- Donata Motuzaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Minint Pasaulinę retų ligų dieną, medikai vėl ragina ministeriją apsispręsti dėl papildomų naujagimių genetinių tyrimų.
Šiuo metu naujagimiai nemokamai tikrinami dėl keturių ligų, tuo metu Santariškių klinikos Medicininės genetikos centro vadovas profesorius Algirdas Utkus aiškina, kad centras galėtų juos tirti dėl 30-ies ligų. Tokį raginimą A.Utkus dar sausį išsakė sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai.
„Technologiškai mes esame pasiruošę tikrinti dėl 30 ligų (...). Apskritai visuotinės naujagimių patikros nauda yra tokia, kad laiku – anksti – diagnozuojama liga, kol dar nėra išsivystę jokių ligos požymių. Tai yra svarbiausias dalykas. Jeigu yra požymiai atsiradę, tai jau yra ligos pasekmės, kurias reikia gydyti. Šiaip jau sveikatos politikai turėtų suprasti, kad tie žmonės, kurie serga vien ar kita paveldima medžiagų apykaitos liga, jie vis tiek bus diagnozuoti, tiktai klausimas – kada“, – antradienį minimos Pasaulinės retų ligų dienos proga surengtoje spaudos konferencijoje sakė A.Utkus.
Negalima klaidinti visuomenės ir sakyti, kad jeigu yra diagnozuojama reta liga, tai bus labai brangus gydymas ir tik našta visuomenei. Tikrai ne.
Jis teigė, kad naujagimio tyrimas dėl keturių ligų atsieina apie 15 eurų, kuriuos finansuoja Valstybinė ligonių kasa, tuo metu tyrimas dėl 30 ligų būtų maždaug su kartus brangesnis.
Ministro atstovė spaudai Lina Bušinskaitė-Šriubėnė BNS sakė, kad specialistai tebevertina galimybes išplėsti naujagimių tyrimus.
Anot jos, A.Veryga yra pavedęs Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos priežiūros departamentui ir Valstybinei ligonių kasai įvertinti, kokių ligų padėtų ateityje vaikams išvengti šie papildomi genetiniai tyrimai, kiek tai kainuotų valstybei ir kokios yra galimybės kompensuoti daugiau genetinių tyrimų naujagimiams.
Spaudos konferencijoje antradienį Vaikų retų ligų koordinacinis centro atstovė docentė Rimantė Čerkauskienė savo ruožtu sakė, kad vis dar trūksta patirties gydyti retas ligas, tačiau vylėsi, kad tarptautinis medikų bendradarbiavimas prisidės prie to, kad gydymas būtų geresnis.
„Trūksta labai patirties diagnozuojant, gydant, prižiūrint šituos reta liga sergančius vaikus, reikia vieningų gydymo rekomendacijų, priežiūros rekomendacijų, trūksta labai tos patirties, ypač jeigu ta liga ypatingai reta (...). Bendradarbiavimo principas su kitų šalių kompetencijos centrais yra būtinas“, – kalbėjo ji.
A.Utkus taip pat aiškino, jog retų ligų gydymas nebūtinai yra brangus ir tokia diagnozė kartais, pavyzdžiui, tereikalauja pakoreguoti vaiko mitybą, kad būtų išvengta sudėtingų ligos padarinių, tokių kaip fizinė ar protinė negalia.
„Negalima klaidinti visuomenės ir sakyti, kad jeigu yra diagnozuojama reta liga, tai bus labai brangus gydymas ir tik našta visuomenei. Tikrai ne. Yra kai kurios ligos, kurios priklauso ir retoms ligoms (...). Pavyzdžiui, kartais užtenka vien tik žinojimo, kai yra defektas – tėvai žino, kad neturėtų vaikas ilgą laiką būti nevalgęs, dažnesnis maitinimas lemia, kad nebus kažkokių pažeidimų. Kartais užtenka vien tik vitaminų terapijos – didesnės vitaminų dozės taip pat kompensuoja fermentų trūkumą. Taigi, yra įvairūs variantai ir dar kartą sakau – ne visada tas gydymas yra labai brangus“, – sakė medikas.
Jis taip pat sakė, kad šiuo metu tyrimai atliekami daugiau kaip 99 proc. naujagimių, o jų atsisakantys tėvai prisiima atsakomybę už galimus padarinius.
„Tai yra jų atsakomybė. Kol kas neišryškėjo nė vieno atvejo, kad pasitvirtinų vėliau ta liga, bet jeigu taip atsitiks, o vėliau ar anksčiau, aš tikiu, taip vis tiek atsiliks, tarp tų vaikų, kurių tėvai nenorėjo, kad vaikas būvų patikrintas, bus viena ar kita liga, kas tuomet bus kaltas, kas priims atsakomybę?“, – svarstė A.Utkus.
Anot jo, atlikus valstybės finansuojamus tyrimus kartais prireikia ir detalesnių patikrinimų, tačiau tai neturėtų būti argumentas atsisakyti tirtis.
„Būna tokių tyrimų rezultatų, kada mes padarę tyrimą dėl tų keturių ligų randame tokius rezultatus, kurie reikalauja papildomai tirti, papildomai pasižiūrėti tą vaiką. Tokiu atveju mes ir kviečiamės tą šeimą, prašome, kad dar kartą mes galėtume paimti kraujo mėginį ir dar kartą įsitikinti, ar viskas gerai. Tai, žinoma, tam tikras laikas, kada yra nerimo laikotarpis šeimai, bet geriau jau įsitikinti ir pasakyti, kad tikrai nėra, viskas gerai, arba, jeigu jau yra liga patvirtinama, laiku pradėti gydymą“, – sakė gydytojas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms2
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas5
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui5
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...