Lietuviai galvoja, kad hepatitą C platina erkės

Tik pusė Lietuvos gyventojų hepatito C viruso infekciją vertina kaip labai sunkią ligą, o 42 proc. nėra nieko girdėję apie šios ligos paplitimo mastą Lietuvoje. Tokius nerimą keliančius rezultatus atskleidė apklausa „Lietuvos gyventojai apie hepatitą C“, kurią, minėdama Pasaulinę hepatito žinomumo dieną spalio 1 –ąją, užsakė visuomeninė iniciatyva „Saugok save“.

Beveik kas trečias lietuvis nežino, kad hepatito C virusas gali sukelti sunkias kepenų ligas – nepakankamumą, cirozę ir kepenų vėžį. Be to, daugiau nei pusė respondentų tiki, kad virusiniu hepatitu C dažniausiai serga tik padidintos rizikos asmenys – narkomanai, prostitutės, priklausantys nuo alkoholio, homoseksualai.

Apklausa parodė, kad jaunimas (15-29 m. amžiaus) dažniau nei kiti Lietuvos gyventojai neturi nuomonės arba negali nieko pasakyti apie hepatitą C. 73 proc. jaunuolių žino, kad yra tikimybė užsikrėsti hepatito C virusu vartojant švirkščiamuosius narkotikus, tačiau tik 51 proc. mano, kad užsikrėsti galima ir darant tatuiruotes, veriant auskarus.

Jaunimo tarpe gajūs ir mitai. Net 47 proc. jaunų žmonių galvoja, kad virusinį hepatitą C gali platinti erkės, toks pat skaičius tiki, kad didelė tikimybė užsikrėsti šia infekcija yra naudojant sergančio asmens daiktus, nors nei vienu, nei kitu keliu hepatito C virusas neplinta.

Vilniaus universiteto docentė ir infekcinių ligų gydytoja Ligita Jančorienė yra įsitikinusi, kad žmonių medicininis raštingumas labai prisidėtų prie hepatito C viruso infekcijos plitimo stabdymo. „Lietuvoje labai retas supranta, kad hepatitas C yra sunki užkrečiamoji liga, kurios, deja, kontroliuoti skiepais negalime, priešingai nei hepatitus A ir B. Akivaizdu, kad žinių apie infekcijos perdavimo kelius ir užsikrėtimo būdus trūksta, o tai, kad žmogus gali būti užsikrėtęs ir to nenujausti, dar labiau pagilina problemą. Jeigu būtume geriau informuoti, atsakingiau vertintume ligos simptomus, anksčiau kreiptumėmės į medikus“, – įsitikinusi docentė.

Petro Šeikos, sirgusiojo lėtiniu hepatitu C ir „Saugok save“ koordinatoriaus, tokie apklausos rezultatai nestebina. Jis pats prisipažįsta, kad apie ligą nieko nežinojo, kol neišgirdo diagnozės. „Vis dėto, nerimą kelia tai, kad dėl medicininio neišprusimo žmonės hepatitą C sieja su netinkamais gyvenimo įpročiais. Tai didina pacientų socialinę atskirtį, stiprina ligos stigmą. Nesitikėdami, kad virusas gali paveikti kiekvieną iš mūsų, labai apsunkiname kovą su šia klastinga liga“, – teigė jis.

Tačiau pasak P. Šeikos, optimizmo suteikia tai, kad beveik 80 proc. apklaustųjų jaučia poreikį gauti daugiau informacijos apie hepatito C viruso infekcijos simptomus, diagnostiką ir gydymą. „Tik atvirai kalbėdami apie šią ligą ir kaip ją įveikti, galime paskatinti žmones labiau rūpintis savimi ir drąsiau padėti sergantiesiems“, – įsitikinęs P. Šeika.

Minėdami Pasaulinę hepatitų žinomumo dieną, specialistai dar kartą atkreipia dėmesį, kad dauguma užsikrėtusiųjų net nežino, kad yra hepatito C viruso nešiotojai. Dėl ilgo besimptomio ligos periodo ir infekcijos sukeliamų negrįžtamų ligos pasekmių, sąlygojančių didelį mirtingumą, hepatito C virusas buvo pramintas “tyliuoju” šio amžiaus žudiku.

Dauguma sergančiųjų lėtiniu hepatitu C užsikrėtė prieš 20–30 metų gydymosi įstaigose perpilant ar duodant kraują arba kraujo plazmą, atliekant chirurgines operacijas, o taip pat nesteriliais instrumentais darant tatuiruotes ir veriant auskarus, vartojant švirkščiamuosius narkotikus. Retais atvejais liga gali būti perduota lytiniu keliu.

„Hepatitas C ne veltui vadinamas „nebyliuoju žudiku“. Ligonis daugelį metų gali visiškai nejausti jokių ligos požymių – visų tipų virusiniai hepatitai diagnozuojami tik atliekant kraujo tyrimus. Nuo užsikrėtimo hepatito C virusu iki kepenų cirozės ar kitų pavojingų komplikacijų gali praeiti keli dešimtmečiai. Neretai hepatitas C diagnozuojamas visiškai atsitiktinai, kai žmogus kreipiasi į gydytojus dėl kitų negalavimų ar panorėjęs tapti kraujo donoru“, – tvirtina L. Jančorienė.

Apklausą šių metų vasarą „Saugok save“ užsakymu atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos Tyrimai“ kartu su kompanija „Synopticom“. Joje dalyvavo 15-74 m. amžiaus gyventojai 125 Lietuvos vietovėse.