Lyčių nelygybė sveikatos apsaugoje: kodėl moterys – slaugės, o vyrai – chirurgai?

Chirurgija – ne tik vaikinams

Prognozuojama, kad pasaulyje iki 2030 m. bus jaučiamas 18 mln. sveikatos apsaugos darbuotojų trūkumas. Vienu iš tvariausių būdų spręsti šią problemą Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įvardija lyčių lygybės klausimo sprendimą. Kad medicinoje nuo seno nėra lyčių lygybės, pastebi ir šios srities atstovai Lietuvoje. Projektu "Aš Esu Tu" (www.asesutu.org) siekiama atkreipti dėmesį į būtinybę mažinti lyties pagrindu sukurtus barjerus profesinėje srityje. Trys šio projekto ambasadoriai pastebi teigiamų pokyčių.

Penkto kurso Vilniaus universiteto medicinos studentė Martyna Sveikataitė skaičiuoja, kad didžiąją studentų dalį sudaro merginos, o vaikinų trūksta. Vadinasi, po studijų merginos pasklis po įvairias medicinos sritis – pradedant slauga, baigiant chirurgija. Anot M.Sveikataitės, medicinoje ryškaus pasiskirstymo į moteriškas ir vyriškas profesijas nesijaučia, tačiau kai kur vyrai gali dominuoti vien dėl fizinės jėgos.

"Medicinoje yra sričių, kur kasdienėje veikloje reikia žymiai daugiau fizinės jėgos, pavyzdžiui, ortopedija, traumatologija. Dalis merginų nenori didelio fizinio krūvio, todėl šias specialybes palieka vaikinams. Tačiau žinau daug gydytojų ortopedžių-traumatologių, kurios puikiai tvarkosi", – sako pašnekovė.

Šiuo metu tarp medicinos studentų – apie 70 proc. merginų. Akivaizdu, kad didelė jų dalis taps vadinamųjų vyriškų specialybių atstovėmis.

Vis dėlto Martyna neslepia: vis dar pasitaiko išgirsti, kad merginos labiau tinka terapijai, pediatrijai, o chirurgiją reikėtų palikti vaikinams. "Norėtųsi ateityje girdėti mažiau tokių pasakymų, tačiau, kita vertus, nemanau, kad dėstytojai kalba iš piktos valios. Tai žmonės, ilgus metus dirbantys savo srityje, išmanantys, pavyzdžiui, chirurgijos subtilybes ir linkintys merginoms lengvesnio kelio, – pastebi M.Sveikataitė. – Apskritai profesinį pasirinkimą turėtų lemti žinios, kompetencijos, asmeninės savybės, o ne lytis. Aš esu prieš kvotų sistemą bet kurioje profesinėje srityje. Jei vaikinai gabesni, būtų nesąžininga užleisti vietą mažiau kompetentingai merginai vien dėl to, kad toje profesijoje pernelyg dominuoja vyriškos lyties atstovai. Tikroji lygybė yra tada, kai visi turi lygias galimybes ir tik asmeninės ambicijos, gebėjimai bei kompetencijos nulemia, kas taps prestižinių specialybių atstovais ar užims aukščiausias pozicijas."

Renkasi pagal kompetenciją

Medicinos studentei antrina Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėja gydytoja anesteziologė-reanimatologė Gabija Laubner. "Turime rinktis ne vyrą ar moterį, bet gerą specialistą", – teigia ji.

G.Laubner įsitikinusi, kad specialybės pasirinkimą lemia tam tikros žmogiškosios savybės. Tačiau dažnai tos savybės yra primestos visuomenės, pavyzdžiui, kad visos moterys yra labiau globėjiškos, todėl turėtų rinktis slaugą, o vyrai – daugiau technines sritis.

"Lietuvoje, renkantis profesiją, vis dar didelę įtaką turi tradicijos ir stigma, kad vienos profesijos yra moteriškos, o kitos – vyriškos. Tačiau šiuo metu tarp medicinos studentų – apie 70 proc. merginų. Akivaizdu, kad didelė jų dalis taps vadinamųjų vyriškų specialybių atstovėmis", – sako pašnekovė.

Anot gydytojos, bėgant metams, susiformavo mitas, kad vaikinai renkasi fiziškai sunkesnes medicinos sritis, tačiau tai reikštų, kad slaugytojos darbas yra lengvas. "Man atrodo, slaugytojos darbas yra fiziškai sunkesnis nei, pavyzdžiui, chirurgo. Ji turi paversti, pakelti, nuvesti ligonį – tam reikia daug jėgos ir ištvermės", – atkreipia dėmesį G.Laubner.

Ji pastebi: paprastai moterys nori, kad gydytoja akušerė-ginekologė būtų moteris, o vyrai – kad urologas būtų vyras. "Tačiau, susidūręs su liga, pacientas nebesirenka pagal lytį, svarbiausia tampa gydytojo kompetencija, profesinė patirtis. Kartais nesvarbu ir amžius, nes jaunas, neseniai mokslus baigęs ir keliose užsienio klinikose dirbęs specialistas profesionalumu gali lenkti keliasdešimt metų toje pat vietoje dirbusį gydytoją. Svarbiausia yra kompetencija", – pabrėžia gydytoja anesteziologė-reanimatologė.

G.Laubner pasakoja, kad kai kuriose užsienio asociacijose jau galioja kvotų sistemos: jei kurioje srityje per daug vyrų, ieškoma daugiau moterų, ir atvirkščiai. Lietuvoje taip dar nėra.

"Medicinoje dirba tas, kas gali. Pasiūla tikrai netokia didelė, kad galima būtų rinktis pagal lytį. Beje, įdomu tai, kad, dešimt metų dėstydama medicinos studentams, pastebiu tendenciją, jog vaikai seka tėvų pėdomis – mokau daug savo kolegų vaikų. Matydami, kaip tėvams patinka jų darbas, kaip jie įveikia kasdienius iššūkius, jaučia džiaugsmą save realizuodami ir padėdami kitiems, tokiu pat keliu nori žengti ir vaikai. Nors jaunimui yra kur kas patrauklesnių, fiziškai ir psichologiškai lengvesnių specialybių, jie renkasi kelią padėti kitiems", – atskleidžia pašnekovė.

Ragina pamiršti stereotipus

Gydytojas ortopedas-traumatologas medicinos mokslų daktaras Tomas Sveikata taip pat pastebi, kad vyrų ir moterų profesinis pasiskirstymas yra nulemtas tradicijų. "Visame pasaulyje tarp slaugytojų daugiau moterų. Ši tradicija tęsiasi jau šimtus metų, galbūt nuo tų laikų, kai vyrai kariavo, o moterys slaugė sužeistuosius", – T.Sveikata atkreipia dėmesį į tai, kad net terminas "gailestingoji sesuo" ar "slaugytoja" yra moteriškos giminės.

Pokyčiai: T.Sveikata su dukra M.Sveikataite pastebi, kad vis daugiau būsimų medikų specializaciją renkasi nesivadovaudami stereotipiniu mąstymu, kas labiau tiktų moteriai ar vyrui.

Jį labiau stebina tai, kad Lietuvoje slaugytojų padėjėjo funkciją taip pat dažniausiai atlieka moterys, nors ekonomiškai stipresnėse šalyse šį darbą dirba vyrai. "Tai fiziškai labai sunkus darbas – reikia kilnoti ligonius, juos nuvežti į operacinę ar kitus ligoninės skyrius. Nors vyrai fiziškai stipresni, tačiau retai renkasi šį darbą. Yra tekę girdėti frazę, kad vyras nedirbs tokio sunkaus darbo už nedidelius pinigus. Galbūt palaipsniui kylant atlyginimams daugės slaugytojų padėjėjų vyrų?" – svarsto pašnekovas.

Gydytojas ortopedas-traumatologas pastebi, kad iš gydytojų tikimasi ne tik tikslios diagnozės ar kokybiško gydymo, bet ir empatijos, nuoširdaus rūpesčio, asmeninės atsakomybės. "Stereotipiškai vyrai laikomi stipriais, racionaliais ir gal net abejingais, o moterims priskiriamos tokios savybės kaip švelnumas, atidumas, rūpestingumas. Manau, kad šių savybių priskyrimas kuriai nors lyčiai yra klaidingas. Apskritai galima teigti, kad medicina yra moterų sritis. Kaip matome, tiek tarp gydytojų, tiek slaugytojų, tiek slaugytojų padėjėjų dominuoja moterys, nors 1989–1990 m. medicinos universitetai taikė kvotų sistemą – priėmė studijuoti pusę merginų ir pusę vaikinų. Taip buvo siekiama apsaugoti vyrus nuo sovietinės armijos. Buvo kelios laidos, kai į universitetus įstodavo vaikinai, kurių pažymiai buvo prastesni nei neperžengusių barjero merginų. Gana greitai buvo atsisakyta tokios politikos, nes ji diskriminavo merginas", – permainų laiką prieš 30 metų prisiminė T.Sveikata.

Jis pastebi, kad šiuo metu studijuoti medicinos įstoja kur kas daugiau merginų. Ir svarsto, kas tai lemia: jos stropesnės ir jų pažymiai geresni ar tiesiog šitą sritį dažniau renkasi merginos? "Su studentais dažnai kalbame apie darbą medicinos srityje. Yra specialybių, kurios reikalauja daugiau laiko leisti ligoninėje. Natūralu, kad mažiau laiko lieka pomėgiams, šeimai, draugams. Chirurgijoje ilgos ir dažnai neprognozuojamos darbo valandos. Operacinėje planas A virsta planu B ar net C, darbe tenka užtrukti ilgiau, nei planavai. O yra specialybių su labiau reglamentuotu ir prognozuojamu darbo laiku – tai darbas ambulatorinėje grandyje. Labai svarbu, kad kiekvienas, prieš rinkdamasis specialybę, gerai apsvarstytų, ko jis nori. Manau, kad šis pasirinkimas nesusijęs su lytimi", – įsitikinęs gydytojas.