- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo 2000-ųjų vyriausiojo Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojo pareigas einantis Dalius Barkauskas laikomas ypatingu specialistu. 53-ejų kaunietis žmogaus sveikatos pagrindu laiko natūralų judesį, o ne dabartinį fizinės veiklos modelį, vyraujantį sporto klubuose.
Drauge su kitais sporto medikais ir treneriais D. Barkauskas gruodžio 12-13 dienomis dalyvaus vieninteliame Baltijos šalyse seminare „Kaip treniruoti ir gydyti nugalėtojus“. Jį ves vienas garsiausių pasaulio sporto medikų Dr. Dr. Homayunas Gharavi, šiuo metu besirūpinantis Europos čempione Airine Palšyte.
D. Barkauskas ir H. Gharavi turi bendrų dalykų – abu yra lydėję rinktines į ne vienerias olimpines žaidynes, abu akcentuoja judesio svarbą.
Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojo filosofija – tai daugiau nei tik judesys. Tai – visas kompleksas gyvybiškai svarbių dalykų, leidžiančių vieniems žmonėms likti sveikiems, kitiems – dar ir siekti pergalių didžiajame sporte.
Apie tai – pokalbis su D. Barkausku, atskleidžiantis, kaip svarbu judėti ir kam kiek judėjimo reikia.
– Kodėl žmogaus kūnui reikia judesio?
– Yra kelios priežastys. Viena pagrindinių, kad mūsų judesys palaiko smegenų veiklą. Jos universalios dėl to, kad judame. Jei imsime stuburą, judesio ašį, tai ši kūno dalis sukurta judesiui. Stuburo tarpslanksteliniai diskai neturi kraujotakos, kada mes esame 12-14 metų, tai vyksta dėl įvairių priežasčių, tačiau svarbu suprasti, kad vėliau stuburo struktūros maitinamos ir atsistato tik judesio metu. Jei mes nejudame – paradoksas – stuburas pasmerktas sudilti. Esu jau sakęs, kad mūsų kūną evoliucija sutvėrė taip, kad jei nustojame judėti, atsiradę pakitimai neigiamai veikia mūsų sveikatą.
– Kiek žmogui reikia to judesio?
– Kiekvienas mūsų yra kitoks. Vieniems žmonėms judėti reikia daugiau, kitiems mažiau. Neintensyvaus nuolatinio judesio reikia visą dieną – tai yra idealu. Intensyvaus judesio neturi būti daug. Daugiausia 30-40 minučių per dieną pakanka sveikatos palaikymui.
Asmeninio arch.nuotr.
– Kokio judesio reikia žmogui?
– Daug įvairių judesių. Mūsų kūnas yra kaip daugybę funkcijų turintis šveicariškas peiliukas, turime judėti visaip.
Mūsų kūnas yra kaip daugybę funkcijų turintis šveicariškas peiliukas, turime judėti visaip.
– Kam žmogui reikia treniruočių, jei jis sportuoja (žaidžia ką nors) mėgėjiškai?
– Sveikatai gal to ir nereikia. Sportas tai yra daugiau savirealizacija arba savęs išmaitinimo tikslas. Sportas turi visai kitus tikslus, sveikatingumo aspektas yra antrinis. Yra kontaktinio sporto rūšys, tokios kaip futbolas, krepšinis, kovos menai ir t.t. Ten traumos tikimybės yra didesnės. Techninėse sporto šakose, tokiose kaip kalnų slidinėjimas, traumos galimybė yra didesnė nei bėgime. Jei kalbame apie sportą, kaip pasirinkti asmeniškai, reikia žiūrėti pagal savo darbo ir gyvenimo būdą. Sportas turi iš žmogaus ne imti, o padėti įgyvendinti tikslus, kuriuos esi užsibrėžęs, teikti emocinį pasitenkinimą. Tai labai svarbu.
– Jūsų kūno priežiūros ir treniravimo filosofija – atsipalaidavimas, judesys ir kvėpavimas. Kuo šie dalykai susiję?
– Tuo, kaip žmogaus kūnas funkcionuoja. Prioritetas – kvėpavimas, nes ateiname į žemę ir pirmas dalykas yra įkvėpti. Vėliau eina visi kiti dalykai. Išvardyti veiksniai yra tai, kas mums būtina siekiant gyventi ilgai ir laimingai. Reikia ne tik turėti raumenis, jie turi laiku atsipalaiduoti. Tam reikia gebėjimo atsipalaiduoti. Ši savybė tiesiogiai susijusi su kvėpavimu. Jei nemoki racionaliai kvėpuoti, nemokėsi atsipalaiduoti.
Kvėpavimas, judesys ir atsipalaidavimas daro mus funkcionalius, aktyvius. Tai padeda mums reguliuoti emocinę sferą, kuri susijusi su visais šiais dalykais. Juk žmogus yra vienintelis žinduolis, kuris sugeba įsikalbėti ligą.
– Esate sakęs, kad žmogui reikia treniruoti ne raumenis, o judesio šablonus. Kaip tai suprasti?
– Dažnai treniruotėje naudojamas „kultūristinis“ modelis, treniruojame atskirus raumenis, o efektyviam judesiui ir sveikatai reikia raumenų grandinės, raumenų sąveikos, kurią apibrėžia judesio šablonai. Vienas šablonų – eisena, kai susijungia, pavyzdžiui, kairys petys su dešiniu klubu. Tie šablonai yra tam tikra raumenų sąveika, garantuojanti galingiausią judesį. Šablonai leidžia mums išvengti traumų.
– Padedant LTOK į Lietuvą atvykstantis daktaras Homayunas Gharavi sako, kad chroniško skausmo priežasties dažniausiai reikia ieškoti kitoje vietoje. Kodėl taip yra?
– Todėl, kad žmogaus kūnas dažniausiai kompensuoja. Smegenys mąsto judesio atlikimo logika, o ne raumens traukimo logika. Jei raumuo neatlieka funkcijos, judesys daromas kitų raumenų sąskaita. Raumenys, kurie dirba ne savo darbą, būna įsitempę. Dėl pėdos gali skaudėti nugarą. Silpniausia grandis paveda ir ją skauda, o priežastis yra kitur.
– Kas svarbiau: ar treniruotės, ar kūno atsistatymas, poilsis?
– Visi svarbūs. Treniruotės efektas atsiranda ne tada, kai treniruojamės, o kada ilsimės. Tai tarsi tos pačios monetos skirtingos pusės.
– Esate laikomas Lietuvos sporto medicinos novatoriumi. Kokias šiuolaikinės sporto medicinos tendencijas norėtumėte pabrėžti?
– Visų pirma sporto medicinai toliau reikia manualinės technikos – rankų darbo. Esminis dalykas, kad bet kuris sporto medicinos specialistas turi suprasti kūno judesio principus. Šalia to yra aukštos technologijos, tačiau vienas neneigia kito. Tai unikalu. Kitose medicinos srityse technologijos ima viršų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių8
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai4
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių3
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...