- LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Milijardai mikrobų, pasirengusių įsiveržti į mūsų organizmą, knibžda ore, vandenyje, maisto produktuose, ant liečiamų daiktų. Jie didžiąją gyvenimo dalį išliekame sveiki, net nesužinome apie organizmo kovą su mikrobais, tačiau grėsmė užsikrėsti įvairiomis ligomis išlieka, rašoma Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) pranešime spaudai.
Dar prieš tūkstantį metų Indijoje, Kinijoje ir Afrikoje žmonės sąmoningai užsikrėsdavo lengvos formos raupais, kad nuo ligos įgytų imunitetą ir taip apsisaugotų. 1798 m. Edwardas Jenneris nustatė, kad karvių raupai žmonėms suformuoja imunitetą nuo raupų. Šis atradimas davė pradžią šiuolaikinei imunizacijos praktikai.
XIX amžiaus pabaigoje imta skiepyti nuo kitų ligų sušvirkšiant sveikiems žmonėms susilpnintų arba negyvų mikrobų. Organizmo užkrėtimas silpnais arba negyvais mikrobais, siekiant suformuoti imunitetą, pradėtas vadinti skiepijimu.
Specialistų teigimu, tam, kad infekcinės ligos neplistų ir nekeltų grėsmės žmonių sveikatai – rekomenduojama paskiepyti 90–95 proc. populiacijos. Šiandien užkrečiamosios ligos kasmet sudaro iki 20 proc. visų registruotų ligų Lietuvoje, o vakcinomis galima kontroliuoti net 28 ligas.
Besidominčius savo sveikata ULAC specialistai kviečia pažiūrėti kompanijos „Great Pacific Media“ sukurtą ir lietuviškai įgarsintą filmą „Imuninė sistema: atpažinimas, puolimas, atmintis“ apie organizmo kovą su mikrobais, imuninės sistemos veiklą.
Specialistų nuomone, kasmet susiduriame maždaug su 60 tūkst. mikrobų rūšių, bet sveikas žmogus neturėtų baimintis lankytis viešosiose vietose. Tik 1–2 proc. jų gali būti pavojingi žmonėms, kurių imuninė sistema normali. Be to, organizmo galimybės atsikratyti mikrobų neįtikėtinos. Tam tikros neutrofilais ir limfocitais vadinamos ląstelės (baltosios kraujo ląstelės) puola visus mikroskopinius įsibrovėlius. Apsauginę sistemą galima sustiprinti, kai imamasi priemonių išvengti užsikrėtimo.
Yra žinomos 8 viešosios vietos, labiausiai užterštos mikrobais:
1. Maisto prekių parduotuvė
Labiausiai mikrobais užterštos vietos: pirkinių krepšelių rankenos ir pirkinių vėžimėlių rankenos bei sėdynės.
Pirkėjai gali nusičiaudėti, nusišluostyti nosį ir paliesti rankenas. Rankenos gali būti užteršiamos mikroorganizmais, kurie yra žalioje mėsoje ir paukštienoje, pvz., salmonelėmis, kampilobakterijomis, jersinijomis. Būtent šios bakterijos sukelia rimtų sveikatos sutrikimų, pasireiškiančių karščiavimu, viduriavimu, vėmimu.
Jei iš mėsos pakuočių laša ant konvejerio juostos, gali būti užterštas kitas maistas ant konvejerio ir žmonių rankos. Vežimėlių sėdynės gali būti užterštos, nes ant jų sėdi sauskelnes dėvintys vaikai. Mokėjimo kortelių skaitytuvo mygtukus paliečia praktiškai visi pirkėjai, palikdami ant jų savus ir „pasiimdami“ kitų paliktus mikroorganizmus.
Atsargumo priemonės: stenkitės parduotuvėje neliesti neplautomis rankomis nosies, akių ar burnos. Apsipirkimo metu stenkitės atskirti krepšyje vartojimui paruoštą maistą nuo žaliavos, pvz., mėsos, daržovių ir kt. Sugrįžę namo po apsipirkimo, pirmiausia nusiplaukite rankas su muilu, o po to iškraukite pirkinius.
2. Vaikų žaidimo aikštelė
Labiausiai mikrobais užterštos vietos: supynės, laipynės ir kiti įrengimai, dažniausiai vaikų čiuopiami paviršiai. Vaikai liečia viską, ką mato, ir dažnai kiša daiktus į burną.
Didžiausią pavojų vaikams vis tik kelia smėlio dėžės. Smėlis jose gali būti užterštas kačių bei šunų ekskrementais ir ligas sukeliančiais parazitais.
Kitos vaikams skirtos pavojingos zonos yra zoologijos sodai, gyvūnų parduotuvės, gyvūnų parodos, kur vaikai gali paglostyti gyvūnus bei užsikrėsti vaikams pavojingais mikroorganizmais, ypač parazitais.
Saugos priemonės: kruopščiai nuplaukite vaikui rankas (trinkite muiluotas rankas ne mažiau kaip 20 sekundžių, po to nuskalaukite švariu tekančiu vandeniu). Jei nėra tokios galimybės, naudokite rankų higienos priemonę, pvz., servetėles su alkoholiu.
3. Viešieji tualetai
Labiausiai mikrobais užteršta vieta: praustuvas.
Dauguma nerimauja dėl viešųjų unitazų. Bet didžiausią pavojų kelia ne sėdėjimas ant unitazo, o praustuvas.
Mikroorganizmų knibžda ant praustuvo čiaupų rankenėlių, nes jos liečiamos iš karto pasinaudojus tualetu. Be to, drėgnoje aplinkoje bakterijos išsilaiko ilgiau. Reikėtų saugotis ir muilo dozatorių, nes jie liečiami nešvariomis rankomis.
Ypač mikrobais užkrėsti lėktuvų tualetai, nes jie maži ir jais naudojasi daug žmonių. Lėktuvo tualetų čiaupai gali kelti didesnį pavojų nei kitų viešųjų tualetų čiaupai, nes vanduo juose dozuojamas, todėl lėktuvo keleiviai, norėdami gerai nusiplauti rankas, juos turi liesti dažnai.
Apsauga: venkite liesti drėgnus paviršius ir kruopščiai plaukite rankas palietę praustuvo čiaupus ir muilo dozatorius. Čiaupą, nusiplovus rankas, užsukite rankų nusausinimui panaudotu popieriniu rankšluosčiu (servetėle) ir tik tada rankšluostį (servetėlę) išmeskite į šiukšlių dėžę.
4. Biurai
Labiausiai mikrobais užterštos vietos: telefonai, stalai ir kompiuterių klaviatūros.
Stalai užteršti 400 kartų labiau nei unitazo sėdynė, nes žmonės nedezinfekuoja paviršių biuruose.
Kita pavojinga vieta: stalų stalčiai, kur darbuotojai laiko maistą. Įdomu, kad biuruose, kur dirba moterys, bakterijų tris kartus daugiau nei ten, kur dirba vyrai. Moterys savo biuruose laiko daugiau daiktų – pradedant nuo kosmetinių ir baigiant šeimos nuotraukomis ir rankinėmis ant savo stalų.
Apsauga: kartą per dieną nuvalykite savo stalą, telefoną ir klaviatūrą valymo priemonėmis arba priemonėmis su antimikrobiniais priedais (pvz., drėgnomis servetėlėmis arba servetėlėmis su alkoholiu).
5. Viešojo maitinimo įstaigos (restoranai, kavinės, barai ir kt.)
Labiausiai mikrobais užterštos vietos: Viešojo maitinimo įstaigose, kaip ir kitose vietose, labiausiai mikroorganizmais užterštos yra durų rankenos, laiptų turėklai ir kiti dažniausiai rankomis liečiami paviršiai. Taip pat didžiausią pavojų šiose įstaigose kelia ne užkrėstas maistas, o stalų valymo šluostės.
Apsauga: nešiokitės valymo servetėlių, pvz., stalviršiui ir kėdėms nuvalyti. Ir nepamirškite prieš valgį nusiplauti rankų.
6. Bibliotekos
Labiausiai mikrobais užterštos vietos: stalviršiai ir kiti dažnai rankomis liečiami paviršiai.
Bibliotekos atrodo tvarkingos, švarios vietos, bet jose knibžda tiek pat mikrobų kaip greitojo maisto restoranuose. Jose daugybė žmonių varto ir peržiūrinėja knygas, naudojasi kompiuteriais ir liečia stalviršius.
Apsauga: naudokite rankų higienos priemones (drėgnas servetėles rankoms) arba nusiplaukite rankas pačiupinėję knygas ar palietę stalviršius.
7. Kruiziniai laivai
Labiausiai mikrobais užterštos vietos: turėklai.
Kruiziniai laivai – kaip plaukiojantys miestai, pilni tūkstančių žmonių mažoje erdvėje. Todėl jie tikri virusų ir bakterijų inkubatoriai.
Dažniausiai kruiziniuose laivuose registruojama norovirusinė infekcija. Šie virusai sukelia ligą, kuri pasireiškia pykinimu, vėmimu, viduriavimu ir pilvo skausmu. Virusais užteršiami geriamojo vandens fontanėliai, valgyklų, bendrų tualetų aplinkos paviršiai. Norovirusai atsparūs įprastiniam valymui naudojamoms priemonėms.
Apsauga: dažnai plaukite rankas, ypač prieš paliesdami burną, kai rūkote ar valgote.
8. Kiti prekybos centrai
Labiausiai mikrobais užterštos vietos: eskalatorių turėklai
Apsauga: nelieskite eskalatorių turėklų. Palietę nusiplaukite rankas arba naudokite rankų higienos priemonę (servetėles su alkoholiu).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės1
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba7
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet8
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...