- Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinką teršiančios stambios kietosios dalelės užsilaiko viršutiniuose kvėpavimo takuose, todėl didelio pavojaus nekelia, bet ypač smulkios dalelės patenka į plaučius, kraujotakos sistemą, LRT RADIJUI sako Vilniaus visuomenės sveikatos biuro Stebėsenos skyriaus vedėjas Andrejus Černovas.
„Smulkios dalelės gali kauptis audiniuose ir sukelti rimtus kvėpavimo sistemos organų pakitimus, neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Kad būtų lengviau suprasti, kas yra mikronas, galima palyginti: kietosios dalelės skersmuo yra 2,5 mikrono, o žmogaus plaukas – 50–70 mikronų“, – aiškina specialistas.
– Kaip apibūdintumėte oro užterštumo problemą?
– Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis yra pagrindinė miesto aplinkos oro kokybės problema. Kietosios dalelės gali sudaryti tam tikras dulkes arba aerozolius, turinčius pavojingų rūgščių, sulfatų, nitritų ir kitų kenksmingų organinių medžiagų.
Daugiausia kietųjų dalelių užfiksuota sausio–kovo ir spalio–gruodžio mėnesiais, nes šio teršalo koncentracijos padidėjimui šaltuoju metų laiku daugiausia įtakos turėjo energetikos įmonių ir įvairių individualių šiluminės energijos gamybos įrenginių keliama tarša. Tačiau ir pavasarį, pradžiūvus gatvėms, ir per vasaros karščius nemažas oro užterštumo kietosiomis dalelėmis padidėjimas buvo fiksuojamas dėl transporto taršos.
– Kietosios dalelės yra itin mažos, todėl akimis nematomos, bet patenka į kvėpavimo takus.
– Kalbant apie kietąsias daleles, labai svarbu paminėti jų aerodinaminį skersmenį. Stambios kietosios dalelės, kurių skersmuo didesnis negu 10 mikronų, užsilaiko viršutiniuose kvėpavimo takuose, todėl didelio pavojaus nekelia – jos tiesiog yra iščiaudimos, iškosimos.
Ypač smulkios kietosios dalelės, kurių skersmuo – 2,5 mikrono, patenka į plaučius, kraujotakos sistemą, gali kauptis audiniuose ir sukelti rimtus kvėpavimo sistemos organų pakitimus, neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijas. Kad būtų lengviau suprasti, kas yra mikronas, galima palyginti: kietosios dalelės skersmuo yra 2,5 mikrono, o žmogaus plaukas – 50–70 mikronų.
– Kaip saugotis neigiamo kietųjų dalelių poveikio?
– Pirmiausia labai svarbu žinoti, kur padidėjusi tarša. Vilnius turi keturias oro kokybės stebėjimo stotis: Žirmūnų, Savanorių prospekto, Senamiesčio ir Lazdynų. Žirmūnų stotis, nusidriekusi prie Kareivių gatvės ir Kalvarijų sankryžos, fiksuoja transporto keliamą taršą. Šioje stotyje praėjusiais metais oro tarša neviršijo nustatytų ribų, bet 2015 m. tarša buvo viršyta, tad tose vietose žmonėms patartina laikytis tam tikrų atsargumo priemonių.
Tose vietose esant padidėjusiai oro taršai ir važiuojant transporto priemone, reikia laikyti uždarytus langus. Gyvenamąsias patalpas reikia stengtis vėdinti labai anksti ryte, kai dar nevažiuoja mašinos, arba vėlai vakare. Biurų patalpas dieną reikia vengti vėdinti, o, pritrūkus oro, galima šlapią skudurą padėti prie tų vietų, pro kurias oras patenka į patalpą.
Žmonės gali naudoti vadinamuosius respiratorius, bet jie turi turėti storesnį sluoksnį. Tie, kurie naudojami buityje ar parduodami vaistinėse, netinka, nes kvėpavimo takus apsaugo labai menkai. Specialūs respiratoriai geriau filtruoja, juose nusėda daugiau teršalų.
– Kokių priemonių, saugantis kietųjų dalelių, imamasi Lietuvoje?
– Imamasi alternatyvių priemonių ir siekiama miesto ar dviračių transportą padaryti patrauklesnį, o važiavimą automobiliu į Vilniaus vietas, pavyzdžiui, senamiestį, kur didesnis užterštumas, mažiau patrauklų. Taip pat Vilniaus mieste gerinama miesto gatvių danga, valoma gatvių važiuojamoji dalis ir aplinka. Perkami automobiliai, kurie važiuoja šalia kelkraščių ir renka dulkes. Tokių automobilių turėtų atsirasti vis daugiau.
Siekiama, kad nedidėtų oro uosto, buitinio šildymo oro tarša, mažėtų geležinkelio tarša. Taip pat šildymo įrenginiuose, ypač įmonių, įrengiami specialūs filtrai, kuriuose nusėda dūmuose esančios nuodingos medžiagos.
– Ar kaimo vietovėse kietųjų dalelių mažai?
– Vienareikšmiškai atsakyti negaliu. Smulkiausios kietosios dalelės gali išlikti pakibusios ore ilgai, netgi kelias dienas ar net savaites, todėl jos lengvai transportuojamos ilgus atstumus. Padidėjus užterštumui Žirmūnuose ir Žirmūnų apylinkėse ir esant palankiam vėjui, kietosios dalelės gali nukeliauti ir toliau.
Be to, užmiestyje daug privačių namų, kurie šildymui dažnai naudoja netinkamas priemones – lakuotus baldus, užsilikusias statybines medžiagas, kurių negalima deginti. O tose vietose mažesnė aplinka besirūpinančių ir prižiūrinčių įstaigų kontrolė. Taip pat ten gyvenantys žmonės dažniausiai važinėja savo transportu. Kadangi automobilių, tenkančių 1 tūkst. gyventojų, daugėja, negalėčiau sakyti, kad kaimo vietovėse ar užmiesčiuose tarša mažesnė. Kita vertus, ten daugiau žaliosios erdvės, kuri atlieka gynybinę funkciją.
– Kur ieškoti informacijos apie užterštus regionus?
– Interneto svetainėje www.gamta.lt realiu laiku galima stebėti užterštumo lygį visoje Lietuvoje. Galima netgi matyti kitos dienos prognozę. Ten pateikiama informacija ne tik apie užterštumą kietosiomis dalelėmis, bet ir kitais junginiais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?1
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...
-
Prasidėjusiame diabeto prevencijos ture pasitikrino virš tūkstančio žmonių2
Šeštadienį Lietuvoje prasidėjusiame diabeto prevencijos ture jau pasitikrino virš tūkstančio žmonių. ...