Medikas: mūsų vaikai bus sveiki, kai nematys geriančiųjų ir rūkančiųjų! (interviu)

Romualdas Žekas, Kauno rajono savivaldybės gydytojas, serga dėl Lietuvos sveikatos sistemos. "Juk galime būti daug sveikesni", – apgailestauja sveikatos politikas ir siūlo, kaip to pasiekti.

– Ir ką gi galima padaryti, kad taptume sveikesni? To seniai siekiama, bet rezultatai kol kas nedžiugina.

– Žmonių sveikata priklauso nuo išsilavinimo, gyvenamosios vietos, lyties, gyvensenos – alkoholio, tabako vartojimo. Nuo medikų tai priklauso nedaug, sveikatos įstaigų tinklas nėra toks svarbus. Juolab kad jų paslaugų prieinamumas, bent jau geografiniu požiūriu, neblogas visoje Lietuvoje.

– Vis dėlto be gydymo įstaigų neišsiverstume, išmirtume sunkiai susirgę ar susižaloję.

– Todėl gydymui ir skiriama 4 mlrd. litų per metus, o visuomenės sveikatinimui – dešimtadalis šios sumos. Sunku įsivaizduoti, kas atsitiktų, apvertus piramidę, bet gyvensena tikrai nepagerėtų. Pinigai, žinoma, labai svarbu, siekiant bet kokių tikslų, tačiau veiksnių, turinčių įtakos sveikatai, ir už pinigus greitai nepakeisi. Visuomenės kultūros ir išsilavinimo lygis, gyvensenos stilius formuojasi dešimtmečiais, juolab kad daugumą šių veiksnių kontroliuoja ne sveikatos sistema.

– Sveikai gyvensenai propaguoti įsteigti visuomenės sveikatos biurai. Jie veikia jau keleri metai, bet rezultatų kol kas nesijaučia.

– Ko gero, taip yra todėl, kad žinių apie sveiką gyvenseną visuomenėje skleidimas tapo svarbiausia ir beveik vienintelė šių biurų užduotis. Deja, kaip teigia pasaulinio lygio mokslininkai, dirbantys žalingų medžiagų vartojimo prevencijos srityje, žinios nėra efektyvios. Žmogus rūko ar vartoja alkoholį ne dėl to, kad nežino apie jo sukeliamą žalą sveikatai. Turbūt ne vienas pažįstame rūkančių gydytojų, net onkologų. Kokių gi dar žinių jiems būtų galima suteikti?

Kitaip tariant, žinių reikia labai nedaug ir jos veiksmingos tik tada, kai žmogus pasirengęs jas priimti. Mūsų elgesį lemia daug sudėtingesni psichikos mechanizmai, kuriuos tyrinėja neurolingvistinio programavimo specialistai. Yra tokia gana nauja taikomosios psichologijos šaka. Jos principus puikiai įvaldę alkoholio, tabako pramonės, pagaliau bet kurios prekybos reklamos specialistai.

– Gal reikia žmogų parengti nuo vaikystės, mokyti sveikos gyvensenos tėvų pavyzdžiu, auklėjimu, dėstyti sveikatos kursą mokyklose? Apie tai kalbama jau seniai, bet to nedaroma?

– Be abejo. Žmogus yra visuomeninė būtybė, šiurkščiai tariant, gaujos dalis. Ankstyvoje vaikystėje autoritetai būna tėvai. Šiuo laikotarpiu formuojama asmenybė ir svarbiausios gyvenimo nuostatos. Dėl to labai svarbu ne tik tėvų elgesys, rūko jie ar geria, bet ir šeimos darna. Nustatyta, kad konfliktuojančiose ar nepilnose šeimose rizika, kad vaikas blogai elgsis, kelis kartus didesnė. Turi įtakos ir vertybės, kurias pripažįsta šeima. Neseniai Lietuvoje ir JAV pagal tą pačią metodiką atliktas tyrimas parodė, kad vaikai iš šeimų, kuriose vyrauja materialinės vertybės, daugiau vartoja alkoholio, narkotikų, tabako.
Taigi, sveikos gyvensenos jokie kursai neišmokys ir juos keisti reikia kitokiomis priemonėmis.

– Kokiomis? Ar įmanoma pakeisti verslo tikslus? Pavyzdžiui, tabako, alkoholio gamintojų. Gal reikėtų pradėti nuo jų?

– Be abejo. Vieša paslaptis, kad valstybės politikai įtaką daro šio verslo lobistai. 2011 m. pabaigoje Seime atšauktas, nepaisant rimčiausių mokslinių argumentų, prieš trejus metus priimtas ir 2012 m. turėjęs įsigalioti alkoholio reklamą draudžiantis įstatymas. Ši reklama išliko, ir tai yra ženklas visuomenei, kad valstybė toleruoja alkoholio vartojimą. Klastai paslėpti netgi sugalvotas terminas – alkoholio vartojimo kultūra. Jei vartoji kokybiškus brangius gėrimus, tai darai saikingai – esi kultūringas. Tokioje aplinkoje visa prevencija, juolab vaikams, neturi jokios naudos.

Ką galvoti jaunam žmogui po paskaitos apie alkoholio žalą, kai, išėjus į gatvę, apstu alaus reklamos, įsijungus televizorių aktoriai geria, rūko? Juk charakterį formuoja ne tik žinios, bet ir aplinka. Prieš keletą metų JAV pradėtas vykdyti rūkymo ir kitų blogų įpročių antipropagandos projektas. Populiarių televizijos laidų vedėjai buvo paprašyti protarpiais priminti, kad rūkymas – nevykėlių, žemo socialinio sluoksnio atstovų pomėgis. Labai greitai buvo pastebėta, kad gatvėse sumažėjo rūkančių žmonių. Jautrausiai sureagavo, kaip ir tikėtasi, lyderiai – inteligentai, vadovai. Jie nustojo viešai rūkyti. Tai pastebėjau ir aš, viešėdamas JAV: žmonės beveik neberūko viešose vietose, bet tai daro automobiliuose, manydami, kad jų nemato.
Arba štai kitas pavyzdys. Vienoje kavinėje paklausiau, kodėl nematau geriančiųjų alų. Ar jo nėra? Man atsakė: štai pietauja šeima su vaikais, todėl suaugusieji alaus užsisakyti negali. Yra ir daugiau labai griežtų ir mums sektinų alkoholio ir tabako vartojimo apribojimų šioje šalyje. Gal todėl jauni amerikiečiai, palyginti su mūsų šalies bendraamžiais, alkoholio vartoja tris kartus mažiau.

– Vis dėlto ir mes turime kuo pasidžiaugti: mūsų kavinėse neberūkoma.

– Išties prieš septynerius metus atėjęs į kavinę ieškodavai nuošalesnės vietos, kad nereikėtų kvėpuoti rūkalių dūmais. Neradęs, juolab jei esi su vaiku, išeidavai. Rūkalis tada kavinėje jautėsi esąs erelis, o tu – vargšas.

Dabar yra kitaip: vakarykštis erelis, lyjant lietui, pučiant darganai, eina į lauką rūkyti ir veikiau panašus į varganą šlapią vištą, o vaikas mato, kad erelis yra jo nerūkantis tėtis, patogiai sėdintis kavinėje.

– Mokyklose dirba visuomenės sveikatos slaugytojos. Kokios jų funkcijos?

– Aš esu prieš bendrosios praktikos slaugytojų integravimą į bendrojo lavinimo mokyklas. Slaugytojų, pervardytų visuomenės sveikatos specialistėmis, iki šiol dažna mokykla nepriima, laiko svetimomis. Mokytojai sako: tegul jos būna, jei kas susižalos – sutvarstys, suteiks pirmąją pagalbą. Tačiau jau seniai yra išleistas sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kad tai turi daryti pedagogai. Rūpintis, kad aplinka būtų tvarkinga, palanki sveikatai – mokyklos ūkvedžio funkcija. Skaityti paskaitas apie sveiką gyvenseną – mažai efektyvu. Kokių rezultatų galima tikėtis net ir iš renginio, jeigu jame dalyvauja tik 10–15 vaikų?

Vis dėlto šalies mokyklose dirba keli šimtai išsilavinusių, prityrusių visuomenės sveikatos specialistų. Būtina kuo geriau panaudoti šį potencialą, dėmesį sutelkiant į mokinių psichologinio bendravimo ugdymą, moksliškai pagrįstomis priemonėmis formuojant tinkamas nuostatas ir prosocialią elgseną.

Pavyzdžiu gali būti pasichologinio bendravimo stovykla "Sniego gniūžtė". Bendradarbiaujant su profesoriumi Antanu Goštautu ir Vytauto Didžiojo universiteto sveikatos psichologijos studentais vykdoma dvylikos metų tęstinė mokinių rūkymo, alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos programa. Ji duoda puikių rezultatų.

Visuomenės sveikatos biurai, kuriems atskaitingos mokyklose dirbančios bendrosios praktikos slaugytojos, mano nuomone, turėtų rūpintis ne tik vaikų ir jaunimo auklėjimu. Juk mūsų sveikata labai priklauso nuo to, kokios kokybės namuose ir kaip suplanuotoje gyvenvietėje gyvename. Ar yra žaliųjų, poilsio zonų, pėsčiųjų, dviračių, riedučių takų? Ar turime galimybę būti fiziškai aktyvūs, pėsčiomis ar dviračiu pasiekti darbą, mokyklą, parduotuvę? Praktiškai daugelis visų savivaldybės skyrių ir departamentų rengiamų sprendimų turi vienokį ar kitokį poveikį mūsų gyvenamajai aplinkai. Gali ją pagerinti ar pabloginti, todėl reikėtų į juos pažvelgti ir iš sveikatos pozicijų. Savivaldybės sveikatos skyriui ir savivaldybės gydytojui reikalingi didesni įgaliojimai ir pagalba. Šiose srityse matau svarbų visuomenės sveikatos biurų vaidmenį.

– Mūsų sveikatos sistema nuolat reformuojama ir ja nepatenkinti nei medikai, nei jų pacientai. Esate sveikuolis. Gal galėtumėte būti orakulas?

– Sistemą reformuojančiai Sveikatos apsaugos ministerijai pastaruoju metu tapo aktualiausias sveikatos paslaugų prieinamumas. Sakoma, kad dėl jų netolygumų neturėtų nukentėti ligoniai. Vis dėlto medicinos paslaugos negali būti vienodos mieste ir kaime. Juk nėra kiekviename miestelyje filharmonijos, taip negali būti ir lyg su brėžtuvu žemėlapyje nužymėtos ir įkurtos daugiaprofilinės ligoninės. Net ambulatorija negali būti kiekviename kaime. Be to, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą lemia ne tik medicinos įstaigų priartinimas prie gyventojo. Svarbu, kad gydymas būtų saugus ir kokybiškas. Štai dėl šios priežasties ligoninės turi būti centralizuojamos ir stambinamos. Ligoninė turi užtikrinti visų profilių skyrių funkcionavimą visą parą, nuolatinį įrangos modernizavimą ir pakankamą personalo patyrimą.

Šeimos gydytojas turi būti arti gyventojo, bet retai apgyvendintoje vietovėje jo veikla bus nuostolinga. Jokios privačios įstaigos, net turinčios sutartį su ligonių kasa, čia nepriversi įsikurti. Tai gali daryti tik savivaldybė, bet ir biudžeto pinigus reikia taupyti, juos galima panaudoti efektyviau, ir apie mažą krūvį turinčio gydytojo kvalifikaciją reikia pagalvoti. Pagaliau atstumas svarbus tik tam tikrai socialinei gyventojų grupei, kurios atstovus galima organizuotai pavėžėti iki jų šeimos gydytojo. O galbūt tikslinga organizuoti planines gydytojo išvykas į bendruomenes?

Agresyvi rinkodara ir pastangos labiau stengiantis įtikti pacientui išvystė konkurenciją, privačios įstaigos smarkiai aptirpdė valstybines. Kai kurios jų sumažėjo 2–3 kartus ar iš viso užsidarė. Tai – jokia tragedija. Žiūrint paciento akimis, o iš jo pozicijų ir reikėtų viską vertinti, paslaugų kokybė pagerėjo. Beje, pagerėjo darbas ir atlaikiusiose konkurenciją valstybinėse gydymo įstaigose. Ar ne to siekiame reorganizuodami sveikatos sistemą?
Kiek sudėtingiau staacionarinėje grandyje. Čia reikalingos brangios investicijos į sudėtingą įrangą. Vis dėlto ir antrajame lygyje konkurencija reikalinga.

Sutinku, kad privačios gydymo įstaigos greičiau aptinka visus sistemos finansavimo netobulumus ir labai efektyviai juos panaudoja savanaudiškais tikslais. Vis dėlto jeigu namuose atsiranda pelių – juk nedeginame namo, o įsigyjame katiną. Valstybinė ligonių kasa turėtų sugriežtinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto administravimą, o ne girtis, kad tam išleidžia mažiau negu 1 proc. Be kontrolės nemažai lėšų nueina  niekais. Nuo jų racionalaus panaudojimo reikia pradėti sveikatos sistemos pertvarką.