- LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujo Ispanijoje atlikto tyrimo duomenimis, atsisakyti pusryčių gali būti kenksminga jūsų širdžiai, teigia mokslo naujienų portalo livescience.com bendradarbė Cari Nierenberg.
Per tyrimą nustatyta, kad tie vidutinio amžiaus vyrai ir moterys, kurie atsisakydavo pusryčių arba apsiribodavo vien kava ar sultimis, susidūrė su dvigubai didesniu pavojumi susirgti ateroskleroze negu tie, kurie pusryčiavo. Aterosklerozė – susirgimas, kai sukietėja ir susiaurėja arterijos, todėl išauga pavojus susirgti kitomis širdies ligomis.
Pusryčių atsisakymas yra tiesiogiai susijęs su kitais nesveikais mitybos ir gyvensenos įpročiais, tokiais kaip rūkymas ir nesaikingas alkoholio vartojimas, dėl kurių taip pat gali išaugti pavojus susirgti ateroskleroze, teigė vienas iš tyrimo autorių Jose Penalvo.
Tyrimo išvados nepakito ir po to, kai mokslininkai atsižvelgė į visos tyrimo dalyvių mitybos kokybę, taip pat į kitus riziką susirgti širdies ligomis didinančius veiksnius, tokius kaip rūkymas, didelis cholesterolio kiekis ir nejudrumas.
Be to, kaloringesni pusryčiai gali padėti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, taip pat sumažinti alkį ir reguliuoti apetitą, o tai gali padėti išvengti persivalgymo.
Tai ne pirmas tyrimas, kuriame daroma prielaida, kad egzistuoja ryšys tarp pusryčių atsisakymo ir didesnės širdies ligų rizikos. Naujajame tyrime mokslininkai tyrė trijų skirtingų kategorijų žmones: tuos, kas nevalgo pusryčių, tuos, kas per pusryčius valgo nedaug, ir tuos, kas valgo sočius pusryčius. Be to, mokslininkai įvertino dalyvių arterijų susiaurėjimo lygį, taip pat kaupė informaciją apie jų gyvenimo būdą ir širdies ligų rizikos veiksnius.
Per tyrimą mokslininkai surinko duomenis apie maždaug 4 tūkstančius 40–54 metų amžiaus ispanų, kurie anksčiau nesirgo širdies ligomis.
Tyrimo dalyviai mokslininkams pateikė informaciją apie savo valgymo įpročius, įskaitant apytikslį per dieną suvartojamų kalorijų kiekį. Pasinaudodami turima informacija mokslininkai nustatė tris su pusryčių valgymu susijusius modelius.
Pirmajai grupei buvo priskirti žmonės, kurie visiškai nevalgė pusryčių arba per pusryčius gaudavo mažiau nei 5 procentus dienos kalorijų. Tyrimo duomenimis, paprastai per pusryčius jie nieko nevalgydavo arba išgerdavo kavos ar sulčių. Į šią kategoriją pateko trys procentai dalyvių.
Antrąją grupę, į kurią pateko apie 70 procentų tyrimo dalyvių, mokslininkai pavadino „mažai kaloringų pusryčių grupe“. Jai priklausantys žmonės per pusryčius gaudavo nuo 5 iki 20 procentų dienos kalorijų. Paprastai jie dieną pradėdavo nuo kavos, sulčių, vaisių, skrebučio ar bandelės.
Trečiojo pusryčių modelio grupės asmenys per pusryčius gaudavo daugiau kaip 20 procentų dienos kalorijų. Šiai kategorijai priskirti 27 procentai tyrimo dalyvių, kurių pusryčius paprastai sudarydavo skrebutis, šviežias vaisius, kumpis, sausi pusryčiai, pomidoras ar bandelė, taip pat kava ir sultys.
Per tyrimą nustatyta, kad vidutinio amžiaus žmonių, kurie nevalgė pusryčių arba valgė labai mažai, arterijos buvo pusantro karto siauresnės, palyginti su sočius pusryčius valgiusiais asmenimis. Be to, pirmiesiems labiau grėsė antsvoris ar nutukimas. Ir apskritai jų dieta buvo prastesnė nei tų, kas per pusryčius valgė daugiau.
Nekaloringų pusryčių grupės žmonėms taip pat grėsė didesnis aterosklerozės pavojus, tačiau jiems tas pavojus buvo daug mažesnis nei pusryčių nevalgiusiems asmenims. Tyrimo duomenimis, nekaloringų pusryčių grupei priskirtų tyrimo dalyvių, kurie iš ryto išgerdavo kavos, suvalgydavo skrebutį ar bandelę (o ne tie tos pačios grupės asmenys, kurie per pusryčius valgydavo kiek daugiau), arterijos buvo labiau susiaurėjusios nei tų, kas valgė kaloringus pusryčius.
Sausio mėnesį paskelbtoje Amerikos širdies asociacijos ataskaitoje teigiama, kad per pusryčius suvartoti didesnę dienos kalorijų dalį yra naudinga širdžiai. Naujasis tyrimas suteikia daugiau duomenų, patvirtinančių tokią rekomendaciją; tačiau, pasak tyrimo organizatorių, svarbu tiek pusryčių, tie kitų dienos valgių maistinė kokybė.
J. Penalvo teigimu, kaloringus pusryčius galėtų sudaryti daržovių omletas ir visagrūdės duonos skrebutis arba viso grūdo dribsniai su šviežiu vaisiumi ar riešutais, taip pat kava ir sultys.
Tačiau tyrimas turi keletą trūkumų. Pavyzdžiui, į pusryčių nevalgiusių asmenų grupę pateko vos keli procentai dalyvių. Be to, daugelis tų, kas atsisakydavo pusryčių, turėjo antsvorio arba buvo nutukę, taip pat dažniau nurodydavo besilaikantys dienos, todėl gali būti, kad jie atsisakydavo pusryčių tam, kad numestų svorio.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės2
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba8
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet8
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...