Mirčių dėl alkoholio mažėja, dėl rūkymo – daugėja

  • Teksto dydis:

Lietuvoje pernai registruota mažiau sveikatos sutrikimų ir mirčių, susijusių su alkoholio vartojimu, tačiau padaugėjo su rūkymu susijusių mirčių, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.

Pernai pirmą kartą į sveikatos priežiūros įstaigas dėl alkoholinės psichozės kreipėsi 531 žmogus – 184 mažiau nei ankstesniais metais, tačiau išaugo besikreipusiųjų dėl lėtinio alkoholizmo – jų buvo 1,4 tūkstančio arba 60 daugiau nei 2013 metais.

Sumažėjo dėl šių ligų gydymo įstaigose besigydžiusių asmenų – alkoholinę psichozę pernai metų pabaigoje gydėsi 200 mažiau žmonių nei 2013–aisiais, o lėtinį alkoholizmą – 1,3 tūkst. mažiau žmonių.

Dėl alkoholio vartojimo pernai mirė 758 žmonės – 147 mažiau nei ankstesniais metais. Dažniausia šių žmonių mirties priežastis – alkoholinė kepenų liga, nusinešusi 44,7 procento gyvybių. Dėl atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu mirė 31,9 proc. asmenų.

Vyrų mirtinumas dėl alkoholio vartojimo yra beveik keturis kartus didesnis nei moterų.

Dėl piktybinių navikų, kurie atsirado nuo rūkymo, pernai mirė 1,5 tūkst. žmonių arba 23 daugiau nei 2013 metais. 81,6 procento mirusiųjų nuo rūkymo buvo vyrai.

Pernai nelaimingų atsitikimų darbe patyrė 41 apsvaigęs asmuo – šešiais mažiau nei ankstesniais metais.

Policijos duomenimis, neblaivūs vairuotojai sukėlė kas šeštą užregistruotą eismo įvykį, kuriuose žuvo 104, sužeistas 891 žmogus. Tokių eismo įvykių, lyginant su ankstesniais metais, sumažėjo 1,9 procento.

Pernai 4,6 tūkst. šeimų, auginančių vaikus, dėl girtavimo priskirtos socialinės rizikos grupei – tai 300 mažiau nei 2013 metais. Aštuoniais šimtais sumažėjo ir tokiose šeimose augančių vaikų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių