- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiausia COVID-19 pacientų Lietuvoje šiuo metu turinčios gydymo įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovė profesorė Auksė Mickienė pastebi, kad dabar, antrosios COVID-19 bangos metu, į ligoninę dažniausiai patenka sunkesni ligoniai nei per pirmąją bangą.
Pirmadienio duomenimis, LSMU Kauno ligoninėje buvo užimta beveik 190 iš 200 koronavirusu sergantiems pacientams skirtų lovų. A.Mickienės teigimu, daugelis su koronaviruso diagnoze atvykstančių ligonių serga ir keletu gretutinių ligų. O tai apsunkina gydymą.
– Su kokiomis sveikatos problemomis COVID-19 sergantys asmenys dažniausiai patenka į LSMU Kauno ligoninę?
– Jie patenka tada, kai liga būna gana sunkios formos, kai jau serga COVID-19 sukeltu plaučių uždegimu ir dažniausiai tada, kai sergančiajam jau reikia deguonies terapijos.
– Koks yra pagrindinis COVID-19 gydymas, kokie vaistai dažniausiai skiriami?
Gal apie 10 proc. pas mus šiuo metu patenkančių COVID-19 pacientų neserga gretutinėmis ligomis.
– Naudojame antivirusinį vaistą remdesivirą, taip pat vaistą nuo uždegimo deksametazoną, kraujo krešumą mažinantį vaistą fraksipariną. Jis skiriamas, nes šis koronavirusas organizme sukelia didesnio krešumo sindromą, dėl to gali susidaryti trombų. Kuriems ligoniams reikia, skiriamas deguonis, be to, skiriama skysčių, lašelinių, vaistų, mažinančių temperatūrą ir t.t. Be to, svarbu ir koreguoti visas lėtines ligas, nes didžioji dauguma COVID-19 pacientų pas mus patenka sirgdami gretutinėmis ligomis. Gal apie 10 proc. pas mus šiuo metu patenkančių COVID-19 pacientų neserga gretutinėmis ligomis. Tai išanalizavome pirmosios COVID-19 bangos metu. O visi kiti kartu su COVID-19 atsiveža dvi, tris, keturias ir net daugiau gretutinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, buvęs insultas, infarktas, plaučių ligos. Jas taip pat reikia stebėti, skirti gydymą, nes dėl COVID-19 šios ligos gali paūmėti. Ir kuo daugiau gretutinių ligų, tuo blogesnė prognozė. Be to, šios bangos metu į ligoninę patenka santykinai sunkesni ligoniai. Lengvų ligonių dėl vietų trūkumo negalime priimti.
Auksė Mickienė. Tomo Raginos nuotr.
– Jei dėl koronaviruso atsiranda pakitimų plaučiuose, ar po kiek laiko jie išnyksta, nepalikdami pėdsakų?
– To tiksliai nežinome – tam reikia daugiau laiko, daugiau sisteminių tyrimų. Reikia tuos žmones tirti po trijų mėnesių, po pusmečio – tam reikia sukaupti daugiau duomenų.
– Kiek laiko paprastai sergama šia liga?
– Labai įvairiai. Tai priklauso nuo ligos sunkumo. Gali trukti ir kelias dienas, ir kelias savaites ar ilgiau.
– Pasigirsta teiginių, kad, sergant COVID-19, visiems reikėtų gerti aspirino kaip kraują skystinančio preparato. Ar jūs pritariate tokiai nuomonei?
– Stacionarizuotiems ligoniams tam skiriamas fraksiparinas. O kalbant apie tuos žmones, kuriems nereikia stacionarizacijos, kurie gydosi ambulatoriškai, jie kraujo skystinamuosius vaistus turi vartoti tik tuo atveju, jei ir iki šiol dėl tam tikrų priežasčių juos vartojo. Šiandien rekomendacijų skirti kraujo skystinamuosius vaistus kaip papildomą priemonę gydantis COVID-19 ambulatoriškai nėra.
– Atsiranda patarėjų, o ir reklamose teigiama, kad sergantiesiems COVID-19 namuose reikėtų turėti deguonies kraujyje matavimo aparatą. Jūsų nuomone, ar jo tikrai reikia?
– Sekti deguonies saturaciją (kiek kraujas prisisotina deguonies – red. past.) yra labai svarbu. Nes, kai kraujas deguonies prisisotina žymiai mažiau (tai galima nustatyti naudojant šį paprastą aparačiuką), reiškia, kad pacientui reikia deguonies terapijos. O tai įmanoma tik stacionaro sąlygomis.
Tačiau paprastesnis rodiklis nei deguonies saturacija yra kvėpavimo dažnis. Jei žmogaus ramybėje, nesusijaudinusio, ne po fizinio krūvio kvėpavimo dažnis pasiekia 20–22 įkvėpimus per minutę ir daugiau ir jei žmogus pats jaučia oro trūkumą, jis turėtų susisiekti su savo šeimos gydytoju. Tai gali būti ligos progresavimo, sunkėjančios situacijos požymis.
– Kiek laiko persirgusieji išsaugoja imunitetą COVID-19?
– Tai didysis klausimas, mokslinių tyrimų objektas. Nėra tikslaus ir aiškaus atsakymo – šioje srityje vyksta tyrimai. Manoma, kad imunitetas išlieka iki trijų ar šešių mėnesių, tačiau galutinių atsakymų nėra – tyrimai tęsiami. Tikrai žinoma tai, kad šia liga galima pakartotinai užsikrėsti. Kol kas tai registruojami kaip absoliučiai pavieniai atvejai, man per savo praktiką su jais neteko susidurti. Tačiau žinoma, kad, susirgę antrą kartą, dalis žmonių sirgo lengviau nei pirmą kartą, o dalis – sunkiau. Duomenų dar labai nedaug, iš to negalima daryti išvadų. Ir nuo ko tai priklauso, nežinome. Yra daugybė dalykų, kurių dar nežinome apie šią infekciją – sužinosime tik laikui bėgant.
– Šiuo metu nemažai žmonių skiepijasi nuo gripo, pneumokokinės infekcijos. Kiek dienų pasiskiepijus būna susilpnėjęs imunitetas, t.y. kiek laiko pasiskiepijusieji turėtų aktyviau saugotis bet kokios ligos užkrato?
– Nepasakyčiau, kad pasiskiepijus nuo gripo ar pneumokokinės infekcijos susilpnėja imunitetas. Nežinau, kodėl toks gandas atsirado. Kai pasiskiepiji, imuninė sistema ima gaminti atsaką į tą skiepą, tačiau tai nereiškia, kad nukenčia imuninis atsakas į kažką kitą. Tiesiog imuninė sistema ima dirbti papildomą darbą, tačiau kartu dirba ir tą darbą, kurį jai ir šiaip reikia dirbti. Taigi, tikrai nepasakyčiau, kad imunitetas dėl to susilpnėja. O saugotis COVID-19, kaip ir kitų ligų, reikia visada vienodai – ar pasiskiepijai, ar nepasiskiepijai, ar praėjo dvi savaitės po skiepijimosi. Susirgti COVID-19 vienodai negerai bet kuriuo metu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių5
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai2
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...