Mitai bliūkšta: pasitikėjimas vakcinomis Lietuvoje auga

Tačiau būtent skiepai leido pamiršti parėjusiame amžiuje praūžusias gripo pandemijas, kurios nusinešė milijonus gyvybių.

Pasiskiepyti svarbiausia rizikos grupėms

„Ištirta, jog pagrindiniai vyraujantys gripo virusai yra A tipo (H1N1) ir A tipo (H3N2), kurie kartais keičiasi ir sukelia labai didelį mirtingumą. Nustatytos rizikos grupės, kurioms skiepytis yra tiesiog būtina. Tai labai lengvai pažeidžiami žmonės: medikai, vyresni nei 65-erių metų, nėščios moterys, kūdikiai, vaikai.

Patekęs į jų organizmą gripo virusas ardo epitelio ląsteles, tuomet atsiranda galimybė patekti įvairioms bakterijoms, kurios sukelia mirtinas komplikacijas“, – sako Kauno klinikinės ligoninės Pirmos konsultacinės poliklinikos vyriausioji ordinatorė Vilija Petrulienė.

Kartais žmonės, kamuojami lėtinių ligų ar imlesni virusams, gali mirti nuo infarkto ar insulto vien dėl pakilusios temperatūros ir intoksikacijos. Būna nustatoma, kad infarktas yra mirties priežastis, tačiau tikrasis kaltininkas – gripas.

Nepamiršti skiepytis turėtų ir nėščios moterys, nes joms ypač pavojinga susirgti gripu antrame trečiame nėštumo trimestre. Medikai pastebi teigiamą tendenciją – Lietuvoje pasiskiepijusių nėščiųjų daugėja. Tarp medikų egzistuoja bendra nuostata, kad nėščios moterys neskiepijamos, išskyrus gripo vakcinas. Būsimos mamos įrašytos į rizikos grupę dėl jų pačių ir vaisiaus saugumo, nes įrodyta, kad nėščiajai susirgus gripu, padidėja rizika jai numirti.

„Tyrimai, mirties atvejai įrodė, kad pasiskiepijus gripo vakcina yra sutaupoma daug pinigų, o žmonės išvengia mirties, komplikacijų, nereikalingo antibiotikų vartojimo. Galiausiai valstybei daug pigiau kainuoja apsaugoti žmones, nei vėliau gydyti pasekmes“, – įsitikinusi V.Petrulienė.

Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, naudojamos negyvo viruso gripo vakcinos. Vadinasi, pati vakcina niekada nesukels ligos ir šalutinių reiškinių. Gydytojai žmonėms suleidžia tam tikrą baltymą pagal numatomą epidemiją. Visą laiką yra stebima, kaip virusas keliauja po pasaulį ir kaip jis keičiasi. Kasmet kuriama vis nauja vakcina, nes persirgus gripu arba paskiepijus apsauga išlieka tik vienerius metus – kiekvienam sezonui būtina pasiruošti iš naujo.

Tyrimai, mirties atvejai įrodė, kad pasiskiepijus gripo vakcina yra sutaupoma daug pinigų, o žmonės išvengia mirties, komplikacijų, nereikalingo antibiotikų vartojimo. Galiausiai valstybei daug pigiau kainuoja apsaugoti žmones, nei vėliau gydyti pasekmes.

Jokių šalutinių reakcijų

„Dažnai mamos sako, kad vaikas alergiškas kiaušinio baltymui, o ruošiant vakciną gripo virusas yra dauginamas vištos embrione. Bet kiek toje vakcinos pusėje ar ketvirtyje mililitro tėra baltymo pėdsako, su kurio gyvenime susiduriame bet kada? Ledinukas ar sausainis taip pat gali jo turėti, o vakcinoje yra juokingai mažai baltymo pėdsakų. Paprastai jokių alerginių reakcijų nebūna“, – teigia V. Petrulienė.

Kitas klaidinantis įsitikinimas – kad pasiskiepijus susergama. Gripo vakcina apsaugo tik nuo gripo, bet ne kitų virusų. Daugiausia antikūnų organizme būna praėjus maždaug dviem savaitėms po skiepo. Antikūnų kiekis sumažėja maždaug po šešių mėnesių. Jeigu po skiepo praėjo daugiau nei pusmetis, apsauginio antikūnų kiekio gali ir nepakakti.

Todėl visiems vyresniems žmonėms V. Petrulienė rekomenduoja pasiruošti prieš pat gripo epidemiją. Jeigu epidemija ar susirgimų gripu skaičiaus padidėjimas numatomas sausį-vasarį, žmonės reikia pasiskiepyti lapkričio pabaigoje ar gruodį, kad tuo metu, kai padidės grėsmė susirgti gripu, jiems pakaktų apsaugos.

Šiuo metu pastebimas nedidelis virusinių ligų pakilimas, bet pacientų skaičius tikrai nesiekia šimto dešimčiai tūkst. žmonių – tai dar ne epidemija. Protrūkis prognozuojamas sausio vasario mėnesį, todėl dabar yra tinkamiausias metas skiepytis ir apsisaugoti.

Jeigu epidemija ar susirgimų gripu skaičiaus padidėjimas numatomas sausį-vasarį, žmonės reikia pasiskiepyti lapkričio pabaigoje ar gruodį, kad tuo metu, kai padidės grėsmė susirgti gripu, jiems pakaktų apsaugos.

Geriau profilaktika nei pasekmių gydymas

„Vakcina paruošiama pagal A (H1N1), A (H2N3) ir B tipo virusus, kurie sutinkami dažniausiai. Vakcina, kurią naudojame ir šiemet, yra trivalentė. Kartais epidemijos pabaigoje atsiranda visai kitas potipis. Tada žmogus, pasiskiepijęs trivalente vakcina, vis tiek gali susirgti, bet lengva forma, kuri būdinga užsikrėtus B tipo virusu. Tokių atvejų būna labai mažai, be to, jau sukurta keturvalentė vakcina. Europoje ji jau registruota ir naudojama, o kitąmet planuojama ją įvežti ir į Lietuvą. Ši vakcina apsaugo nuo dviejų A tipo ir dviejų B tipo virusų. Manoma, kad tada žmonių pasitikėjimas bus didesnis, nes jie pasiskiepys ir nesirgs gripu“, – pasakoja V. Petrulienė.

Medikė pastebėjo, kad žmonės kur kas labiau pasikliauja vakcinomis. Šiam sezonui rizikos grupėms į Lietuvą jų buvo atvežta 100 tūkst., o visos dozės jau suleistos. Kauno klinikinė ligoninė, kaip ir kitos gydymo įstaigos Lietuvoje, pritrūko gripo vakcinų.

„Šiemet žmonės tikrai skiepijasi intensyviau. Nors vakcinų buvo atvežta papildomai, rizikos grupėms gautas vakcinas jau pabaigėme, o tos pačios sudėties komercines vakcinas netrukus taip pat baigsime. Žmonės turbūt pajuto naudą, kad pasiskiepijo ir nesusirgo. Medikai pradėjo kalbėti, kad kur kas svarbiau profilaktika, negu gydyti pasekmes, o žmonės atidžiau įsiklauso“, – sako V.Petrulienė.