Organų transplantacija vien operacinėje nesibaigia

Aukštasis pilotažas

Ligonio ant operacinio stalo nesimato, nes veidas ir beveik visas kūnas uždengtas. Operacija, kurią atlieka trys chirurgai, vyksta jau ketvirtą valandą.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų profesorius Juozas Pundzius virtuoziškai manipuliuoja instrumentais operaciniame lauke – plačiai atvertoje viršutinėje pilvo ertmės dalyje. Donoro kepenis kartu su asistentais profesoriumi Žilvinu Dambrausku ir gydytoja rezidente Rita Gudaityte jis įsodino jau prieš valandą.

"Kepenys idealiai tiko, nes buvo kiek mažesnės, nei recipiento", – per pertraukėlę pakomentuoja profesorius J.Pundzius, kai jo vieton prisiūti arterijos trumpam stojo kraujagyslių chirurgas mokslų daktaras Donatas Inčiūra.

Bene 40-ąją kepenų transplantaciją atliekantis šio metodo lyderis Kaune gydytojas chirurgas J.Pundzius gali minutėlę atsikvėpti, kai pagrindiniai darbai atlikti: ligonio kepenys išimtos, donoro – įdėtos ir kraujas pro jas jau teka.

"Didžiąją kraujotaką paleidžiame per vartų veną, kuri yra pagrindinė kepenų maitintoja. Jos, persodinus į organizmą, labai greitai šyla, o be kraujotakos ląstelėse gali pradėti vystytis pakitimai. Laiko kraujotakai paleisti turime ne daugiau kaip pusantros valandos. Tai vadinamasis šaltosios išemijos laikas", – aiškina profesorius J.Pundzius.

Per tą laiką būtina užtikrinti visas kraujotakos į kepenis jungtis. Šį kartą tai pavyko padaryti per 25 minutes.

"Ne, tai nėra rekordas", – nusišypso gydytojas J.Pundzius, siekiantis ne maksimalaus operatyvumo, o maksimalios kokybės.

Tam, kad donoro kepenys funkcionuotų normaliai, jos ne tik konservuojamos vos išėmus iš donoro, gabenamos specialiame tirpale apdėtos ledais, bet ir jau įsodinus praplaunamos kai kuriais kraujo preparatais bei kitais tirpalais, kad būtų pašalinti konservantai.

"Dėl to dar truputį, apie 200 mililitrų, kraujo nuleidžiame ir tik tada atidarome kraujotaką. Šiuo momentu dėl galimo neigiamo poveikio širdies veiklai didelė atsakomybė tenka anesteziologams", – pridūrė daugybę sudėtingų operacijų atlikęs chirurgijos asas J.Pundzius.

Atsakingi už gyvybę

"Kai paleidžiama kraujotaka, gali sustoti širdis, nes iš naujų kepenų išsiskiria labai daug kalio. Šis pavojus yra labai trumpalaikis ir iškyla retai, bet visada esame jam pasirengę", – pakomentuoja Anesteziologijos klinikos vadovas profesorius Andrius Macas.

Tik jis ir dar septyni anesteziologai iš didelio šių specialistų būrio, dirbančio Kauno klinikose, dalyvauja kepenų persodinimo operacijose. Tam būtina ne mažiau kaip penkerių metų patirtis. Dar keturi anesteziologai rengiami šiam darbui, nes jis reikalauja ypatingos kvalifikacijos.

Iš tiesų šios 52-osios kepenų transplantacijos Kauno klinikose metu akimirkai recipiento kraujospūdis nukrito iki labai žemos ribos, net 36 mmHg.

"Tai nieko baisaus, ypatingo momento – ką tik paleistos kraujotakos per naujas kepenis padarinys", – atkreipus dėmesį į rodiklius viename monitorių paaiškina A.Macas.

Operacinio stalo galvūgalyje – daugybė medicinos aparatūros. Ji skirta dirbtinei plaučių ventiliacijai, kraujotakai, gyvybinėms funkcijoms stebėti ir palaikyti. Vienas aparatų unikalus tuo, kad švirkščia į veną šiltus skysčius, nors dažniausiai lašinami nepašildyti. Dar vieno aparato talpykloje – kraujas, susiurbtas iš operuojamo ligonio pilvo ertmės.