Mokslininkas – apie COVID-19 situaciją kurortuose, nerimą keliančią savivaldybę bei artėjantį rudenį

Lietuvoje vis garsiau kalbama, kad birželis gali būti paskutinis karantino mėnuo, nes koronaviruso situacija gerėja – naujų susirgimų ir mirčių mažėja. Spalviniame sergamumo COVID-19 liga žemėlapyje grėsmingas juodas ir raudonas spalvas vis dažniau keičia geltonoji. Matematikas ir duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius pasidalijo įžvalgomis apie dabartinę situaciją ir tai, kas mūsų laukia ateityje. 

Trečiadienį džiaugėmės, kad Lietuvoje nebeliko nė vienos juodos COVID-19 savivaldybės, tačiau ketvirtadienį Molėtų rajono savivaldybė vėl nusidažė juoda spalva. Kaip jūs vertinate situaciją šiame krašte?

– Ten yra didelė teigiamų tyrimų dalis, tačiau Molėtuose mažokai testuoja. Keista, kodėl testavimo nedidina.

– Ar tokie kasdieniai spalvinių zonų pasikeitimai, ypač į blogą pusę, yra normalu? O gal tai rodo, kad tokiose vietovėse situacija sunkiai kontroliuojama?

– Nežinau, kokių veiksmų ėmėsi Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir Molėtų rajono savivaldybė, tad negaliu komentuoti, ar ten situacija nekontroliuojama. Faktas, kad situacija Molėtuose jau apie savaitę negerėja, kai visoje Lietuvoje stebimas žymus pagerėjimas. Tai arba priemonės, kurių buvo imtasi, dar nedavė rezultato, arba nieko nėra daroma.

– Kaip jūs vertinate pastarųjų dienų COVID-19 situaciją? Ar sutinkate su teiginiu, kad birželis gali būti paskutinis karantino mėnuo?

– Šį pusmetį – taip. Dėl rudens dar neaišku.

– Kokie jūsų pastebėjimai dėl artėjančio rudens – ar pandemija taip pat gali smogti kaip ir pernai?

– Jeigu neatsiras naujų atmainų, nuo kurių neapsaugos dabar naudojamos vakcinos, tai neturėtų, nes trečia banga jau buvo perpus mažesnė ir mirčių buvo ženkliai mažiau. Spėju, kad rudenį bus mažesnė banga nei buvo trečioji, tačiau tai priklausys ir nuo Vyriausybės veiksmų. Viskas pasimatys spalį ir lapkritį.

– Kaip vertinate koronaviruso situaciją kurortiniuose miestuose? Manau, kad džiugina situacija Birštono ir Neringos savivaldybėse – jos yra žalios. Situacija Druskininkuose ar Palangoje nėra tokia gera. Dėl kokių priežasčių? Kaip manote, ar ten plūstelėjus poilsiautojams, padėtis gali dar labiau pablogėti?

Spėju, kad rudenį bus mažesnė banga nei buvo trečioji, tačiau tai priklausys ir nuo Vyriausybės veiksmų. Viskas pasimatys spalį ir lapkritį.

– Na, tiek Palangoje, tiek Druskininkuose savaitinis atvejų kritimas yra virš 50 proc. Palangoje pastarąsias dvi dienas nebuvo fiksuojama naujų atvejų, tai ten, kaip ir visoje Lietuvoje, situacija gerėja. Dauguma poilsiautojų vis tiek  atvyks iš didžiųjų miestų, kuriuose situacija yra gerėjanti, tai nemanau, kad padėtis pablogės.

Primename, kad praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 212 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė keturi žmonės.

Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 156,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 1,5 procento.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 277 tūkst. 222 žmonės.

Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 261 tūkst. 916 asmenų, deklaruoti 211 tūkst. 154 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 5317 žmonių, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 56 tūkst. 79.

Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4327 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 8753 mirtys.

Praėjusią parą nuo COVID-19 paskiepyta per 26 tūkst. žmonių. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 143 tūkst. 987 asmenys, abiem – 708 tūkst. 913.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ar cia

Ar cia portretas
tas mokslininkas, kur mokslininkas, ar cia mokslininkas, kur ne mokslininkas?
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių