Medikė paaiškino, kaip atpažinti meningokokinę infekciją

Meningokokine infekcija užsikrėtusiems žmonėms nebūdinga nei sloga, nei kosulys, juos kamuoja kiti negalavimai: galvos, kojų, rankų skausmas, gali atsirasti vėmimas ar sąmonės sutrikimai, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Vaikų ligoninės infekcinių ligų gydytoja Irena Narekvičiūtė. Tačiau, medikės teigimu, meningokokinės infekcijos sukėlėjas yra labai lepus, todėl jo išvengti nesudėtinga – reikėtų vėdinti ir tinkamai valyti patalpas, dažnai plauti rankas, nesilankyti ten, kur yra sergančių žmonių.

– Ar didelė tikimybė užsikrėsti meningokoku ir kokie yra jo simptomai?

– Iš 100 užsikrėtusiųjų, generalizuota ar sistemine forma suserga tik vienas. 70–80 proc. yra nešiotojai,  20–30 proc. pasireiškia lokali infekcija: sloga, ryklės skausmas, temperatūra, – visa tai nepavojinga gyvybei. Bet kai sukėlėjas patenka į kraują ir yra išnešiojamas į įvairius organus arba į smegenis, vystosi meningitas, arba meningoencefalitas.

– Kada reikėtų kūno temperatūrą mažinti vaistais?

– Visos infekcinės ligos, kurias aš žinau, išskyrus dvi, prasideda nuo karščiavimo. Tai – vienas iš požymių, kuris leidžia įtarti, kad žmogus serga. Dažnai žmonės mano, kad, kai tik temperatūra pakyla, ją būtina mažinti. Šis požiūris nėra teisingas, nes kūno temperatūros pakilimas yra ir naudingas – pakilus temperatūrai, organizmas iš karto stoja į kovą su ligos sukėlėju.

Taip pat egzistuoja baimė, kad labai aukšta temperatūra gali pakenkti smegenims. Yra žinoma, kad smegenys gali būti pažeidžiamos tik esant 41,7 °C temperatūrai. Bet tokios temperatūros beveik nebūna.

Jei žmogui pakilo temperatūra, labai svarbu stebėti, ar atsiranda ir daugiau kokių nors ligos simptomų. Be to, karščiuojančių vaikų negalima palikti vienų.

Meningokokinės infekcijos, apie kurias buvo skelbta, nelaimingai baigėsi dėl to, kad buvo vertinama tik aukšta ligonio temperatūra ir laukiama, kol jį išbers. Taip, bėrimas irgi svarbu, bet reikia stebėti visą žmogaus savijautą. Jeigu jam negera, skauda kojas, raumenis – tai jau yra simptomas, kad ligoniui reikia pagalbos.

Taip pat labai svarbu stebėti, kokia yra užsikrėtusiojo odos spalva: pablyškusi, melsva ar pilka, svarbu stebėti jo elgesį.

– Ar karščiuojančiajam svarbu vartoti daug skysčių?

– Taip, sergančiam vaikui kas 10–15 minučių reikia siūlyti gerti. Jeigu jis nenori, tai jau yra požymis, kad jam reikia pagalbos. Taip pat kartais tėvai labai išgyvena, kad vaikas nevalgo. Tai nieko baisaus, nes sergant sumažėja įvairių fermentų gamyba, todėl jis ir nenori valgyti. Svarbiausia, kad ligonis daug gertų ir šlapintųsi.

– Kalbėdami apie meningokokinę infekciją, kaip vieną iš būdingų bruožų gydytojai mini bėrimus. Kokie būna tie bėrimai?

– Tik du trečdaliai žmonių, sergančių generalizuota forma, yra išberiami. Pati sunkiausia forma – žaibinė, jos metu bėrimas prasideda per pirmas ligos valandas, sparčiai gausėja ir didėja. Tokiu atveju ligoniui gresia mirtis. Meningokokine infekcija užsikrėtusiems žmonėms nebūdinga nei sloga, nei kosulys. Kamuoja didelis bendras negalavimas – galvos, kojų, rankas skausmas, gali atsirasti vėmimas ar sąmonės sutrikimai.

Bėrimo reikėtų ieškoti ant kojų ir ant sėdmenų, nelaukti, kol bėrimas atsiras ant veido.

– O kaip turėtume saugotis meningokokinės infekcijos sukėlėjų?

– Meningokokinės infekcijos sukėlėjas yra labai lepus. Norint jo išvengti, reikėtų vėdinti, drėgnu būdu valyti patalpas, dažnai plauti rankas, nesilankyti ten, kur yra sergančių žmonių.