Lietuvoje veiks kabinetai pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu

Pacientai, išgirdę širdies nepakankamumo diagnozę, dažnai išgyvena trumpiau nei ligoniai, kuriems nustatyta ankstyvos stadijos onkologinė liga.

Per 2 metus – 120 tūkst. ligonių

Širdies nepakankamumas yra didelė ir nuolat auganti visuomenės sveikatos problema. Širdies funkcijos sutrikimo paplitimas pastaraisiais metais didėja tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Siekiant atkreipti žmonių dėmesį į širdies nepakankamumą ir jo svarbą, Lietuva prisijungia prie Europos širdies nepakankamumo dienos minėjimo, kuri rengiama gegužės 6 d.

Sergant širdies nepakankamumu nusilpęs širdies raumuo nepajėgia kiekvieno organo aprūpinti deguonimi ir maisto medžiagomis. Dėl to, pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytojos kardiologės, Lietuvos kardiologų draugijos širdies nepakankamumo darbo grupės pirmininkės doc. Jelenos Čelutkienės, pasireiškia tokie simptomai, kaip dusulys, kulkšnių tinimas, oro trūkumas, nuovargis, pirma fizinio krūvio metu, o vėliau ir esant ramybės būsenai.

Prieš dvejus metus Lietuvoje širdies nepakankamumas buvo diagnozuotas jau per 120 tūkst. gyventojų. Per kelerius metus pacientų skaičius padidėjo keliomis dešimtimis tūkstančių. „Nors širdies nepakankamumas nėra visiškai išgydomas, tačiau daugelio pacientų gyvenimo kokybė gali pagerėti, o numatoma gyvenimo trukmė pailgėti, jei jie bus efektyviai gydomi ir vykdys medikų nurodymus. Sergantieji širdies nepakankamumu dažnai patenka į ligoninę dėl stipraus dusulio, išplitusių kūno patinimų. Po kiekvienos tokios hospitalizacijos širdies ir kitų organų būklė pablogėja, o išgyvenimas trumpėja. Dėl šios priežasties būtina, kad valstybė pasirūpintų specializuota ambulatorine priežiūra, nes ji leidžia užtikrinti geresnį ir ilgesnį gyvenimą, ir tuo pačiu sumažinti išlaidas, susijusias su gydymu ligoninėje“, – sako doc. J. Čelutkienė.

Užsienio patirtis

Vakarų šalys jau prieš daugiau nei du dešimtmečius suprato, kad būtina įsteigti specialius kabinetus, kuriuose būtų konsultuojami pacientai, sergantys širdies nepakankamumu (tokia paslaugų organizavimo tendencija stebima ir kitų labiausiai paplitusių ligų srityje, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimas, ūminis skausmas krūtinėje). Pirmieji širdies nepakankamumo kabinetus įkūrė amerikiečiai, po to jų patirtį perėmė skandinavai, britai.

Pasak doc. J. Čelutkienės, Švedijoje net 80 proc. ligoninių veikia specializuoti širdies nepakankamumo kabinetai, kuriuose dirba kardiologai ir slaugytojai, besispecializuojantys šioje kardiologijos srityje.

Džiugi naujiena ta, kad artimiausiu metu tokio pobūdžio kabinetai pradės veikti ir Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigose.