Mechanizuotos slaugos link: kam reikalinga išmanioji apyrankė?

Pradedant nuo požiūrio

"Senstanti visuomenė ne tik sukelia daugybę iššūkių, bet ir atveria naujų galimybių. Belieka tik sulaukti viešųjų iniciatyvų ir imtis ryžtingų veiksmų, kad šių galimybių panaudojimas duotų apčiuopiamų rezultatų", – įsitikinęs Lietuvos inovacijų centro direktorius Mantas Vilys.

Augant priežiūros ir kitokių socialinių paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms poreikiui, Lietuvoje trūksta ne tik specialistų ir įstaigų, kurios galėtų šias paslaugas teikti, bet ir sisteminio požiūrio bei skirtingų suinteresuotų institucijų bendradarbiavimo sprendžiant šią problemą, ką jau kalbėti apie išmaniųjų technologijų taikymą ar tvarios rūpybos puoselėjimą.

Kita vertus, sėkmingos pavienės verslo, mokslo, savivaldos ir pačių paslaugų gavėjų iniciatyvos rodo, kad inovatyvūs tvarios rūpybos sprendimai mūsų šalyje yra įmanomi.

Išėjo ir negrįžo

"Iš namų išėjo ir iki šiol negrįžo Alzheimerio liga sergantis senolis. Artimieji prašo visuomenės pagalbos", – Lietuvoje reguliariai nuskamba ši žinia.

Tačiau šių bėdų galėtų nebūti, jei įvairiomis ligomis sergantys arba savimi pasirūpinti negalintys senoliai dėvėtų išmaniąsias apyrankes, fiksuojančias ne tik asmens buvimo vietą, bet ir sveikatos būklę.

Visa tai pranešimus į savo išmaniuosius įrenginius gaunantiems artimiesiems palengvintų priežiūrą, o senyvo amžiaus žmonėms sudarytų galimybę kaip įmanoma ilgiau gyventi įprastoje namų aplinkoje. Speciali apyrankė vyresnio amžiaus žmonėms yra vienas pavyzdžių, kaip išmaniosios technologijos galėtų būti pritaikomos tvarios rūpybos srityje.

Tokių pritaikymo galimybių esama ir daugiau. Pavyzdžiui, įrenginys, skleisdamas garso ir vaizdo signalus, praneša, kad atėjo laikas vartoti vaistus. Paėmus nustatytą vaistų dozę, įrenginio perspėjimo signalai išsijungs. Jei prie aparato vis dėlto nebus prieita ir nebus paimta nustatyta vaistų dozė, įrenginys SMS žinute gali perduoti šią informaciją asmenims, kurių telefono numeriai bus įvesti į įrenginį, pavyzdžiui, gydytojui ir artimajam.

Primena ir kontroliuoja

Pasak gydytojo psichiatro Martyno Marcinkevičiaus, įrenginys, primenantis ligoniams išgerti vaistus, nėra didelė naujovė pasaulyje, bet sistema, kuri leidžia gydytojui ir artimajam sekti, ar vaistai vartojami ir tai daroma laiku, yra inovatyvi.

"Kartais pacientai skundžiasi menku vartojamų vaistų efektyvumu, bet nepagalvoja, kad tai yra nereguliaraus jų vartojimo padarinys. Pacientas gali pamiršti vaistus išgerti arba nuspręsti, kad pagerėjus savijautai reikia sumažinti jų dozę, o pablogėjus – padidinti, todėl sunku nustatyti tikrą vaistų efektyvumą", – pastebi M.Marcinkevičius.

Senstanti visuomenė ne tik sukelia daugybę iššūkių, bet ir atveria naujų galimybių.

Naudojant sistemą, kuri gydytojus informuoja apie vaisto suvartojimą, galima daryti tikslesnes išvadas, ar iš tiesų vienas ar kitas vaistas netinka ligoniui, o galbūt priešingai – reguliariai vartojant jis duos gerų rezultatų.

Toks vaistų dozatorius su kontrolės sistema yra puikus mokslo, verslo ir netgi galutinės paslaugos gavėjų bendradarbiavimo pavyzdys.

Kol kas šiuo įrenginiu gali naudotis tik Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro dienos stacionaro pacientai, kurie gydymosi laikotarpiu gali jį pasiimti į namus. Artimiausiu metu planuojama išleisti bandomąją tokių įrenginių seriją privatiems vartotojams.

Mechanizuotos slaugos link

Vis daugiau medicininių ir buitinių funkcijų, tarp jų senelių priežiūros bei slaugos namuose, perima mechaniniai aparatai, galintys atlikti užprogramuotas fizines užduotis. Kitaip tariant, medicina ir slauga pamažu robotizuojama.

"Tarptautinė robotikos federacija prognozuoja, kad iki 2019 m. pasaulinė namų slaugos robotų rinka išaugs keturis kartus", – teigia Edgaras Leichteris, Lietuvos robotikos asociacijos direktorius.

Pasak jo, ši tendencija netrukus apims ir mūsų šalį. Lietuvos verslininkai, susidomėję nauja sritimi, planuoja pritaikyti savo autonominį robotą slaugos sektoriui.

"Lietuvos maža rinka yra ideali terpė bandomiesiems projektams, kuriuos po to bus galima diegti kitose šalyse, nes problemos namų slaugos srityje visur yra panašios", – pabrėžia E.Leichteris.

Žmonėms slaugyti ir prižiūrėti namuose reikalingos technologijos jau yra sukurtos, tereikia jas tinkamai pritaikyti, kad būtų ne tik ekonomiškai patrauklios verslininkams, bet, labai svarbu, draugiškos vartotojui. Šioje srityje didysis proveržis prasidės tada, kai žmogaus bendravimui su mašina nereikės jokių specialių įgūdžių, pakaks balso ir įprastų gestų.

Kompleksinė problema

Lietuvos neįgaliųjų forumo administracijos direktorė Henrika Vainienė pastebi, kad inovacijų ir technologijų taikymas socialinės apsaugos srityje padėtų išspręsti daugybę socialinių ar net ekonominių problemų, tačiau susidaro įspūdis, kad nei valstybė, nei visuomenė, nei patys verslininkai tam dar nėra pasirengę.

"Valstybė negali užtikrinti nuolat didėjančio slaugos ir globos poreikio. Ji neturi nei tiek lėšų, nei tiek žmogiškųjų išteklių. Be to, tyrimai patvirtina, kad gyvendami sau artimoje aplinkoje žmonės ilgiau išlieka savarankiški. Inovacijos, robotai ir kitokie išradimai galėtų padėti žmonėms kuo ilgiau gyventi savo namuose, bet kol kas trūksta kompleksinio valstybės požiūrio į šią problemą ir jos sprendimą", – apgailestauja H.Vainienė.

Beje, ji pastebi, kad vyresnio amžiaus žmonės kartais nėra linkę įsileisti technologijų ar priimti jų gyvenimo kokybę ir buitį galinčių pagerinti sprendimų. Dėl to renkasi gyventi skurdžiau savo vienkiemiuose, dalį gaunamos mažos pensijos atiduodami vaikams ar anūkams, užuot skyrę šia lėšas savo gerovei ir savarankiškumui užtikrinti.

H.Vainienės teigimu, verslo indėlis į problemos sprendimą kol kas taip pat nėra pakankamas. Verslininkai nežino, kad yra toks paslaugų poreikis, arba baiminasi dėl jų neapibrėžtumo.

"Valstybė galėtų ne tik šviesti verslą, bet ir sudaryti galimybę gauti lengvatinių paskolų, jį steigiant", – pastebi H.Vainienė.