Medicininės atliekos – į šiukšlių dėžę ar krosnį?

Kur medikai deda mūsų organus, kai juos dėl ligos tenka pašalinti? Pavyzdžiui, tulžies pūslę? Akmenis iš jos dažniausiai atiduoda ligoniui. O kur deda širdį, kepenis, inkstus, kai juos pakeičia donorų organais? Arba placentą po gimdymo? Amputuotą koją? Tamponus, pilnus mūsų kraujo?

Pavojus užsikrėsti

O kur mes patys dedame kraujuotą bintą, nusivynioję įpjautą pirštą? Ar švirkštą, jei patys susileidžiame vaistus? Natūralu, kad metame į šiukšlių kibirą ir nešame į konteinerį. Taip geriausiu atveju daro ŽIV infekuoti narkomanai, susileidę eilinę dozę.

O jei taip darytų gydymo įstaigos?

Vien trijose didžiausiose Kauno ligoninėse per metus susidaro apie tris šimtus tonų medicininių atliekų, jei neskaičiuosime poliklinikų, odontologijos kabinetų. Teigiama, kad Lietuvoje per metus susidaro iki dviejų tūkstančių tonų perdirbti tinkamų medicininių atliekų. Tai ne tik švirkštai ir tvarsčiai, bet ir kateteriai, medicinos instrumentai, kiti medikų reikmenys.

"Visi jie gali būti infekuoti, be to, tai yra gera terpė vystytis mikroorganizmams", – sako profesorius, infekcinių ligų gydytojas Alvydas Laiškonis.

Yra ir kitaip kenksmingų medicininių atliekų, kaip, pavyzdžiui, pasenę vaistai. Ypatingos yra biologinės medicininės atliekos, kai šalinami nesveiki ligonio organai, tirti paimtas kraujas, pagaliau gimdyvių placenta. Kur visa tai dedama?

"Kai statė Klinikas, sumūrijo labai aukštą kaminą, nes ligoninėje buvo krematoriumas, ir pašalintus ligonių organus sudegindavo vietoje", – prisiminimais pasidalijo profesorius A.Laiškonis.

Dabar gydymo įstaigos tokias ligonių organizmo medžiagas laidoja.

Labai daug tvarsliavos ir kitų naikintinų medžiagų, iš jų ir dantų, sukaupia odontologai. Visa tai turi būti utilizuojama, nes burnoje, ypač kai dantys nesveiki, yra daug kenksmingų mikroorganizmų, sako profesorius A.Laiškonis.

Padaro nekenksmingas

Medicininių atliekų biologinio kenksmingumo pašalinimas – tai sunaikinimas fizinėmis ar cheminėmis priemonėmis.

Atliekų iš medicinos įstaigų surinkimą ir utilizavimą, siekiant išvengti ligų plitimo ir aplinkos taršos, reglamentuoja higienos normos ir kiti teisės aktai. Jie leidžia atliekas deginti, prieš tai pašalinus jų kenksmingumą garų sterilizatoriuose, mikrobangų įrenginiuose arba cheminiu būdu.

"Pirmasis medicininių atliekų tvarkymo etapas prasideda ligoninės skyriuose. Atliekos rūšiuojamos į kelias grupes: tai aštrūs daiktai, infekuoti plastikiniai švirkštai ir laboratorinės atliekos, neinfekuoti plastikiniai gaminiai, kūno dalys ir organai, farmacinės atliekos", – vardija Respublikinės Kauno ligoninės Infekcijų kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Vaida Kiznytė.

Ji aiškina, kad infekuotos – turinčios gyvybinių mikroorganizmų arba jų toksinų, sukeliančių užkrečiamąsias ligas, medicininės atliekos bei infekuoti plastiko gaminiai – vienkartiniai švirkštai, drenai, biologinių skysčių surinktuvai, tvarsliava, per operacijas ir gimdymus naudojami apklotai, po operacijų likusios atliekos – viskas sudedama į tam tikros spalvos plastikinius maišus. Jie specialiais sandariai uždaromais konteineriais pristatomi į patalpą, kur įrengtas medicininių atliekų kenksmingumo šalinimo įrenginys.

"Ligoninėje šiuo metu naudojama technologija, paremta infekuotų medicininių atliekų dezinfekcija, prisotinta garų ir mikrobangų vienu metu", – priduria V.Kiznytė.

Kauno klinikinė ligoninė infekuotų medicininių atliekų kenksmingumą šalina mikrobangomis specialiu įrenginiu "Medister 160".