- Karolina Bieliauskaitė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visiems žinoma, kad žmogaus organizmui būtinas vanduo, tačiau reikia mokėti jį taisyklingai gerti. Tai daryti reikia lėtai, nedideliais gurkšniais, nes staiga geriamas vanduo apkrauna organizmą, LRT RADIJUI sako šeimos gydytoja Emilija Trumpaitė. Anot jos, vandens temperatūra aktuali norintiems sulieknėti – išgėrus vėsaus vandens, organizmas jį šildo, tam naudodamas kalorijas.
– Kodėl taip svarbu gerti vandenį?
– Vanduo svarbus, nes didžioji dalis žmogaus organizmo sudaryta iš vandens. Net juokaujama, kad žmogus – agurkas, turintis nerimo. Vanduo svarbus, nes palaiko normalią medžiagų apykaitą, organizmo funkcijas, tokias kaip termoreguliavimas, imuniteto, smegenų veikla.
Vanduo yra pagrindinė kraujo sudedamoji dalis, todėl, norint palaikyti gerą kraujotaką, privaloma gerti vandenį. Svarbus jis ir vadinamajai detoksikacijai. Daug vandens pasišalina per žarnyną, odą, su šlapimu. Visų šių funkcijų palaikymui vanduo – svarbiausias dalykas.
– Kiek vandens reikia išgerti per dieną?
– Tai priklauso nuo kūno svorio, fizinio aktyvumo ir aplinkos temperatūros. Pagrindinis rodiklis, kad reikia vandens, yra troškulio jausmas. Reikia paisyti kūno signalų. Paprastai skaičiuojama, kad per dieną reikia išgerti 1,6–2,2 litro vandens, priklausomai nuo kūno svorio.
Smulkaus sudėjimo, žemo ūgio suaugusiai moteriai per dieną gali užtekti ir pusantro litro vandens. Tačiau sportuojančiam, aukštam ir stambiam vyrui reikės daugiau nei 2 litrų. Norma, kad per dieną reikia išgerti aštuonias stiklines vandens, labai apibendrinta. Tikrasis kiekis priklauso nuo minėtų veiksnių.
– Į ką dar reikia atsižvelgti?
– Reikia atsižvelgti į konkrečią situaciją tą dieną. Pavyzdžiui, jei yra žiemos diena, žmogus visą dieną praleidžia namuose, taigi jo išgertas kiekis vandens bus vienoks. Jei tokią pačią dieną žmogus serga, vandens kiekis jau kitoks. Sportuojant vasaros dieną reikės gerokai daugiau vandens.
– Kas gali nutikti negeriant vandens? O kas – išgėrus jo per daug?
Daug žmonių gyvena įtemptai, daug dirba, pamiršta įsiklausyti į savo kūną.
– Taip, tiek vandens negėrimas, tiek perteklius yra pavojingas. Negeriant vandens, atsiranda trumpalaikių ir ilgalaikių pažeidimų. Trumpalaikiai – didelis troškulys, išsekimas, silpnumas, širdyje atsiradęs permušimo jausmas, sumažėjęs darbingumas, nuotaikų kaita, net pakilusi temperatūra. Vandens perteklius gali sukelti panašius simptomus. Pirmiausia perteklius pasireiškia dideliu šlapinimusi, prakaitavimu, silpnumu ir pan.
– Kaip nepamiršti gerti?
– Reikia klausytis savo kūno signalų. Mes turime puikų priminimą – troškulį. Daug žmonių gyvena įtemptai, daug dirba, pamiršta įsiklausyti į savo kūną. Vienas būdų – prieš save pasistatyti gertuvę ar stiklinę vandens ir karts nuo karto pagurkšnoti.
Yra programėlių išmaniesiems telefonams, kurios kas tam tikrą laiko tarpą primena, kad reikia išgerti vandens. Programėlės gerai tuo, kad jos suformuoja įprotį vis gurkšnoti vandenį. Tačiau vien žinojimas, kad vanduo yra būtinas ir svarbus organizmui turi būti motyvacija jį gerti.
Kai kuriuos žmones motyvuoja tai, kad vanduo yra svarbus norint numesti svorio. Vietoj to, kad užkandžiautų, tokie žmonės vis gurkšnoja vandenį.
– Kada geriausia gerti vandenį?
– Yra daug prieštaringų duomenų. Vieni sako, kad būtina gerti visą dieną, kiti teigia, kad negalima gerti prieš miegą. Kiti tvirtina, kad vanduo būtinas ryte ir pan. Negalėčiau išskirti, kas yra geras ir blogas laikas. Vandenį turime gerti visada, kai esame budrūs, kai jaučiame troškulį.
– Kaip teisingai gerti vandenį?
– Nereikia vienu ypu išgerti visos stiklinės. Geriau gurkšnoti palaipsniui ir tai daryti šiek tiek prieš valgant arba po valgio. Tačiau jei maistas yra sunkiau kramtomas ar kietas, galima užsigerti gurkšniu vandens.
– Ar svarbus gėrimo tempas?
– Taip, gėrimo tempas net svarbesnis nei gėrimo metas. Reikia gerti gan lėtai, gurkšniai turi būti nedideli. Geriant labai suaktyvėja organizmo veikla, nes tą vandenį reikia perduoti. Staiga geriamas vanduo labai apkrauna organizmą. Kai organizmas apkraunamas, padidėja kraujo spaudimas, šlapimo susidarymo greitis.
– Kokį vandenį rinktis – šiltą ar šaltą?
– Priklausomai nuo poreikio. Norintiems sulieknėti, rekomenduojama gerti vėsų vandenį. Tuomet organizmas turi vandenį sušildyti, tam sunaudojamos kalorijos. Tačiau jei skauda gerklę, žinoma, geriau gerti šiltą vandenį. Paprastai sveikam žmogui vandens temperatūra didelės įtakos neturi. Jis turi būti tokios temperatūros, kad nekeltų diskomforto – nei ledinis, nei verdantis.
– Jei žmogus geria kavos, arbatos, valgo sriubas, ar tai įsiskaičiuoja į dienos vandens normą?
– Ta norma keičiasi. Tiek kava, tiek arbata, tiek sriuba – skysčiai. Tačiau jei išgeriame 200 ml vandens, mes ir skaičiuojame taip kaip 200 ml. Jei išgeriame 80 ml kavos, tai jau nebus 80 ml vandens, jo kiekis mažesnis. Taip pat ir su arbata, saldžiais gėrimais ir pan. Tai skysčiai, tačiau ne visas kiekis.
– Kartais į vandenį įmetama vaisių ar daržovių griežinėlių. Ar toks vanduo turi daugiau maistinių savybių?
– Jis perima maistines savybes, esančias įdėtuose produktuose. Jei geriame pagardintą vandenį tikėdamiesi geresnio skonio, tikrai tai gausime. Jei geriame tokį vandenį norėdami išspręsti sveikatos problemas, tai nesuveiks, nes poveikis gali būti pervertintas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prahos ligoninė per klaidą moteriai atliko abortą1
Vienoje Prahos ligoninių nėščiai moteriai per klaidą buvo atliktas abortas. ...
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą2
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika8
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...