Medus – vaistas, neturintis šalutinio poveikio

Tačiau, anot jos, jei žmogus vengia ar visai nenori medaus, į tai reikia žiūrėti rimtai, nes jis gali sukelti alerginę reakciją. 

Negalima lyginti su cukrumi

Apiterapija Lietuvoje egzistuoja daugiau nei šimtą metų, o specialistai, rekomenduojantys ir mokantys naudoti bičių produktus, vadinami apiterapeutais, LRT RADIJUI sako D. Stasytytė-Bunevičienė. Pasak jos, prieš maždaug 20 metų apiterapija buvo išbraukta iš specialybių registro, o naujo, papildomo alternatyviosios medicinos įstatymo dar reikės palaukti.

Anot D. Stasytytės-Bunevičienės, medus yra stebuklingas dalykas, bičių pagaminamas iš nektaro. „Bitės turi sunešti nektarą ir stipriai su juo padirbėti, perdirbti, kol jis virsta gintariniu skysčiu. Medus, kaip ir kiti bičių produktai, labai sudėtingas ir unikalus, jis neturi analogų“, – tvirtina specialistė.

Medus, kaip aiškina apiterapeutė, yra daugybės angliavandenių mišinys ir cukrus sudaro tik nedidelę jo dalį: „Todėl 21-ajame amžiuje kalbėti, kad medus yra cukrus, tik kitaip pagamintas – analfabetizmas. Daugiau nei 40 proc. meduje sudaro fruktozė, tai vaisinis medus – originalus, unikalus.“

Kitą didelę medaus dalį sudaro laktozė, tik po jos – sacharozė, tikina D. Stasytytė-Bunevičienė. „Tačiau tai yra tikrasis cukrus, kurios mes niekada nenusipirksime parduotuvėje. Tai natūralus angliavandenis, kitoks nei sintetiniais būdais pagamintas cukranendrių arba runkelių cukrus, balinamas chloro turinčiomis priemonėmis“, – sako pašnekovė.

Pakito ir bitininkų požiūris

Paklausta, ar žmonės, norintys atsisakyti cukraus, gali vartoti medų, D. Stasytytė-Bunevičienė teigia, kad tikrai gali: „Jau 30 metų kalbama, kad reikia grįžti prie natūralių produktų. Jie turi būti kokybiški ir gerai įsisavinami organizmo. Tad ši problema dėl medaus ir cukraus jau seniai išspręsta.“ Nuo 35-erių, anot apiterapeutės, rekomenduojama visiškai nenaudoti cukraus,  kai kuriose šalyse net vaikų darželiuose stengiamasi jo visiškai nenaudoti ir rinktis medų.

Vilniaus bitininkų susivienijimo pirmininkas Kazimieras Spetyla tvirtina, kad profesionalus bitininkas negali sau leisti naudoti cukraus. Bitininkų, kurie patys vartotų medų, skaičius anksčiau buvo nedidelis, bet dabar auga.

S. Vasiliauskas teigia, kad per pastaruosius 20 metų labai pasikeitė žmonių mąstymas. „Pakito jų supratimas – dabar žino ir pikį, ir duonelę, žiedadulkes ir pan. Kitaip nei anksčiau, šiuo metu bitininkui prie arbatos pastatyti cukrinę su cukrumi yra gėda, ne prestižas“, – aiškina pašnekovas.