Neišnešiotas naujagimis – dar ne nuosprendis

Vėluoja raida

„Pradžia buvo išties sunki: naujagimių reanimacija, intensyvios priežiūros palata... Mūsų dvynukės gimė 31 nėštumo savaitę, tad jų raida vėlavo dviem mėnesiais“, – pasakojo vaikų mama.

Dvynėms trūko vitamino D, nes jos gimė nenešiotos ir nespėjo sukaupti šio vitamino atsargų. Tik gimus mergaitėms buvo paskirtas vitaminas D, tačiau jo vis tiek nepakako. Dėl to prasidėjo rachitas, kuris būdingas per anksti pasaulį išvydusiems naujagimiams.

Neišnešiotukams taip pat būdingos ortopedinės problemos, klubo sąnarių nesusiformavimas, tačiau Eglės dukrytės to išvengė. Be to, vienos mergaitės raumenų tonusas buvo padidėjęs, todėl jai atliktos tempimą sumažinančios procedūros, kad vaikas nebūtų atsilošęs. Negana to, iki pusės metų dvynes kamavo užkietėję viduriai, nepaisant to, kad Eglė jas maitino savo pienu. Tiesa, didesnių problemų pavyko išvengti.

Dabar dvynukių raida jau pasiekusi bendraamžių, nors iki metų amžiaus skirtumas išties jautėsi. E. Zelbienė su dukromis lankėsi vaiko raidos įstaigoje, kur su jomis dirbo neurologai, kineziterapeutai, logopedai.

lsveikata.lt nuotr.

Kaltino save

Kaltinau save. Tačiau sulaukiau daug paramos iš gydytojų ir slaugytojų, bendravau su mamomis, kurios taip pat turėjo anksčiau gimusių vaikučių. Pasidalinimas bendra patirtimi labai reikalingas.

„Mano dvynės – identiškos, iš vienos placentos, todėl buvau stebima dėl transfuzijos sindromo – kai vienas vaikas gali savo kraują atiduoti kitam ir žūti. Dėl to kas dvi savaites lankydavausi rizikingo nėštumo kabinete. Mane gydytojai buvo informavę, kad yra didelė priešlaikinio gimdymo grėsmė, tačiau nieko pakeisti nebuvo įmanoma ir gimdymas prasidėjo savaime.

Nėštumas buvo sudėtingas, teko nemažai laiko praleisti ligoninėje. Pirmomis dienomis po vaikų gimimo buvo sunku emociškai. Kaltinau save. Tačiau sulaukiau daug paramos iš gydytojų ir slaugytojų, bendravau su mamomis, kurios taip pat turėjo anksčiau gimusių vaikučių. Pasidalinimas bendra patirtimi labai reikalingas“, – pasakojo E. Zelbienė.

Moteris pastebėjo, kad jos vaikai iš pradžių buvo dirglesni, dažnai verkdavo. Ji tiki, kad dėl to kaltas laikotarpis, praleistas naujagimių reanimacijos skyriuje be tėvų. Po mėnesio klinikose Eglė su dvynėmis grįžo namo. Tai buvo dar vienas sunkus etapas, nes nebeliko medicininės priežiūros – jauna mama namuose liko viena su vaikais.

„Išgyvenau, ar viskas gerai, ar neatsitiks taip, kaip ligoninėje, ar jos nenustos kvėpuoti, ar svorio nepraranda? Gyvenimas buvo kaip po padidinamuoju stiklu“, – prisiminė Eglė, kuri po patirto išbandymo įstojo į Neišnešiotų naujagimių organizaciją ir teikia paramą kitiems tėvams. Jos manymu, tokiu atveju svarbiausia – girdėti geras istorijas, pamatyti tokius vaikus jau paaugusius ir suprasti, kad ne viskas baigiasi blogai.

Interviu

LSMU Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė prof. dr. Rasa Tamelienė:

– Kokios problemos dažniausiai kamuoja neišnešiotus kūdikius?

– Labai anksti gimusių vaikų, mažiau 32 savaičių, visos organizmo sistemos yra nebrandžios. Dažniausiai tai būna plaučių nebrandumo požymiai, jie neturi surfaktankto – medžiaga, kuri palaiko plaučius išsiplėtusius. Tokių vaikų imunitetas – labai prastas, todėl juos dažnai užpuola infekcijos.

Jų kraujagyslės yra trapios, todėl dažnai prikraujuoja į galvos smegenis – gali susiformuoti įvairaus laipsnio kraujosruvos. Neišnešioti vaikai nemoka čiulpti, ryti, juos reikia maitinti pro zondą, todėl svarbu, kad naujagimiai gautų mamos pieno, kurį jie geriausiai virškina ir pasisavina.