- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, dėl pagerėjusios pirminės sveikatos priežiūros kokybės išvengiamų hospitalizacijų (IH), ypač dėl lėtinių būklių, skaičius mažėja daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje.
IH skaičius mūsų šalyje, palyginti su 2016 m., sumažėjo apie 3 proc. Didžiausią IH dalį 2017 m. sudarė IH dėl pneumonijos, stazinio širdies nepakankamumo, cukrinio diabeto ir jo komplikacijų, vaikams – hospitalizacijos dėl ausų, nosies ir gerklės infekcijų. Į ligonines dažniausiai buvo hospitalizuojami 65 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai dėl stazinio širdies nepakankamumo.
Pernai Lietuvoje užregistruota beveik 94 tūkst. hospitalizacijų dėl ligų, kurias būtų galima pagydyti ambulatorinėje sveikatos priežiūros grandyje. 1000 gyv. teko 33,1 atvejo. IH sudarė 13,7 proc. visų aktyvaus gydymo stacionare atvejų (arba 15,1 proc. aktyvaus gydymo stacionare atvejų, išskyrus dienos stacionarą).
Didžiausią IH dalį sudarė IH dėl pneumonijos (24,5 proc.), stazinio širdies nepakankamumo (16,8 proc.), cukrinio diabeto ir jo komplikacijų (16 proc.), krūtinės anginos (11,1 proc.) bei ausų, nosies ir gerklės infekcijų (10,4 proc.).
Pagrindinės vaikų IH priežastys – ausų, nosies ir gerklės infekcijos (otitas, faringitas, tonzilitas, gripas, lėtinis faringitas) – 9,8 tūkst. ir pneumonija – 3,8 tūkst. atvejų. Darbingo amžiaus gyventojai dažniausiai hospitalizuoti dėl pneumonijos – 5,6 tūkst. atvejų, cukrinio diabeto ir jo komplikacijų – 5,3 tūkst., kiek mažiau hipertenzijos – 2,3 tūkst. Pensinio amžiaus gyventojai į ligonines pateko dėl stazinio širdies nepakankamumo – 13,7 tūkst., pneumonijos – 13,6 tūkst., cukrinio diabeto – 9,6 tūkst. atvejų.
IH duomenys Lietuvoje pradėti rinkti nuo 2012 m. Įvertinus kelerių metų tendencijas, stebima, kad bendras IH skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, sumažėjo nuo 35,4 (2012 m.) iki 33,1 atvejo (2017 m.). IH rodikliai dėl skirtingų priežasčių kito nevienodai. 2012-2017 m. sumažėjo daugumos IH rodikliai, ypač darbingo amžiaus asmenų grupėje, tuo tarpu 65 m. ir vyresni gyventojai vis dažniau buvo hospitalizuojami dėl pielonefrito, pneumonijos ir hipertenzijos, vaikai – dėl pneumonijos.
Savivaldybėse IH dažnumas nevienodas – IH mažiausi ir didžiausi rodikliai skyrėsi 4 kartus. Daugiausiai IH, tenkančių 1000 gyventojų, 2017 m. užregistruota Zarasų, Lazdijų, Anykščių, Šalčininkų ir Varėnos rajonų savivaldybėse, mažiausiai – Neringos, Vilniaus miesto ir rajono, Šiaulių, Kauno ir Radviliškio rajonų savivaldybėse.
Savivaldybėse, kuriose yra daug IH atvejų, svarbu stiprinti ambulatorinės pagalbos grandį. Tikėtina, kad IH rodikliai savivaldybėse gerokai skiriasi ne tik dėl sveikatos priežiūros prieinamumo aspektų (atstumo, gydytojų išteklių, kvalifikacijos), bet ir dėl jų gyventojų amžiaus struktūros skirtumų bei socialinių ir ekonominių veiksnių. Norint tiksliau įvertinti šiuos veiksnius, reikėtų atlikti išsamesnius tyrimus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms1
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...