Lietuvoje mažėja susirgimų kokliušu

Kokliušu susirgo 10 (58,8 proc.) moterų ir 7 vyrų (41,2 proc.).

Daugiausia ligos atvejų užregistruota 0–4 m. vaikų tarpe – 29 proc., mažiau atvejų registruota tarp sergančiųjų vyresnių nei 30 m. – 4 atv. (23 proc.) likusiose amžiaus grupėse nuo 5 iki 29 m. registruota po 2 ligos atvejus (12 proc.).

Dėl šio infekcinio susirgimo 5 asmenys buvo paguldyti į ligoninę, 4 iš jų – kūdikiai ir vaikai iki 3 metų amžiaus. Iš visų hospitalizuotųjų 3 buvo neskiepyti nuo kokliušo infekcijos, 1 susirgusiojo skiepijimo būklė buvo nežinoma, o dar vienas buvo nepilnai skiepytas (gavęs tik vieną vakcinos dozę). 2012 m. ir 2015 m. Lietuvoje buvo registruota po vieną mirties atvejį – mirė neskiepyti kūdikiai.

Kokliušas – tai ūminė bakterinė liga, kuriai būdingas priepuolinis, spazminio pobūdžio kosulys. Liga dažniausiai prasideda lengvais peršalimo reiškiniais, kosuliu, be žymesnio karščiavimo ar intoksikacijos. Po kelių savaičių kosulys sustiprėja, tampa priepuoliniu. Ligai vystantis, kosulio priepuoliai dažnėja, tampa ilgesni ir sunkesni. Kokliušas ypač pavojingas kūdikiams. Jie dažniau serga sunkiomis ligos formomis, patiria dažnesnių ir sunkesnių komplikacijų. Dažniausiai kūdikiai kokliušo infekcija užsikrečia nuo suaugusiųjų. Kokliušas suaugusiesiems dažniausiai nediagnozuojamas, atsiradę simptomai priskiriami prie kitų kvėpavimo takų ligų. Atliktų tyrimų duomenimis nustatyta, kad tarp ilgiau nei 14 d. kosinčių suaugusiųjų iki 20 proc. yra sergančiųjų kokliušu.

Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais (ypač jaunesniems nei pusės metų amžiaus) kūdikiams kosulio priepuoliai gali būti itin pavojingi, kadangi gali sukelti vėmimą, stiprius kūno traukulius, kvėpavimo sustojimą. Kūdikiams dažniau pasitaiko ir kokliušo komplikacijų – tai išvaržos, plaučių uždegimas, galvos smegenų ligos.

Neskiepytiems nuo kokliušo infekcijos vaikams yra net 8 kartus didesnė tikimybė užsikrėsti šia infekcija nei tiems, kuriems įskiepytos 5 vakcinos dozės. Jei asmuo buvo skiepytas ir susirgo kokliušu, tikimybė susirgti sunkiomis ligos formomis sumažėja. Dažniausiai kosulys nesitęsia tiek ilgai, rečiau kartojasi spazminiai kosulio priepuoliai bei vėmimas po kosulio priepuolių. Jei suserga skiepyti vaikai, rečiau pasireiškia apnėja (gyvybei pavojingas trumpalaikis kvėpavimo sustojimas), cianozė (pamėlusi oda dėl deguonies stygiaus) ir vėmimas.

Tiek persirgus, tiek pasiskiepijus nuo kokliušo infekcijos nesusidaro ilgalaikis imunitetas, o tai reiškia, jog paskiepijus vaikus penkiomis kokliušo vakcinos dozėmis (iki dviejų metų - 4 dozės ir viena dozė 6-7 metų) imunitetas laikui bėgant silpsta, atsižvelgiant į tai, bei įgyvendinant Nacionalinę imunoprofilaktikos programą nuo 2015 m. palaikomąja kokliušo vakcinos doze (kartu su difterijos, stabligės komponentus turinčia vakcina) pradėti skiepyti 15-16 m. vaikai.

Kaip rašoma ULAC pranešime, pakartotina vakcinacija nuo kokliušo naudinga ir suaugusiems. Ypač rekomenduojama atnaujinti skiepus nuo šios infekcijos planuojantiems tapti tėvais, kadangi didžioji dauguma kūdikių kokliušu užsikrečia nuo šeimos narių.

Lietuvoje suaugusiems asmenims galima pakartotinai pasiskiepyti viena vakcina nuo trijų infekcijų – skiepijama difterijos, stabligės ir neląstelinio kokliušo komponentus turinčia vakcina.