Medikų galvos skausmas – kaip padėti jį kenčiantiems ligoniams

Kaune susirinkę garsūs galvos skausmų specialistai iš įvairių pasaulio šalių ieškojo išeities, kaip įveikti šią bėdą. Nejaugi ji XXI a. medicinai tebėra kietas riešutėlis, klausiame Lietuvos galvos skausmų asociacijos prezidentės profesorės Dianos Obelienienės.

– Ar tiesa, kad galvos skausmas yra paplitusi, įvairiapusė ir dažnai nepripažinta problema ne tik Lietuvoje, bet ir kitose išsivysčiusiose, pažangiose pasaulio šalyse?

– Profesorius Timothy J.Steineris, dirbantis Norvegijos mokslo ir technologijos universitete ir Imperiniame Londono koledže, dar 2009 m. inicijavo globalinės kampanijos prieš galvos skausmą projektą. Jį vykdydami bendradarbiauja Pasaulio sveikatos organizacija, nevyriausybinės ir mokslo institucijos bei atskiri mokslininkai. Šis projektas pradėtas nuo tyrimų galvos skausmų srityje. Jie parodė, kad pirminiai galvos skausmai yra vieni iš dažniausiai paplitusių nervų ligų, bet dar nepakankamai diagnozuojami ir gydomi.

Profesorius T.J.Steineris Kaune vykusioje mūsų organizuotoje konferencijoje pristatė, kad beveik pusė, maždaug 46 proc., gyventojų jaučia galvos skausmą, juo skundžiasi. Iš jų šiek tiek daugiau nei kas dešimtam šį skausmą sukelia migrena, beveik kas antram – įtampa ir tik mažumą – 3 proc. kankina kasdieniai ar beveik kasdieniai lėtiniai galvos skausmai. Pasaulio sveikatos organizacijos sudarytoje lentelėje galvos skausmai yra pirmajame dešmtuke tarp ligų, dažniausiai sukeliančių negalią tarp vyrų ir moterų, ir penketuke tarp dažniausiai negalią sukeliančių ligų moterims. Pasikartojantys galvos skausmai –  paplitusi problema, susijusi su skausmu, sukeliančiu negalią ir trikdančiu gyvenimo kokybę. Nuo jo kenčia tiek moterys, tiek vyrai, tiek vaikai. Tik maža dalis galvos skausmus kenčiančiųjų gauna tinkamą medicinos pagalbą.

– Net ir užsienio šalyse nepakanka medicinos pagalbos? O kaip yra Lietuvoje? Jei mes sergame daugiau už kitus, tai ir galvą mums skauda labiau ir dažniau?

– Lietuvoje galvos skausmai yra labai paplitę. Remiantis "Eurolight" projekto, kuriame dalyvavome, duomenimis, Lietuvoje migrenos dažnis siekia 18,9 proc. (28 proc. tarp moterų ir beveik 10 proc. tarp vyrų), įtampos tipo galvos skausmai – 42,2 proc., o lėtiniai galvos skausmai – 8,6 proc.

– Vadinasi, migrena nėra viena pagrindinių galvos skausmo priežasčių, bet jai skiriama daug pajėgų ir vaistų?

– Profesorius Larsas Edvinssonas iš Švedijos Lundo universiteto, būsimasis kadencijos nuo 2017 m. Tarptautinės galvos skausmų asociacijos prezidentas, daugiau kaip 30 metų tyrinėja migrenos priepuolių mechanizmus. Profesorius konferencijoje  pateikė naujų duomenų apie CGRP (su kalcitonino genu susijusio peptido – red. past.) receptorių svarbą migrenos patogenezei. Remiantis šiais atradimais sukurti nauji vaistai – antikūnai prieš šiuos receptorius. Vaistų poveikis šiuo metu tiriamas klinikinėse studijose. Tikimasi, kad jie bus efektyvesni ir netrukus, po kelerių metų, bus pradėti naudoti klinikinėje praktikoje. Estijoje ir kai kuriose kitose Europos šalyse taikomą lėtinės migrenos gydymo metodą botulino toksinu jau pradėsime naudoti ir Lietuvoje.

– Kaip nustatomos galvos skausmų priežastys?

– Mokslininkai pripažįsta, kad klinikinėje praktikoje dar neturime specialių tyrimų, kurie patvirtintų vieną ar kitą pirminį galvos skausmą. Nei magnetinio rezonanso, nei kompiuterinės tomografijos meodais tirdami pakitimų nerandame. Taigi, kai ateina pacientas, sergantis migrena, ir prašo ištirti dėl šios ligos, gydytojui labai svarbu išsiaiškinti, kokio pobūdžio, intensyvumo yra galvos skausmas, ar jis priepuolinis, ar lėtinis, kurioje galvos dalyje ir taip toliau.

– Jūs taip diagnozuojate. Ar jau seniai dirbdama šioje srityje?

– Svarbu išsiaiškinti vadinamuosius diagnostinius kriterijus, pagal kuriuos ir yra tiriami galvos skausmai. Tai labai svarbu ne tik nustatant jų tipą, pavyzdžiui, ar tai nuo migrenos, ar įtampos, bet ir parenkant gydymą. Pacientai turi žinoti, kad per dažnas medikamentų vartojimas taip pat gali sukelti galvos skausmus. Paradoksalu, kad, gydant vienus skausmus, atsiranda kitokie, bet taip yra. Dėl šios priežasties nepatartina daugiau nei devynias dienas per mėnesį vartoti pas mus paplitusių vaistų imigrano, zomigo, cinie ir kitų, kurių veiklioji medžiaga – sumatriptanas. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, pavyzdžiui, dikofenako, ibuprofeno, nevalia vartoti daugiau nei keturiolika dienų per mėnesį.

Pacientai turi žinoti, kad per dažnas medikamentų vartojimas taip pat gali sukelti galvos skausmus.

– Ar tiesa, kad dažnai skauda galvą vaikams? Kaip pasaulis sprendžia šią problemą?

– Galvos skausmai yra paplitę ir tarp vaikų. Profesorė Cicek Wöber-Bingöl iš Austrijos, Vienos, savo paskaitoje nurodė, kad galvos skausmus jaučia daugiau nei kas antras vaikas ir paauglys. Iš jų beveik kas dešimtam pasireiškia migrena. Galvos skausmų diagnostika yra daug sunkesnė vaikams, ypač mažiesiems, nei suaugusiesiems.

Vaikai gydomi panašiai kaip suaugusieji, tačiau, žinoma, yra ir skirtumų, susijusių su vaistų pirmaeiliškumu ir dozėmis. Kaip sakė profesorė Nerija Vaičienė-Magistris, labai svarbu vaikus teisingai gydyti, kad jie nekentėtų galvos skausmo.

– Ar gali būti, kad galvos svaigimas ar skausmas – gresiančio insulto požymis?



NAUJAUSI KOMENTARAI

Rita Svedcikova

Rita Svedcikova portretas
Per tv ,radija,spauda visur ragina profilaktini pasirikrinima o kai istikruju ateini ieskoti pagalbos tai pasijauti kaip marsietis kuris nezinia ko nori labai gaila bet tokia tikrove
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių