Organų donorystė emigracijos akivaizdoje: kaip spręsti problemą?

Jei artimieji neateina

Šiuo metu galioja tokia tvarka, kad organų donorystei žmogus gali pritarti būdamas gyvas, t. y. pasirašyti sutikimą donoro kortelei gauti. Pasirašiusiojo duomenys įtraukiami į Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registrą. Jei tokio sutikimo nėra, sutikimą donorystei mirusio žmogaus artimieji pasirašo atvykę į ligoninę.

Deja, jau ne kartą susiklostė situacija, kai artimieji neateina lankyti sunkiai sergančio giminaičio, tad nėra kam ir apie jo mirtį pranešti, nėra su kuo kalbėti apie galimą organų donorystę. Tokiais atvejais Nacionalinis transplantacijos biuras kreipiasi į policiją, kad ji padėtų rasti mirusiojo artimuosius. Policija talkina visada, jos pateikti duomenys padeda rasti artimuosius. Tačiau ir tokia pagalba kartais nepadeda išspręsti donorystės klausimų.

Ši istorija – tai tik vienas pavyzdys, nutikęs donorystės procese. Nustačius smegenų mirtį ir artimiesiems nepasirodžius reanimacijos skyriuje, buvo kreiptasi pagalbos į policiją. Paaiškėjo, kad mirusiosios artimieji – ne Lietuvoje: sutuoktinis jūrininkas yra išplaukęs į jūrą, netoli Korėjos krantų, susisiekti su juo nepavyksta. Suaugę vaikai gyvena užsienyje. Vaikai pritaria donorystei, jie greičiau nei tėvas grįžta į Lietuvą, bet jie pasirašyti sutikimo negali – pagal nustatytą tvarką sutikimą donorystei turi pasirašyti sutuoktinis. Tačiau kol grįžta sutuoktinis, donoro nepavyksta išlaikyti – jis prarandamas.

Tokia situacija – ne vienintelė, kai su užsienyje gyvenančiais mirusiojo artimaisiais susisiekus telefonu ir išaiškinus susiklosčiusią situaciją, gaunamas žodinis sutikimas donorystei, tačiau teisiniu požiūriu toks sutikimas yra bevertis – organai transplantacijai negali būti paimti, kol nėra raštiško originalaus sutikimo donorystei: negalioja nei sutikimo kopija, nei skenuotas ar faksu atsiųstas dokumentas.

Emigracijos statistika

Emigracija mūsų šalyje yra didelė: Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kasmet emigruoja apie 40 000 žmonių. Tokios istorijos, kai paaiškėja, kad donoro artimieji gyvena Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Norvegijoje ar Ukrainoje – kartojasi kasmet po keletą kartų. Žinant, kad vienas donoras gali pagelbėti net septyniems žmonėms, tuomet keletas atvejų yra labai daug.

Siekiant, kad kuo daugiau potencialių donorų taptų efektyviais – kad transplantacijai būtų panaudota kuo daugiau donorinių organų – reikėtų svarstyti, kaip galima būtų pritarti organų donorystei. Šiuo metu sutikimą gali pasirašyti žmogus, gyvas būdamas, taip pareikšdamas savo valią po mirties tapti organų donoru. Jei tokio sutikimo nėra, dėl donorystės sprendžia artimieji. Todėl jei artimieji gyvena ne Lietuvoje, specialistai kviečia savo valią išreikšti įsigyjant donoro kortelę.

Ar donoro kortelė galioja užsienyje?

Jei smegenų mirtis ištinka esant užsienio šalyje, donorystės procesas vyksta pagal toje šalyje įteisintą tvarką.