Ligoniams atėjo dar sunkesni laikai: pabrango maždaug 200 kompensuojamųjų vaistų

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Praėjo mėnuo, kai įsigaliojo naujas mažesnes kompensuojamųjų vaistų kainas žadėjęs kainynas. Šiandien Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta: priemokos padidėjo maždaug 200 vaistų.

Ligoniai piktinasi

"Kompensuojamieji vaistai "Sanoral", veikiantys širdį ir kraujagysles, tikrai pabrango, ir ne taip jau mažai. Už dozę trims mėnesiams anksčiau tekdavo mokėti, tiksliau, primokėti apie 33 eurus, o dabar beveik 10 eurų daugiau", – guodžiamasi "Facebook" socialiniame tinkle.

Šių vaistų vartotoja chronologiškai išdėsto, kaip keitėsi "Sanoral", pirktų toje pačioje vaistinėje, kainos. Praėjusių metų spalį už tris jų pakuotes moteris primokėjo 31,80 euro, šių metų sausį ir balandį – po 34,26, o liepą – jau 43,80 euro.

Kaunietis Pijus Kančiauskas atnešė į "Kauno dienos" redakciją kompensuojamųjų vaistų pasą, kuriame akivaizdu, kad jo vartojami vaistai taip pat pabrango, ir net daugiau nei dvigubai. Už "Implicor" krūtinės anginai gydyti, pirktą vaistinėje "Camelia" kovo mėnesį, vyras primokėjo 12,58 euro, o liepą "Eurovaistinėje" – 28,56 euro. Dar daugiau, net trigubai pabrango "Doxonex" kraujagyslėms plėsti, tik P.Kančiauskas šiuos vaistus pirko atvirkščiai: sausį – "Eurovaistinėje" ir už 60 tablečių teko primokėti 2,36 euro, o liepą vaistinėje "Camelia" – jau 7,58 euro.

Kaunietė Vanda Nickuvienė taip pat piktinasi dėl visų jos ir jos vyro vartojamų vaistų pabrangimo. Štai už "Thyroxin", vienoje "Eurovaistinių" pirktą balandžio mėnesį, moteris primokėjo 1,14 euro, o liepą – 2,39 euro.

"Kaina padidėjo daugiau nei dvigubai, tai kurgi sveikatos apsaugos ministro pažadai juos atpiginti?" – klausia V.Nickuvienė.

Kaina padidėjo daugiau nei dvigubai, tai kurgi sveikatos apsaugos ministro pažadai juos atpiginti?

Vaistinių jaukas

Pabandykime pasiaiškinti, kodėl, pavyzdžiui, V.Nickuvienei už vaistus, kuriuos reikės vartoti visą likusį gyvenimą po skydliaukės pašalinimo, tenka primokėti dvigubai daugiau?

Balandžio mėnesį "Eurovaistinėje" pirkto "Thyroxin" čekyje rašoma, kad 150 tablečių maksimali mažmeninė kaina – 5,15 euro. Tačiau nurodoma ir kita – mažmeninė kainė. Ji gerokai mažesnė, 3,99 euro. Kompensuojama 80 proc. suma sudaro 2,85 euro. Ją atėmus iš maksimalios kainos primokėti tenka 2,30 euro, iš paprastos mažmeninės – 1,14 euro. Balandžio 6 d. vaistų pirkėjai teko primokėti pastarąją, mažesnę, sumą.

Liepos 14 d. tos pačios "Eurovaistinės" čekyje maksimalios mažmeninės kainos – 5,15 euro, nebėra, ji virto paprasta mažmenine. Ir nuo jos valstybės kompensuojama 80 proc. suma 9 euro centais mažesnė – nebe 2,85, o 2,76 euuro.

"Paciento mokama suma – 2,39 euro", – nurodoma "Eurovaistinės" liepos 6 d. čekyje.

Panašiai, rodo kompensuojamųjų vaistų pasą V.Nickuvienė, ir su kitais vaistais. Už jos vyro vartojamą "Cordarone", 60 tablečių, gegužę reikėjo primokėti pustrečio euro, o liepą – jau šešis su viršum. Tiesa, liepą pirkta 90 tablečių, bet vienas trečdalis tikrai nesudaro tokio didelio skirtumo. Ir už "Cordarone" minėta "Eurovaistinė" pavasarį nurodė dvi mažmenines kainas, o naujajam kainynui įsigaliojus to nebėra, maksimali mažmeninė kaina virto paprastąja.

"Lygiai taip ir su "Allopurinol". Balandį už šimtą šių vaistų tablečių primokėjome pusantro euro, o liepą už mažesnį kiekį – 90 tablečių teko pakloti beveik dvigubai daugiau – du eurus 20 euro centų", – piktinasi V.Nickuvienė, pasakodama apie šlapimo rūgšties susidarymą slopinančių vaistų kainą.

Žadėjo išbraukti iš sąrašo

Taigi, pavyzdžių, kad kompensuojamieji vaistai pabrango, – apsčiai. Išanalizavus kainas, kompensavimo dydžius ir nuolaidas, pirmiausia akivaizdu, kad vaistinės kažkodėl nebevaidina geradarių ir maksimalių mažmeninių kainų nebenurodo. Kodėl?

"Eurovaistinių" tinklo komunikacijos vadovė Laura Bielskė patvirtino, kad kai kurių vaistų kaina pirkėjams išaugo net kelis kartus.

"Kai kurie vaistai buvo išbraukti iš sąrašo ir jų kaina padidėjo net kelis kartus, kai kurių kaina sumažėjo, tretiems valstybė ėmė kompensuoti mažesnę dalį. Taip nutiko ir su jūsų minimais vaistų pavyzdžiais, – vaistus pagal kainas sugrupavo L.Bielskė. – Už juos valstybė ėmė kompensuoti mažesnę sumą, o gamintojo deklaruota kaina nepakito, todėl pacientams vaistinėje tenka primokėti daugiau."

Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga tikino, kad į naująjį sąrašą bus įtraukti tik tie vaistai, kurių kainas sumažino gamintojai, kad jie nebūtų brangesni daugiau nei 10 proc., palyginti su referentinėmis šalimis.

"Išbraukti 169 pavadinimų medikamentai. Jie tiesiog nepateko į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, nes nesutikta sumažinti kainos tiek, kiek reikalaujama", – dar prieš mėnesį principingumu didžiavosi A.Veryga.

Vadinasi, prisidengus derybomis su vaistų gamintojais dėl vaistų kainų sumažinimo, sumažinta ir valstybės kompensuojamoji dalis?

"Planuojama, kad per metus Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF) sutaupys apie 9 mln. eurų", – prieš mėnesį skaičiavo Valstybinės ligonių kasos atstovas Rimantas Zagrebajev.

Ministerija pripažįsta

Planai sutaupyti išlaidas kompensuojamiesiems vaistams iš PSDF jau įgyvendinami.

"Kainyne iš tiesų yra vaistų, kuriems priemoka neženkliai didėja. Ne daugiau nei vienu euru priemoka didės apie 200 vaistų", – pripažino Sveikatos apsaugos ministerijos Vaistinių ir farmacijos specialistų skyriaus vyr. specialistė Ieva Greičiūtė-Kuprijanov.

Ji pataria gydytis kitais vaistais, už kuriuos tektų primokėti mažiau, nors tame pačiame rašte prieštarauja pati sau.

"Dauguma šių vaistų priklauso sudėtinių vaistų kategorijai, kurie gaminami tik dviejų gamintojų arba yra saugomi patento", – I.Greičiūtė-Kuprijanov siūlo pirkti pigesnius vaistus, tačiau tokie yra generiniai, o ne patentiniai, kurių iki patento galiojimo laiko kitoms farmacijos kompanijoms gaminti nevalia.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė patvirtina, kad vaistinės vaisto išdavimo metu kartais papildomai pritaiko nuolaidas.

"Priemoka galėjo būti tuo laikotarpiu dar mažesnė ir, jei po kainyno įsigaliojimo vaistinės nebetaiko papildomų nuolaidų, stebimas paciento priemokos padidėjimas", – I.Greičiūtė-Kuprijanov vaistų pirkėjų interesų negina, iš vaistinių ir toliau taikyti nuolaidas nereikalauja, nors dėl vaistų kainų neturėtų būti konkuruojama, ligoniai neturėtų vargti, ieškodami, kur pigiau.

"Eurovaistinių" atstovė L.Bielskė atrėžė, kad valstybė kiekvienam vaistui nustato didžiausią galimą kainą vaistinėje, o mažesnėmis pardavinėti nedraudžia.

"Vaistinė turi galimybę tik savo darbuotojų uždarbio sąskaita dėl esančios konkurencijos susimažinti valstybės numatytą maksimalų antkainį", – neva apgailestavo L.Bielskė, apie mažesnėmis kainomis didinamą apyvartą neužsimindama.

Panašiai yra ir kitose vaistinėse. Vaistinių tinklo "Camelia" komunikacijos projektų vadovė Lina Skersytė tikino, kad tinklas, siekdamas užtikrinti mažiausias kainas rinkoje, stengiasi taikyti mažesnius nei valstybės leistinus maksimalius antkainius.

"Esame mažų kainų vaistinė, todėl mūsų tikslas yra užtikrinti, kad pacientas visada galėtų įsigyti norimus vaistus už mažiausią kainą, ir suteikti profesionalią konsultaciją. Visada siekiame pacientui palankiausio pasiūlymo bei juos teikdavome tiek galiojant senajam kompensuojamųjų vaistų kainynui, tiek ir įsigaliojus naujajam po liepos 3 dienos", – tvirtino L.Skersytė.

Skirtingi interesai

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, praėjusiais metais priemokoms už valstybės kompensuojamuosius vaistus ligoniai išleido 57,2 mln. eurų.

"Ligoniai primoka už valstybės kompensuojamuosius vaistus kartais tik simboliškai, vieną ar du eurus, o kartais net penktadalį jų kainos. Taigi, svarstant, atpigo ar pabrango kompensuojamieji vaistai, reikia suprasti, kad gali atpigti valstybei, bet pabrangti ligoniui, arba atvirkščiai. Būtų puiku, jeigu atpigtų ir vieniems, ir kitiems, bet valstybė rūpinasi tik savo interesais", – dėsto Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Eduardas Vaitkus.

Svarstant, atpigo ar pabrango kompensuojamieji vaistai, reikia suprasti, kad gali atpigti valstybei, bet pabrangti ligoniui, arba atvirkščiai. Būtų puiku, jeigu atpigtų ir vieniems, ir kitiems, bet valstybė rūpinasi tik savo interesais.

Jis primena, kad už nekompensuojamuosius vaistus ligoniai priversti mokėti 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio, o valstybė moka tik 5 proc.

"Mes manome, kad valstybė perka tuos vaistus, kurie yra reikalingi ligoniams. Tačiau iš tiesų yra perkami ir kompensuojami tie, kuriuos pasiūlo farmacijos kompanijos, raštu kreipdamosi į Sveikatos apsaugos ministeriją", – tvirtina sveikatos apsaugos ministro patarėju dirbęs profesorius E.Vaitkus.

Veiksmingumas ir lobizmas

Dėl vaistų kainų sumažinimo, lygiuojantis į referentines šalis, profesorius E.Vaitkus pateikia dar vieną pavyzdį.

"Pfizer" farmacijos kompanijos gaminami vaistai "Sutent" nuo liepos 1 d. kainuoja 4 250 eurų už vieną pakuotę – 28 tabletes. Ligoniai primoka apie pusantro euro. Latvijoje valstybė už šiuos vaistus moka mažiau negu 1 250 eurų, ir tai yra 3 000 eurų pigiau", – tikina gydytojas hematologas E.Vaitkus.

Jis neslepia ir šokiruojančių faktų: vartojant šiuos vaistus ligonių gyvenimo trukmė pailgėja trimis mėnesiais.

"Nustatyta, kad be šių vaistų ligoniai gyvena 21 mėnesį, juos vartodami – 24 mėnesius. Taigi, trys papildomi gyvenimo mėnesiai kainuoja apie 25 tūkst. eurų", – skaičiuoja profesorius E.Vaitkus, nebijodamas būti pasmerktas dėl pragmatizmo.

Jis neslepia, kad gydytojams yra nurodyta, už kokią sumą galima skirti vaistų ligoniams.

"Kai kuriomis kraujo navikinėmis ligomis sergantiems ligoniams galima skirti vaistų, kainuojančių iki dešimties tūkstančių eurų per mėnesį, ir primokėti nieko nereikės. Tačiau tie vaistai neišgydys ligos, jie tik pagerins bendrą ligonio būklę. Bet ar tai teisinga kitomis ligomis sergančiųjų atžvilgiu, kai nekompensuojami vaistai, kainuojantys šimtą eurų per mėnesį?" – klausia profesorius E.Vaitkus.

Jis tvirtina, kad 70 proc. sergančiųjų reumatoidiniu artritu negauna labai efektyvių vaistų, nes jie yra per brangūs – kainuoja apie 10 tūkst. eurų per metus.

Anot profesoriaus, neatsitiktinai vis garsiau visame pasaulyje šnekama, kad farmacininkai praranda moralinius orientyrus.

"Iš dešimties didžiausių pasaulio farmacijos kompanijų devynios daugiau lėšų skiria rinkodarai nei naujiems vaistams kurti", – apibendrina E.Vaitkus, apgailestaudamas, kad pelną vaistų gamintojams krauna lengvatikiai ir lobistai, o ne investicijos į didesnį jų efektyvinimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Lietuva jėga

Lietuva jėga portretas
Blet blet 100% kompensuojami vaistai ir dar blet reikia mokėt 25 eurus beveik priemokos, tai kiek kurva tie vaistai mėnesiui kainuoja pakelis 500 eur pilna suma? jei man reikia 5 % susimokėt. Prieš keletą savaičių pirkau tuos pačius sanoral mėnesiui dėžute už 4 eurus su centais dabar ateinu sako 25 eurai beveik ar Jūs blet rimtai?? daunai esat, nepirksiu aš Tu sanoral ir galėsit užsipist lohai, greičiau Rusai užimtų tą Lietuva ir tvarką įvestų jibat.

Paprasta

Paprasta portretas
tai tegul premjeras padaro 5 proc. PVM kaip Lenkijoj ir nebus problemų dėl kainų? Kam čia dviratį išradinėt? Tisa, o kur žadėtos valstybinės vaistinės?

COMPATECT

COMPATECT portretas
Vaistai nuo diabeto,3 mėnesiams priemoka buvo apie 10 eurų dabar virš 42 eurų,jokių kitokių pakaitalų vaistinė neduoda.
VISI KOMENTARAI 50
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių