Odos ligos: pasirinkus taisyklingą mitybą, išnyks alergijos požymiai

Jos aiškinimu, geriausiai to pasiekti padeda tinkama mityba. Žolininkė įspėja, jog įvairias odos ligas gali sukelti ir per dažnas prausimasis.

– Ar atopinį dermatitą galima išgydyti natūraliomis priemonėmis?

– Tik jomis ir galima. Atopinis dermatitas dar vadinamas neurodermitu, nes jis ypač paaštrėja esant stresui. Tai yra alerginė liga, o alergija visuomet yra vienokių ar kitokių medžiagų pertekliaus mūsų organizme pasekmė. O tokios medžiagos į organizmą patenka tik su maistu. Odą tepti, gydyti žolelėmis ir kitokiais būdais nėra prasmės, jei nereguliuojame mitybos.

Tad pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į maistą ir atsirinkti, kurie maisto produktai mums tinka, o kurie ne. Kai į kraują patenka virusas, kraujas ima gaminti antigenus ir apsupa tą virusą klampia mase. Tą patį jis daro su maistu gaunamomis ir mums netinkančiomis medžiagomis. Tad kraujas, užuot kovojęs su ligų sukėlėjais, kovoja su iš pažiūros mums nepriešiškomis medžiagomis.

Kad sužinotume, kurie produktai mums netinka, galime pasidaryti maisto testą. Atlikęs tokį testą, dažnas iš mūsų nustemba, kai sužino, jog daugelis  kasdien vartojamų produktų (pavyzdžiui, pipirai, imbieras ar kitokie prieskoniai) jam visiškai netinka. Nustoję valgyti mums netinkantį maistą, nebegauname medžiagų, kurios ir sukelia atopinį dermatitą.

– Kas dar sukelia atopinį dermatitą?

– Dar veikia aplinkos alergenai: dulkės, žiedadulkės, pelėsiai, naminių gyvūnų plaukai. Bet jie neveikia tuomet, kai organizme nėra į juos reaguojančių medžiagų. Jei taisyklingai maitinamės, aplinkos alergenai mums nėra kenksmingi. Taip pat yra kontaktinių alergenų (pvz., nikelis, chromas, kosmetika bei parfumerija), kurie sukelia alerginę reakciją suaugusiems žmonėms.

Prie ligos paūmėjimo gali prisidėti įgimtas odos sausumas. Jei su maistu gausite jums netinkamų medžiagų, o oda iš prigimties sausa, sirgsite dar labiau. Padėtį blogina dažnas maudymasis bei šarminiai muilai. Dar būna ir kitokių dirgiklių, tokių kaip karštis, šaltis, vilna, sintetika. Bet jų poveikis odai išnyksta ėmus tinkamai maitintis.

– Kokios dar priemonės padėtų kovoti su atopiniu dermatitu?

– Pirmiausia rekomenduočiau vartoti aktyvintąją anglį, nes ji iš organizmo pašalina labai daug nereikalingų medžiagų. Vienai dešimčiai kilogramų rekomenduojamas vienas angliukas: pavyzdžiui, 70 kg sveriantis žmogus vienu kartu turėtų išgerti septynis angliukus. Mūsų žarnyne kaupiasi visokios atliekos, ypač jei valgome perdirbtą maistą. Tokias atliekas padeda pašalinti ricinos aliejus. Pati veiksmingiausia organizmo valymo priemonė yra vieną dieną pabadauti, o dieną prieš tai ir dieną po to nevalgyti baltymų bei mėsos.

Yra daug vaistažolių, kurios, sergant odos ligomis, gerai valo organizmą. Pavyzdžiui, 20 g žydinčių viržių užpilame stikline verdančio vandens, palaikome tris valandas ir geriame po vieną šaukštą tris kartus per dieną pusvalandį prieš valgį. 

Meškinis česnakas, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą ir auginamas darželiuose, taip pat padeda valyti organizmą. Šis česnakas meškiniu pramintas todėl, kad meškos, vos tik atsibudusios iš miego, eina per mišką, letenomis traukia meškinius česnakus, kemša juos ir taip valosi organizmą. Meškinių česnakų nereikia džiovinti – juos reikia vartoti žalius. Bet, kaip jau minėjau, jei nebūsite susitvarkę mitybos, norimo rezultato greitai nesulauksite.

Kraują ir kepenis valo kraujažolės, dirviniai asiūkliai, dilgėlės, ugniažolės, medetkos. Vartoti jas reikia vienodai: į puodelį vandens įberti vieną šaukštelį ir palaikyti bent  pusę valandos (geriausia – tris valandas). Dar patartina kiekvieną rytą vartoti sveikatos tyrę su spanguolėmis, citrina ir česnaku.

– Minėjote, kad atopinį dermatitą gali sukelti pernelyg dažnas prausimasis. Kuo tai žalinga mūsų odai ir kaip galėtume išvengti neigiamų pasekmių?

– 90 proc.  atopiniu dermatitu sergančių ligonių odos paviršiuje randamas stafilokokas – pats pavojingiausias mikrobas. Kodėl oda laiko stafilokoką? Nes, pernelyg dažnai prausdamiesi, mes panaikiname apsauginį odos barjerą, ir oda tampa atvira infekcijai. Kad vėl sukurtume apsauginį barjerą, turime greitai duoti maisto bakterijoms, kurios iš karto atkuria šį sluoksnį. Ant šlapio kūno užpilame truputį aliejaus (pavyzdžiui, kokosų), gerai jį įtriname, ir oda jau apsaugota. Tepti reikia ir negražias, sergančias odos vietas.

Kad sunaikintume stafilokoką, galime patys pasidaryti aliejinio tepalo. Kaip pagrindą imame puiklapių arba kokosų aliejų, dar galima pridėti šiek tiek juodgrūdžių, nimbamedžių, burnočių aliejaus. Į 50 ml šių augalinių aliejų įlašiname 60–70 lašų eukaliptų, pušų, levandų, šluotinių sėklučių, pelargonijų, mirtų, serenčių ar mirų eterinio aliejaus. Iš jų galima pasirinkti ir du ar tris, pavyzdžiui, eukaliptų ir šluotinių sėklučių (pastarasis kokius dvidešimt kartų veiksmingesnis nei kiti eteriniai aliejai).

Kai kurie eteriniai aliejai (pvz., cinamono, čiobrelių ir gvazdikėlių) yra labai stiprūs ir auksinį stafilokoką sunaikina 100 procentų, bet pirmiausia juos būtina išbandyti ir iš pradžių įlašinti tik vieną lašą. Pabandyti galima labai paprastai: į vieną šaukštelį paprasto, bet neperdirbto aliejaus (pavyzdžiui, alyvuogių arba saulėgrąžų) įlašiname lašą cinamono, čiobrelių arba gvazdikėlių aliejaus ir patriname alkūnės įlenkimą. Jei alkūnė neparaudo, į 50 ml paruošto aliejinio tepalo galite įlašinti ir šešis lašelius.