Neracionalus vaistų vartojimas. Kaip kenkiame patys sau?

Dažniausiai buvo vartojama širdies ir kraujagyslių sistemą, nervų sistemą, virškinimo sistemą ir metabolizmą (chemines reakcijas ląstelėje) veikiančių vaistų. Tyrimai rodo, kad vaistų griebiamasi kur kas dažniau, nei reikia. Pokalbis su šeimos gydytoja Giedre Baršauskiene – apie vaistų vartojimo klaidas ir apie tai, kaip tinkamai, racionaliai juos vartoti.

– Koks vaistų vartojimas vadinamas racionaliu ir koks – neracionaliu, nepagrįstu, pertekliniu?

– Racionalus vaistų vartojimas – kai pacientas tam tikrą laiką pagal klinikinę būklę gauna reikalingus vaistus, dozuojamus pagal jo individualius poreikius su mažiausiomis išlaidomis jam ir visuomenei. Priešingai – vaistų vartojimas neracionalus, kai vaistai vartojami be patvirtintos indikacijos (angl. „off label use“); kai vartojami abejotino ir neįrodyto efektyvumo vaistai; vaistai, kurių saugumas nėra pakankamai ištirtas; kai atsiranda polifarmacija (vartojami 3 ir daugiau vaistai); neracionali savigyda (vaisto dozės, trukmės netikslumas) ir vartojami pernelyg brangūs vaistai.

Griebiasi: G. Baršauskienė cituoja tyrimą – dažniausiai netinkamai ir neracionaliai vartoti vaistai nuo kosulio, nosies dekongestantai, vaistai nuo skausmo, vidurius laisvinantys preparatai, aspirinas ir kt. / G. Baršauskienės asmeninio archyvo nuotr.

– Kam, kokioms pacientų grupėms svarbiausia racionaliai vartoti vaistus, nevartoti jų per daug?

– Tai labai svarbu lėtinėmis ligomis sergantiems, vyresnio amžiaus žmonėms, sunkiausių stadijų onkologiniams ligoniams. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atliktame tyrime nurodoma, kad pagal amžiaus grupes nepakeliamas išlaidas vaistams įsigyti daugiausia patiria vyresni nei 60 metų asmenys. Be to, beveik visi pacientai, sergantys pažengusia onkologine liga, vartojo daugiau vaistų, nei būtina.

Nustatyta, kad vaistus nuo kosulio neracionaliai vartojo net 70 proc. pacientų.

– Su kokiais maisto produktais ar gėrimais negalima vartoti vaistų, antibiotikų ir kodėl?

– Maistas dažniausiai sulėtina, o kartais ir kiek pailgina vaistų poveikį. Jis taip pat gali turėti įtakos vaisto veikimui organizme. Vaisių sultys (ypač greipfrutų) gali slopinti kepenų ar žarnyno sienelės fermentus, kurie metabolizuoja (skaido) įvairius vaistus. Alkoholis (etanolis) ūmaus girtumo fazėje slopina kepenų fermentus, todėl, jam veikiant, daugelis vaistų inaktyvuojami lėčiau ir todėl veikia stipriau. Nustatytas ir rūkymo poveikis vaistų poveikiui ir jų sąveikai: tai metabolizuoja kai kuriuos antidepresantus.

– Kai kurie žmonės įsitikinę, kad leidžiami vaistai – geriau nei geriami, nes taip neapkraunamas, nepažeidžiamas skrandis. Ar sutinkate su tokia nuomone?

– Yra žmonių, kurie tiki: jei suleisi vaistus, greičiau suveiks, be to, bus išvengta galimos žalos skrandžiui. Tačiau jį dažniausiai pažeidžia nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Skrandžio pažeidimai ar kraujavimas iš virškinimo trakto pasireiškia ir leidžiant, ir geriant, ir tepant tokius vaistus kaip tepalą.

Tačiau, leidžiant vaistus, kyla daug didesnė rizika patirti šalutinį poveikį: reakcijas injekcijos vietoje, įskaitant skausmą, paraudimą, patinimą, kietą mazgelį, žaizdą ir kraujosruvas injekcijos vietoje. Šie pažeidimai gali progresuoti iki odos ir poodinių audinių aplink injekcijos vietą pajuodavimo ir žūties. Injekcijos vietoje gali susidaryti abscesų (pūlinių).

Beveik visi pacientai, sergantys pažengusia onkologine liga, vartojo daugiau vaistų, nei būtina.

– Dėl kokių klaidingų įsitikinimų žmonės griebiasi vaistų?

– Dažnai klaidingai galvojama: jei mano pažįstamam šie vaistai padėjo,  padės ir man. Tačiau kiekvieno situacija skirtinga. Jeigu vienam padėjo tam tikri vaistai, pvz., nuo kosulio, tikrai nereiškia, kad padės ir kitam. Vaistų neracionaliai griebiamasi ir tada, kai galvojama, kad vaisto nevartojimas lems ligos atsiradimą, nors tuo metu žmogus niekuo nesiskundžia. Taigi, vaistai dažnai neracionaliai  vartojami dėl tam tikrų baimių.

– Kokiais atvejais vaistai dažniausiai vartojami netinkamai?

– Didžiausia priežastis – polifarmacija, kai vartojami 3 ir daugiau vaistų. Tuomet sunku išsaugoti gydymo režimą, laikytis tinkamų intervalų. Kuo daugiau vaistų vartojama, tuo dažniau pamirštama laiku juos išgerti. Be to, kuo daugiau vaistų vartojama, tuo sudėtingiau juos suderinti tarpusavyje, tuo didesnė šalutinio poveikio tikimybė. Atsiranda ir nepageidaujamos vaistų tarpusavio sąveikos: dažnai vienas vaistas keičia kito kartu vartojamo vaisto aktyvumą.

– Kaip suderinti vaistus, kai vartojami skirtingų grupių vaistai ir kai jų vartojama daug?

– Šiuo metu yra sukurtos programos, kurios padeda patikrinti, ar gali būti vaistai vartojami kartu, o jei yra vaistų tarpusavio sąveikų – pataria kuo vaistą pakeisti arba į ką atkreipti dėmesį vartojant tokių vaistų derinį (galbūt dažniau atlikti tam tikrus tyrimus). Medikai, išrašydami e. receptus, turi galimybę e. sistemoje patikrinti skiriamų vaistų sąveiką su kitais paciento vartojamais vaistais. Kiekvieno e. recepto išrašymo metu vaistų suderinamumas tikrinamas automatiškai. Vaistų suderinamumas tikrinamas ir vaistinėse. Yra sukurta nemažai medikamentų, tad dažniausiai yra galimybė pasirinkti vaistų derinį, kuris turės mažiausią tarpusavio sąveiką.

– Ką reiškia vartoti vaistą prieš valgį ir po valgio?

– Reikėtų įsiminti: jei vaistas vartojamas prieš valgį, vadinasi, nuo paskutinio valgymo turi būti praėjusi mažiausiai 1 valanda ir likusios bent 30–40 minučių iki kito valgymo. Jei vaistą reikia vartoti po valgio,  nereiškia, kad ką tik pavalgius galima dėti tabletę į burną – po valgio turi būti praėjusios 1,5–2 valandos.

Tik tuo atveju, jei vaistas turi būti geriamas valgio metu, jį galima išgerti ir valgant, ir iš karto pavalgius.

– Kokios dažniausios vaistų vartojimo klaidos?

– Suomijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad dažniausiai klaidingai ir neracionaliai vartotos vaistų grupės yra šios: vaistai nuo kosulio, nosies dekongestantai, vaistai nuo skausmo, vidurius laisvinantys preparatai, aspirinas ir kt.

Nustatyta, kad vaistus nuo kosulio neracionaliai vartojo net 70 proc. žmonių. Šiuos vaistus pacientai dažnai pradeda vartoti, nors kosulio kilmė visiškai nesusijusi su plaučių ligomis arba tai nėra peršalimo sukeltas kosulys. Pvz., tai gali būti astma, tuberkuliozė, plaučių vėžys arba visiškai su plaučiais nesusijusi liga, pvz., gastroezofaginis refliuksas. Jei, nenustačius kosulio priežasties, griebiamasi vaistų, vėluojama rasti tikrąją jo priežastį.

Nutraukti vartoti šiuos vaistus pacientai negali, nes nuolat jaučia nosies užgulimą. Tenka lankytis pas LOR gydytojus.

Neretai piktnaudžiaujama ir įvairiais nosies dekongestantais – vaistais (dažniausiai – purškalais), sutraukiančiais nosies gleivinę. Žmonės juos dažnai vartoja per ilgai, tuomet atsiranda medikamentinė sloga. Nutraukti šiuos vaistus vartoti pacientai negali, nes nuolat jaučia nosies užgulimą. Tenka lankytis pas LOR gydytojus.

Dažnai skausmui malšinti neracionaliai vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Juos reikėtų rinktis atsakingai ir vartoti racionaliai ir mažiausiai galimą trukmę. Neviršyti rekomenduojamos paros dozės (viršijus dozę reikšmingai didėja pašalinių reiškinių ir kepenų, inkstų pažeidimo rizika). Svarbu tinkamai vaistą vartoti (ne per mažomis ar per didelėmis dozėmis, tinkamais laiko intervalais), reikėtų prisiminti, kad dažniausiai nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo vartojami valgio metu arba po valgio. Vartojant vietinio poveikio vaistus, kurių sudėtyje yra ketoprofeno, gali pasireikšti alergija šviesai.

Aspirinas turi būti vartojamas kaip antrinė profilaktika (t. y. po kardiovaskulinio įvykio) ar esant įrodytai reikšmingai aterosklerozei. Deja, labai dažnai pacientai patys sugalvoja vartoti aspiriną profilaktiškai, arba dėl to, kad gydytojas paskyrė kaimynei.

Kitos dažnos vaistų vartojimo klaidos – kai vaistai vartojami per trumpai arba per ilgai, nes neskaitomas vaisto informacinis lapelis, kuriame nurodoma, kaip reikia tinkamai jį vartoti.

– Kada reikėtų vartoti maisto papildus ir ar juos reikia derinti su vartojamais vaistais?

– Vartodami papildus žmonės kartais taip pat persistengia. Mano praktikoje viena pacientė vartojo 5 skirtingų rūšių maisto papildus: plaukams, nagams, imuninei sistemai stiprinti ir t. t. Moteriai prasidėjo viduriavimas, nes visuose juose buvo magnio. Magnis, kai jo perdozuojama, sukelia viduriavimą. Taigi, žmogus norėjo pagerinti išvaizdą, tačiau nežinodamas ėmė kenkti savo sveikatai.

Reikėtų atidžiai paskaityti maisto papildų sudėtį ir pasižiūrėti, ar tie papildai nedaro įtakos tuo pat metu vartojamiems vaistams, pasitarti dėl jų vartojimo su gydytoju ar vaistininku.

– Koks jūsų svarbiausias patarimas: kaip vartoti vaistus tinkamai?

– Svarbiausia yra įsitikinti, kad: visi vartojami vaistai ar maisto papildai yra būtini; visi vaistai yra pirmo pasirinkimo (t. y. kiti vaistai turėtų daugiau pašalinių poveikių arba kaina gerokai viršytų naudą – red. past.); tinkamiausi vaistai (kai atsižvelgiama į ligonio amžių, gretutinę patologiją, rizikos veiksnius šalutiniam poveikiui, rizikos veiksnius tiesioginei vaistų sąveikai, patogumą vartoti ir gydymo kurso kainą); tinkama vaisto forma, dozė, intervalai tarp dozių; užtikrinamas vaistų suvartojimas, kad medikamentai nebūtų išmetami.

Pasitikrinkite, ar mokate rūšiuoti vaistus

Rūšiuoti buitines atliekas daugumai įprasta, tačiau lygiai taip pat galima rūšiuoti vaistus ir maisto papildus. Nerūšiuojamiems vaistams patekus į aplinką, kyla pavojus gamtai ir žmonių sveikatai. Farmacininkų teigimu, nebenaudojamus, pasenusius vaistus rūšiuoti paprasta.

Vaistininkė Miglė Kazakevičienė dalijasi 5 paprastais patarimais, kaip tinkamai tai daryti.

1. Nebereikalingus ir negaliojančius vaistus – į vaistinę

Namų vaistinėlėje galima rasti ne tik vaistų, bet ir maisto papildų, medicininių priemonių kaip tvarsčiai, pleistrai, švirkštai ar gyvsidabrio termometrai. Iš visų jų į vaistines utilizuoti reikia atnešti tik vaistus, ant kurių pakuočių užrašyti tokie terminai kaip vaistinis preparatas, receptinis vaistas, nereceptinis vaistas. Vaistininkas šiuos vaistus užregistruos ir atiduos utilizuoti.

2. Maisto papildai ir vitaminai – su buitinėmis atliekomis

Kartais žmonės utilizuoti į vaistinę atneša ne tik vaistų, bet ir maisto papildų ir vitaminų. Tačiau iš tiesų juos galima išmesti su kitomis buitinėmis atliekomis – nešti į vaistinę nereikia.

3. Kur mesti švirkštus ir gyvsidabrio termometrus?

„Kartais gyventojai kreipiasi nežinodami, ką daryti su tokiomis medicinos priemonėmis kaip švirkštai ar gyvsidabrio termometrai. Jų negalima išmesti nei į šiukšliadėžę, nei atiduoti vaistinėms. Juos reikėtų atiduoti į gyvenamosios savivaldybės stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę. Kad nereikėtų vežti medicininių priemonių po vieną, laikykite jas namuose, aukštoje ir niekam nepasiekiamoje vietoje ir, surinkę daugiau, visas jas išvežkite vienu kartu“, – pataria vaistininkė.

4. Nemeskite vaistų į šiukšliadėžes ir unitazus

Iš pirmo žvilgsnio nekaltas vaistinių preparatų išmetimas į buitinių atliekų šiukšliadėžes arba jų nuleidimas į tualetą gali turėti neigiamos įtakos mūsų sveikatai ir gamtai. Visi vaistiniai preparatai, kuriuos išmetame su buitinėmis atliekomis, ne tik teršia aplinką, bet ir patekę į gruntinį vandenį gali sukelti pavojų gyvūnijai ir žmonių sveikatai. Tai ypač svarbu dėl antibiotikų, nes išmetus juos į aplinką, galima paskatinti bakterijų atsparumo antibiotikams vystymąsi.

5. Kas pusę metų apžiūrėkite vaistinėlę

Pasibaigusio galiojimo vaistų sudėtis gali chemiškai pakisti – tapti neveiksminga arba kaip tik sukelti šalutinių poveikių, todėl geriausia numatyti laiką, kada reguliariai pertvarkysite vaistinėlę. Pavyzdžiui, namų vaistinėlės turinį peržvelkite kas pusę metų. Taip išvengsite pasibaigusio galiojimo vaistų, maisto papildų ar vitaminų vartojimo.

VAISTŲ RŪŠIAVIMO ATMINTINĖ

Atneškite į vaistines:

• Vaistus, ant kurių pakuotės užrašyta – vaistinis preparatas, receptinis vaistas, nereceptinis vaistas.

Rūšiuokite namie su buitinėmis atliekomis:

• maisto papildus ir vitaminus;

• pleistrus ir tvarsčius;

• kosmetikos priemones.

Pristatykite į stambiagabaričių atliekų aikštelę:

• švirkštus ir gyvsidabrio termometrus.