Maisto papilduose surandama net psichotropinių medžiagų

Tai sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Renata Steponavičiūtė. O ar galima maisto papildais vadinti sportininkų vartojamus produktus?

Priskiria gydomąsias savybes

Maisto papildų platintojas, kuris nusprendžia Lietuvos Respublikos rinkai tiekti maisto papildus, visų pirma privalo apie tai pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT). Tuomet tarnybos specialistai vertina maisto papildus: ar etiketėje nurodomi teisingi duomenys, ar nėra įtraukta draudžiamų vitaminų ir mineralinių medžiagų formų, draudžiamų maisto priedų, neautorizuoto naujo maisto komponentų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Taip pat vertinami vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai, teiginiai apie maistingumą ir sveikatingumą bei kita privaloma, savanoriškai teikiama ženklinimo informacija apie maisto papildus.

Maisto papildų notifikavimo procedūros metu vertinama jų sauga, kokybė, sudėtis ir ženklinimas.

Kaip teigia inspektorė R. Steponavičiūtė, daugiausiai problemų kyla su etiketės ženklinimu, kadangi maisto papildus bandoma išskirti iš kitų tos pačios ar panašios sudėties maisto papildų, pažymėti jų naudingas savybes, kurios dažnai būna nepagrįstos. Notifikavimo procedūros metu beveik 25 proc. paraiškų grąžinamos tikslinti būtent dėl netinkamų teiginių apie sveikatingumą.

„Itin dažnai reklamuojant maisto papildus jiems priskiriamos nepagrįstos gydomosios ar profilaktinės savybės arba pateikiami teiginiai, kurių ryšys su sveikata nėra moksliškai pagrįstas. Taip pat nurodoma nekonkreti, bendro pobūdžio nauda, kurią maisto papildas teikia sveikatai (imuninei sistemai, akims, kaulams, raumenų veiklai), nors konkretus Europos Sąjungoje patvirtintas teiginys apie sveikatingumą nėra pateikiamas. Pavyzdžiui, kad vitaminas C padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą“, – sako R.Steponavičiūtė.

Maisto papildų notifikavimo procedūros metu VMVT nustato atvejus, kuomet įprastus maisto produktus (tokius kaip ledinukai, aliejus, batonėliai, žolelių arbata, sultys ir kita) arba vaistinius preparatus, kurie neatitinka maisto papildo sąvokos, bandoma notifikuoti kaip maisto papildus. Tokiu būdu VMVT vykdydama notifikavimą prisideda prie rinkos reguliavimo procesų, kad Lietuvos Respublikos rinkai būtų tiekiami tik maisto papildams keliamus reikalavimus atitinkantys produktai, o teikiama informacija neklaidintų vartotojų dėl jų paskirties. Maisto papildas yra maisto produktas, kuris skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis.

Painioja su sportininkų maistu

Dar viena problema, kad maisto papildai yra painiojami su sportininkų vartojamu maistu. Šiais metais Europos Komisija ataskaitoje dėl sportininkams skirtų maisto produktų, pateikė išvadą, kad visiems maisto produktams, kurie skirti sportuojantiesiems, bus taikomi vienodi teisiniai reikalavimai, kaip ir kitiems maisto produktams. Šie produktai gali būti tiekiami rinkai kaip įprasti maisto produktai, kuriems taikomi bendrieji maisto saugą ir ženklinimą reglamentuojantys teisės aktai.

„Nuo šių metų liepos 20 dienos Europos Sąjungoje įsigaliojo nuostata, kad šie produktai neturėtų būti vadinami nei specialios paskirties maisto produktais, nei maisto papildais, o tiesiog sportininkų maistu. Tai yra tokie produktai, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra baltymai, ir jie yra skirti raumenų masei didinti. Paprastai jie yra tiekiami į rinką miltelių pavidalu ir didelėmis talpomis – po kilogramą, du ir daugiau. Milteliai yra maišomi su kitais produktais (pienu, sultimis, vandeniu) ir pagaminamas vadinamasis baltymų kokteilis, kurį sportininkai vartoja su kitu baltyminiu maistu arba vietoj baltyminio maisto produktų“, – aiškina R. Steponavičiūtė.

Į sportininkams skirtų produktų sudėtį dažnai įeina Lietuvai nebūdingi augalai ar kitos medžiagos, kurių poveikis žmogui ne visada žinomas. Taip pat nustatomi Europos Sąjungoje neleidžiami maisto priedai ar vitaminų, mineralinių medžiagų draudžiamos formos.

„Kadangi tokių produktų kilmė dažnai būna ne Europos Sąjungos šalys, o Jungtinės Amerikos Valstijos, jų gamybai naudojamos įvairios Europos regionui nebūdingos medžiagos, kurios Europos Sąjungoje draudžiamos. Yra buvę atvejų, kuomet laboratoriškai arba iš pateiktų duomenų yra surandama psichotropinių arba narkotinių medžiagų. Tokios informacijos sulaukiame ir iš kitų Europos Sąjungos šalių narių, kurios tirdamos maisto papildą aptinka neleistinų medžiagų. Nustačius draudžiamas arba neleistinas medžiagas ir pripažinus produktą nesaugiu, pranešama kitoms šalims narėms, produktas pašalinamas iš rinkos, o jį pateikusiam asmenims taikomos teisės aktuose nustatytos sankcijos“, – pasakoja R. Steponavičiūtė.