Lietuvos gydytojų atlyginimai: kur dirbti apsimoka, o kur vargstama?

Sutarto dydžio nepasiekė

Pagal Vyriausybės, kuriai atstovavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), su keturiomis medikų profsąjungomis 2018 m. pasirašytą susitarimą šių metų antrąjį pusmetį gydytojų vidutinis darbo užmokestis (VDU) turėjo pasiekti 3 250 eurų (čia ir toliau tekste minimas darbo užmokestis neatskaičiavus mokesčių – red. past.), o slaugytojų – 1 625 eurus. Kad sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigos galėtų pakelti atlyginimus savo darbuotojams, nuo sutarties pasirašymo buvo vis didinami medicinos paslaugų įkainiai. Tokiu būdu atlyginimams didinti skirti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) pinigai per ligonių kasas asmens sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigas pasiekdavo. Vis dėlto daugelyje šių įstaigų gydytojų ir slaugytojų atlyginimas sutartyje įtvirtinto dydžio vis dar nepasiekė.

Darbo užmokesčio augimas Kauno asmens sveikatos priežiūros įstaigose 2019–2020 m.

Šį pavasarį ir premjeras Saulius Skvernelis viešai pažadėjo, kad atlyginimai medikams nuo balandžio 1 d. 18 proc. augs. Tačiau ir tai padaryta ne visose gydymo įstaigose.

Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Aldonos Baublytės teigimu, dalies medikų dar nepasiekė žadėtas didesnis darbo užmokestis. "Yra įstaigų, kuriose darbo užmokestis nuo balandžio 1 d. dar nepadidintas. Motyvas iš darbdavių pusės, kad stinga lėšų, nes darbo užmokesčio lėšos naudojamos toms priemonėms, kurias reikia užtikrinti, – apsaugos, infrastruktūrai, informacinių technologijų plėtrai. Turime darbo ginčų, nes neišmokėti visi priedai, kurie privalomi", – naujienų agentūrai ELTA tvirtino A.Baublytė.

Liūdniausi atvejai, kai šie pinigai, kurie įsakymais, rekomendacijomis ir kitaip buvo skirti medikų atlyginimams didinti – vien tik darbo užmokesčiui, nukeliavo visai kitur. Ir remontams, ir kitiems dalykams.

Kai kam smarkiai išaugo

Tai rodo ir Valstybinės ligonių kasos (VLK) pateikiami medikų VDU duomenys. Žvelgiant visos Lietuvos mastu, palyginus praėjusių metų rugsėjo–lapkričio ir šių metų balandžio–birželio mėnesių medicinos personalo VDU, jis procentaliai labiausiai šoko į viršų Vilniuje įsikūrusioje viešojoje įstaigoje "Rastis", teikiančioje žmonių, turinčių sunkių psichikos sutrikimų, psichosocialinės reabilitacijos paslaugas. Čia dirbančių medikų atlyginimai išaugo daugiau kaip septynis kartus ir šiuo metu siekia 6,5 tūkst. eurų. Vis dėlto šios įstaigos medikų atlyginimų šuolis yra išimtis iš taisyklės. VLK duomenimis, palyginti su minėtu laikotarpiu pernai, gydytojų VDU vidutiniškai padidėjo 10 proc. ir šiuo metu siekia 2 909 eurus, neatskaičiavus mokesčių.

Peržvelgus pernykščių ir šiųmečių medikų atlyginimų palyginimą, į akis krenta tai, kad tokio paties profilio asmens sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigose atlyginimai kartais labai skiriasi. Pavyzdžiui, skirtingose šalies greitosios medicinos pagalbos (GMP) stotyse gydytojų VDU skiriasi net 2 803 eurais. Toks skirtumas yra tarp Vilniaus GMP (gydytojų VDU čia – 5 426 eurai) ir Kaišiadorių GMP (2 623 eurai), panašus skirtumas yra ir tarp Vilniaus GMP bei Klaipėdos GMP medikų atlyginimų – čia jis siekia 2 653 eurus. Mat Klaipėdos GMP gydytojai dabar vidutiniškai per mėnesį uždirba 2 773 eurus.

Trijų didžiausių uostamiesčio gydymo įstaigų medikų uždarbis yra panašus. Didžiausias VDU iš jų yra Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Čia jis siekia 3 155 eurus, Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje – 3 115 eurų, Klaipėdos jūrininkų ligoninėje – 2 826 eurus. O mažesnėje Klaipėdos vaikų ligoninėje – vos 2 011 eurų.

Ar atgaus lėšas?

Vienas iš keturių medicinos darbuotojus vienijančių profsąjungų vadovų, pasirašiusių Šakos kolektyvinę sutartį, yra Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas Liutauras Labanauskas. Pasak jo, Kaune pusei gydytojų atlyginimai augo tiek, kiek buvo numatyta juos didinti pagal profsąjungų susitarimą su Vyriausybe. "Kai kuriose asmens sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigose atlyginimai augo ir daugiau, apie 30 proc. Medicinos personalo VDU dabar turėtų pasiekti 85 proc. Vyriausybės ir medicinos darbuotojų profsąjungų susitarimo siekinio, tačiau penktadalio šių darbuotojų atlyginimai vis dar išlieka net trečdaliu mažesni, nei tikėtasi", – apibendrino L.Labanauskas.

Gydytojo teigimu, kaip teigiamas pavyzdys minėtinos LSMU Kauno klinikos. "Ši įstaiga pakėlė atlyginimus tiek, kad dabar jie viršija Vyriausybės susitarimo su profesinėmis sąjungomis nuostatas. Šiuo metu gydytojo VDU šioje ligoninėje siekia 3 650 eurų, slaugytojos – per 2 tūkst. eurų. Jiems tai pavyko, nes ligoninės vadovybė visą laikotarpį visas papildomai gautas lėšas kreipė į medikų atlyginimų kėlimą, o kitų darbuotojų VDU didinti naudojo vidinius įstaigos rezervus", – atkreipė dėmesį L.Labanauskas.

Kitose Kauno gydymo įstaigose situacija prastesnė nei Klinikose. "Pavyzdžiui, Respublikinėje Kauno ligoninėje (RKL), kurioje dirba apie 270 gydytojų, per 460 slaugytojų ir 130 kitų specialistų, gydytojų, VDU, deja, niekaip nepasiekia vidurkio: užmokestį padidinus 222 eurų už etatą, iki siektino 3 250 eurų rodiklio taip pat trūksta 15 proc. Tačiau blogiausia situacija yra Kauno klinikinėje ligoninėje (KKL), kur 370 gydytojų ir 540 slaugytojų atlyginimai išlieka vieni mažiausių, paskutiniame etape gydytojų VDU padidintas 200 eurų iki 2 100 eurų, t.y. atsilieka nuo siektino rodiklio daugiau nei 30 proc.", – skaičiavo L.Labanauskas.

Pasak jo, rugsėjo 8 d., kai KKL ir RKL susijungs į vieną ligoninę, gydytojų atlyginimų skirtumas čia dar labiau badys akis, ir ši problema turėtų būti sprendžiama nedelsiant.

LGS prezidentas antrino A.Baublytei teigdamas, kad gydymo įstaigos, gavusios iš VLK lėšas medicinos personalo atlyginimams didinti, jas dažnai panaudoja ne pagal paskirtį. "Prasidėjus COVID-19 infekcijos plitimui, jie iš tų lėšų pirko apsaugos priemones medikams. Bet dabar Vyriausybė gydymo įstaigoms ruošiasi už tai kompensuoti – atgautas lėšas jos turi panaudoti atlyginimams didinti. Kitas dalykas, kad asmens sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigos gauna vieną dvyliktąją lėšų – mes, LGS, išreikalavome, kad būtų skiriamos šios lėšos. Jos buvo skiriamos, nors paslaugų buvo suteikta žymiai mažiau. Taigi, gydymo įstaigos sutaupė lėšų. Jas taip pat gali panaudoti medikų atlyginimams didinti, kad pasiektų susitarimuose įvardytą lygį, tačiau tai daryti neskubama", – tendenciją įvardijo medikų atstovas.

Būta manipuliacijos atvejų

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra pripažinęs, kad atlyginimams didinti skirti pinigai dalies medikų nepasiekia. Esą kartais net ir turėdamos pinigų kai kurios įstaigos neskubėjo kelti gydytojams atlyginimų. "Dar daugiau – administracijai buvo tų pinigų nepagailėta, tuo metu medikams nebuvo išmokėti didesni atlyginimai", – yra teigęs A.Veryga.

Jam antrino Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė: "Priežasčių yra įvairių. Matome tam tikras ligoninių administracijų manipuliacijas. Kai kur matyti, kad labai išaugo ligoninių vadovų atlyginimai. Tačiau man teko dalyvauti susitikime Marijampolėje. Ir medikų profsąjungos toje ligoninėje pačios nutarė, kad tuos pinigus reikia padalyti ir kompiuterininkams, buhalteriams – pridėti po 50 eurų visiems. Nors Vyriausybė nutarė padidinti atlyginimus medikams, jie tais pinigais nusprendė pasidalyti su kitų sričių kolegomis." Vis dėlto Seimo narė pripažino, kad tokių pavyzdžių yra mažai.

Penktadalio šių darbuotojų atlyginimai vis dar išlieka net trečdaliu mažesni, nei tikėtasi.

"Liūdniausi atvejai, kai šie pinigai, kurie įsakymais, rekomendacijomis ir kitaip buvo skirti medikų atlyginimams didinti – vien tik darbo užmokesčiui, nukeliavo visai kitur. Ir remontams, ir kitiems dalykams, – lėšų panaudojimo ne pagal paskirtį atvejus vardijo A.Kubilienė. – Sveikatos komiteto vardu mes jau kreipėmės į Valstybės kontrolę, kad būtų išsiaiškinta, kur tie pinigai nukeliavo. Tik mes žinome, kad Valstybės kontrolės tyrimai ilgai trunka. Manau, kad SAM, atsirinkdama tam tikras įstaigas, kuriose padėtis yra blogiausia, galėtų užsakyti auditus."

Pašnekovės žodžiais, tai taip pat padėtų sumažinti lėšų panaudojimo ne pagal paskirtį atvejus.

Ar SAM, siekdama priversti asmens sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigas atitinkamai padidinti gydytojų atlyginimus, ruošiasi imtis auditų? Kokias kitas priemones turi SAM, Vyriausybė kontroliuoti medikų atlyginimų didinimą gydymo įstaigose? Kaip gali būti, kad skirtingose šalies greitosios medicinos pagalbos stotyse vidutinis gydytojų atlyginimas skiriasi net 2803 eurais? Šiuos ir kitus klausimus, adresuotus sveikatos apsaugos ministrui A.Verygai, nusiuntėme ministerijai. Pateikiame SAM specialistų parengtus atsakymus, kuriuos atsiuntė ministerijos Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis.

– Pinigai, skirti medikų atlyginimų didinimui, gydymo įstaigas pasiekia, tačiau ne visos įstaigos medikų atlyginimus padidino, įvardytas 3250 eurų atlyginimas gydytojams pasiektas mažesnėje gydymo ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų dalyje. Kokias priemones turi ministerija, Vyriausybė kontroliuoti gydymo įstaigas, kad jos padidintų atlyginimus medikams proporcingai tiek, kiek daugiau lėšų gavo per VLK?

– 2018 m. rugpjūčio 31 d. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su medikų profsąjungomis pasirašė Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinę sutartį, kuria realizuojamas siekis užtikrinti medikų darbo apmokėjimo didinimą bei gydymo įstaigose veikiančių darbo apmokėjimo sistemų skaidrumą.

Buvo įsipareigota darbo užmokesčio (DU) didinimo siekti etapais. Kasmet skiriamos papildomos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos sveikatos priežiūros paslaugų įkainių didinimui, taip sudarant sąlygas gydymo įstaigoms užsidirbti daugiau lėšų ir jas skirti gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos priežiūros darbuotojų DU didinimui.

Atkreipiame dėmesį, kad medikų DU didėjimas daugiausiai priklauso nuo gydymo įstaigų vadovų, kurie nustato kiek ir nuo kada didės jų darbuotojų atlyginimai. Sveikatos apsaugos ministerija medikams DU nereguliuoja, tačiau taiko kitas netiesioginio poveikio priemones:

i) didina sveikatos paslaugų įkainius;

ii) vykdo medikų DU stebėseną ir jos rezultatus viešina;

iii) nustato gydymo įstaigų veiklos vertinimo kriterijui „Įstaigos sąnaudų darbo užmokesčiui dalis“ siektiną reikšmę, kad ne mažiau kaip 80 proc. papildomai skirtų PSDF biudžeto lėšų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti ir rekomendavus jas nukreipti sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčiui didinti, būtų skirtos sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčiui didinti.

– Ar ministerija inicijuos gydymo įstaigų auditą, kuris padėtų išsiaiškinti, kam gydymo ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos panaudojo lėšas, skirtas medikų atlyginimų didinimui tais atvejais, kai tokios lėšos medikų nepasiekė?

– SAM gauna finansines ataskaitas tų gydymo įstaigų, kurių steigėja ji yra. Už gydymo įstaigas, kurių steigėjas yra savivaldybė, atsakingos savivaldybių administracijos.

Kiekvienais metais gydymo įstaigų veikla yra vertinama pagal nustatytus rodiklius. Vienas jų, kaip buvo paminėta, yra „Įstaigos sąnaudų darbo užmokesčiui dalis“. Jei įstaiga DU skirtas lėšas panaudojo kitom reikmėm, arba DU skyrė mažesnę dalį nei nustatyta siektina reikšmė, laikoma, kad įstaiga rodiklio neįgyvendino. Tai gali neigiamai atsiliepti įstaigos vadovo veiklos vertinime, nustatant jam kintamosios atlyginimo dalies dydį.

Be to, pagal galiojantį gydymo įstaigų vadovų DU apskaičiavimo mechanizmą pats vadovas yra suinteresuotas, kad jo įstaigoje slaugytojų ir gydytojų DU augtų, nes nuo šių specialistų atlyginimų vidurkio priklauso gydymo įstaigos vadovo DU pastoviosios dalies dydis.

– Paaiškinkite, kaip gali būti, kad skirtingose šalies greitosios medicinos pagalbos stotyse vidutinis gydytojų atlyginimas skiriasi net 2803 eurais (toks skirtumas yra tarp Vilniaus GMP (vidutinis gydytojų atlyginimas – 5426 eurai) ir Kaišiadorių GMP (2623 eurai), panašus skirtumas yra ir tarp Vilniaus GMP bei Klaipėdos GMP (2773 eurai) medikų atlyginimų)?

– Medikų DU didėjimas daugiausiai priklauso nuo gydymo įstaigų vadovų, kurie nustato kiek ir nuo kada didės jų darbuotojų atlyginimai. Gydymo įstaigos, teikiančios daugiau paslaugų ir uždirbančios daugiau lėšų, turi parankesnes sąlygas darbuotojų DU didinimui.

– Kodėl tiek daug skiriasi gydytojų, dirbančių beveik tokiose pačiose, tokio paties lygio paslaugas teikiančiose ligoninėse, atlyginimai?

– Priežasčių gali būti daug. Tai gali priklausyti nuo gydymo įstaigų teikiamų paslaugų apimčių, nuo gydytojų dirbamų valandų skaičiaus. Kiekvienas atvejis yra individualus. Reikia vertinti ir tai, ką numato DU sistema konkrečioje gydymo įstaigoje.

– Nuo rugsėjo 8 d. dvi Kauno ligoninės – Kauno klinikinė ligoninė (vidutinis gydytojų atlyginimas 2141 euras) ir Respublikinė Kauno ligoninė (2689 eurų) – susijungs. Vidutinis gydytojų atlyginimas šiose įstaigose skiriasi 548 eurais, labai skiriasi tų pačių pareigybių gydytojų atlyginimai. Kaip ši problema turės būti sprendžiama ligoninėms susijungus?

– Darbuotojų atlyginimų mokėjimo tvarką nustato gydymo įstaigos vadovas. Savarankiškomis buvusioms gydymo įstaigoms susijungus į vieną, po reorganizavimo veiksiančioje gydymo įstaigoje liks galioti (arba bus nustatyta iš naujo) viena (bendra) darbuotojų atlyginimų mokėjimo tvarka.

Pažymėtina, kad DU netolygumus teikiant tas pačias paslaugas gali įtakoti skirtingos gydymo įstaigų nustatytos DU mokėjimo tvarkos (skirtingai skatinama už gerus darbo rezultatus, mokamos skirtingai nustatomos DU kintamosios dalys, priedai, priemokos ir pan.). Po susijungimo, vieninga (vienodai reglamentuojama) gydymo įstaigos darbuotojų DU mokėjimo tvarka pašalins skirtingus DU mokėjimo reglamentavimo aspektus.

Pastebėtina ir tai, kad pats reorganizavimo procesas yra susijęs su tam tikru buvusių gydymo įstaigų organizaciniu pertvarkymu (jungiant įstaigas, peržiūrimos struktūros, atsisakoma besidubliuojančių bendrųjų funkcijų arba jos centralizuojamos, atsisakoma nebereikalingų darbuotojų ir pan.), kuris sąlygoja lėšų sutaupymą. Tikėtina, kad sutaupytas lėšas po reorganizavimo veiklą vykdysianti gydymo įstaiga taip pat galėtų skirti buvusiems atlyginimų netolygumams kompensuoti. (...)

Po reorganizavimo veiklą vykdančioje gydymo įstaigoje teisingai paskirsčius buvusius atskirų įstaigų pacientų srautus gydytojams (krūvius), buvusių savarankiškų gydymo įstaigų gydytojų DU turėtų būti subalansuoti.

A.Naudžiūnas: artimiausiais metais gydytojų atlyginimų skirtumas išliks

Kauno klinikinės ligoninės (KKL) generalinis direktorius Albinas Naudžiūnas neslepia, kad būsimoje LSMU Kauno ligoninėje, į kurią jau rugsėjo 8 d. susijungs KKL ir Respublikinė Kauno ligoninė (RKL), per artimiausius vienus metus gydytojų, dirbsiančių skirtinguose tos pačios ligoninės padaliniuose, atlyginimai nebus suvienodinti.

– Nuo rugsėjo 8 d. dvi Kauno ligoninės – Kauno klinikinė ligoninė (kurioje gydytojų vidutinis darbo užmokestis (VDU) neatskaičius mokesčių yra 2 141 euras) ir Respublikinė Kauno ligoninė (2 689 eurai) – susijungs. Gydytojų vidutinis darbo užmokestis šiose įstaigose skiriasi beveik 550 eurų, labai skiriasi tų pačių pareigybių gydytojų atlyginimai. Kaip šią problemą spręsite ligoninėms susijungus?

– Per metus turime parengti atlyginimų vienodinimo strategiją ir pristatyti ją savo dalininkams – Sveikatos apsaugos ministerijai ir LSMU. O per tuos metus nesikeis nei medicininių padalinių struktūra, nei atlyginimai. Žinoma, jei bus gautas didesnis finansavimas, jie didės, ir kiekviename padalinyje didės proporcingai. Atlyginimų didinimas yra sudėtingas dalykas, jis bus vykdomas vykdant ligoninės optimizavimo procesą.

– Kodėl tiek daug skiriasi tame pačiame mieste, labai panašaus dydžio, panašias paslaugas teikiančių gydymo įstaigų gydytojų atlyginimai?

– Tas skirtumas susidarė per 30 metų. Man vadovaujant ligoninei, per pastaruosius dvejus metus medikų atlyginimai buvo didinami. Buvusi Raudonojo Kryžiaus ligoninė prie KKL prijungta prieš dešimt metų, ir tik dabar mes baigiame suvienodinti šio padalinio ir kitų padalinių gydytojų atlyginimus. Šiuo atveju tai tikrai netruks taip ilgai kaip buvusios Raudonojo Kryžiaus ligoninės atveju. Tačiau mes negalime vieniems sumažinti – neturime teisės, o kitiems tiek daug padidinti atlyginimų – tam neturime lėšų.

– Jūsų vadovaujamoje ligoninėje iki 3 250 eurų, koks turėtų būti vidutinis medikų atlyginimas pagal 2018 m. pasirašytą Šakos kolektyvinę sutartį, trūksta daugiau kaip 1 tūkst. eurų. Bet per padidintus gydymo įstaigų paslaugų įkainius VLK gydymo įstaigoms perveda pinigus, skirtus pakelti medikų atlyginimus. Kodėl atitinkamai jų nepadidinate?

– Jei būtų iš ko didinti, mielai tai padarytume. Šiuo metu mes 76 proc. biudžeto skiriame atlyginimams. Taigi, atlyginimų didinimas šiuo atveju būtų susijęs su optimizavimu – kito kelio nėra.

– Optimizavimas šiuo atveju reiškia darbuotojų atleidimą?

– Nebūtinai. Per dvejus metus, kiek aš einu šias pareigas, mes panaikinome 165 etatus. Buvo ir ligoninės skolų, kurias reikėjo atiduoti. Buvo likusios ir nesumokėtos banko paskolos, ir skolos tiekėjams. Jas reikėjo padengti. Dabar KKL į ligoninių susijungimą eina, galima sakyti, be skolų, paskutinę skolą bankui mes sumokėsime rugpjūčio pabaigoje. Taigi, abi mūsų ligoninės šiuo metu yra finansiškai stabilios.

– Kada realiai susijungusioje ligoninėje pasieksite tą Šakos kolektyvinėje sutartyje nurodytą vidutinį gydytojų atlyginimą 3 250 eurų, jei jis dabar KKL tėra tik 2 141 euras?

– Viskas priklausys nuo to, kaip pavyks optimizuoti, koks bus finansavimas.

– Vis dėlto nelabai solidžiai atrodo, kai ligoninėje, kuri prijungiama prie kitos, vidutinis gydytojo atlyginimas yra beveik 550 eurų didesnis nei toje, prie kurios prijungiama...

– Ar vien atlyginimuose esmė? Esmė yra paslaugose, kurių teikiame tikrai daug.

Buvusi Raudonojo Kryžiaus ligoninė prie KKL prijungta prieš dešimt metų, bet tik dabar mes baigiame suvienodinti šio padalinio ir kitų padalinių gydytojų atlyginimus.

– Nesibaiminate, kad gydytojai pradės bėgti iš vieno būsimosios LSMU Kauno ligoninės padalinio į kitą, į tą padalinį, kuriame didesni atlyginimai?

– Niekas žmonių prievarta nelaikys – čia juk laisva šalis. O kalbant apie gydytojų norą dirbti KKL, tai esame populiari ligoninė. Esame Kaune, turime universitetinės ligoninės statusą – gydytojams svarbu ir tai, ne tik atlyginimo dydis.

– KKL Suaugusiųjų intensyvios terapijos ir reanimacijos II skyriaus gydytojai anesteziologai reanimatologai teigia, kad jiems atlyginimas nebuvo didinamas jau trejus metus. Kodėl taip atsitiko?

– Atlyginimus mes jiems kėlėm, kiek galėjom pagal įstatymus, pagal protingumo kriterijų. Jų atlyginimai yra vieni didžiausių ligoninėje. Jei didintume visiems procentiškai, dar labiau didintume žirkles tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančių gydytojų mūsų ligoninėje.

– Šie medikai teigia, kad ligoninėje labai trūksta skaidrumo dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo, darbuotojams nesudaroma galimybė susipažinti su darbuotojų darbo užmokesčio nustatymo tvarka, ji nėra viešai skelbiama. Tai esą sukelia įtampą tarp kolegų. Kaip jūs tai pakomentuosite?

– Darbo užmokesčio nustatymo tvarka yra aptariama su profsąjungomis, su darbo tarybomis. Tai daroma pakankamai viešai, aš nežinau, kaip gali būti viešiau. Kiekvieno žmogaus atlyginimo mes ir negalime viešinti – tai yra konfidencialu. Bet rekomendacijų, kad reikia labiausiai rūpintis mažiausiai uždirbančiais, mažinti atlyginimų žirkles, mes laikomės.