevičienė.
Ką tai reškia? Pasirodo, prekybos centre, užuot kilus eskalatoriumi, pravartu užbėgti laiptais, esant galimybei į mokyklą keliauti pėsčiomis ar pagelbėti tėvams vakarais vedžiojant šunį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prahos ligoninė per klaidą moteriai atliko abortą
Vienoje Prahos ligoninių nėščiai moteriai per klaidą buvo atliktas abortas. ...
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą2
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika7
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...