Kroatijos sveikatos apsauga: džiaugtis dar per anksti

Savaitės pradžioje prie ES valstybių narių prisijungusi Kroatija negali užmigti „ant laurų". Narystė ES tėra tik pirmas žingsnis siekiant įveikti šalies sveikatos sistemos problemas, kurių Kroatijoje vis dar netrūksta.

Spręsti yra ką

Prie 28 Europos šalių „šeimos„ prisijungusi Kroatija džiaugiasi tyliai, „naujokei dar nė neapšilus kojų“ ES, iš visų pusių girdimi nuogąstavimai, jog ši šalis dėl pernelyg didelio biudžeto deficito, viešojo sektoriaus skolos ir  populiacijos senėjimo tik prisidės prie didėjančio ES problemų sąrašo. Tuo tarpu Kroatija tikisi, kad atsivėrusi galimybė pasinaudoti ES lėšomis suteiks progą vykdyti būtinas reformas, vienas tikslas kurių – gerinti šalies gyventojų sveikatos apsaugą.

Pirmasis didelis žingsnis Kroatijos sveikatos sistemos gerinimo link buvo žengtas jau prieš kelis metus, kai šalyje buvo įvykdyta reforma, numatanti didinti šalies socialinio draudimo fondo lėšų surinkimą, kontroliuoti laikino nedarbingumo kompensacijų mokėjimą, mažinti išlaidas, likviduoti korupciją bei plėsti privatų medicinos paslaugų sektorių.

Tyrimai dėl korupcijos

Nepaisant įdėtų pastangų, Kroatijos sveikatos sistemos funkcionavimas vis dar išlieka neefektyvus,  nepakankamai skaidrus, o maži sveikatos priežiūros personalo atlyginimai veja juos iš šalies ieškoti geresnio gyvenimo galimybių svetur. Pasak Kroatijos sveikatos apsaugos ministro Rajko Ostojić „korupcija tapo socialiai priimtinas elgesys", kuris yra plačiai paplitęs ir Kroatijos sveikatos priežiūros sistemoje. Kaip dalis pastangų pakeisti jį, praėjusių metų pabaigoje 350 pirminės sveikatos priežiūros įstaigose buvo vykdomi tyrimai dėl korupcijos.
Prie minėtų problemų prisideda dar gyventojų senėjimas – daugiau nei 17% šalies piliečių – pensinio amžiaus asmenys, kuriems šalyje pagrindinės medicinos paslaugos teikiamos nemokamai.
Augantis lėtinių ligų skaičius, dėl blogų gyvenimo įpročių (pvz. beveik trečdalis šalies gyventojų virš 15 metų amžiaus rūko) padidina reikalingų lėšų gyventojų sveikatos apsaugai skaičių. Kroatija skiria beveik 8% šalies BVP sveikatos apsaugos sistemai, tai vienas aukščiausių procentų tarp vėliausiai įstojusių ES šalių.

Sistema centralizuota

Nors Kroatijos sveikatos apsaugos sistemos finansavimas ateina iš įvairių šaltinių, tačiau didžiausia jų dalis (daugiau nei 80%) surenkama iš sveikatos draudimo įmokų, kurios yra privalomos visiems piliečiams, išskyrus labiausiai pažeidžiamomis  vadinamas visuomenės grupes – pensinio amžiaus žmones. Apdraustieji valstybiniu sveikatos draudimu turi teisę gauti pirminės priežiūros specialistų pagalbą, sveikatos priežiūrą stacionare, įsigyti kompensuojamų vaistų, pasinaudoti odontologų paslaugomis bei gauti ortopedines ir kitas reikalingas priemones. Kai kurie piliečiai praplečia jiems teikiamas valstybės sveikatos priežiūros paslaugas mokėdami papildomą privatų sveikatos draudimą – šiuo atveju jiems kompensuojama didesnė nei įprasta paslaugų dalis.

Nors didžioji dalis šalies ligoninių priklauso valstybei, Kroatijoje auga tendencija verstis privačia medicinos praktika. Pagal kasmet sudaromas sutartis privačios įstaigos yra taip pat finansuojamos iš Kroatijos sveikatos draudimo fondo, kuris padengia pagrindinio gydymo ir sveikatos priežiūros išlaidas. Vis dėlto įsteigti asmeninį gydytojo kabinetą šalyje nėra taip paprasta - norintys gauti leidimą iš Sveikatos apsaugos ministerijos verstis privačia praktika, susiduria su būtinybe įrodyti, kad turi tam tikrą mažiausią skaičių prisirašiusių pacientų ir teikią bent minimalų sveikatos priežiūros paslaugų spektrą.

Europos Komisija pagyrė

Sylvain Giraud, Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato skyriaus vadovas pabrėžė, kad per 10 metų trukusį pasirengimo narystei procesą Kroatija diegė ES visuomenės sveikatos teisės aktus, rekomendacijas ir patirtį. Šalies visuomenės sveikatos specialistai įgijo techninių žinių ir įgūdžių, kad galėtų įgyvendinti ES visuomenės sveikatos teisės aktus, naudodamiesi ES plėtrai skirtu finansavimu. Kraujo, audinių, ląstelių saugojimo infrastruktūra pertvarkoma pagal ES reikalavimus, o dar labiau padidinus administracinius pajėgumus, turėtų pagerėti sveikatos valdymas.

Kroatija modernizavo organų donorystės ir transplantacijos sistemą, vadovaudamasi ES kokybės ir saugos standartais, todėl dabar ji yra „Eurotransplant" narė, pirmauja regione ir gali būti laikoma viena iš pasaulinių lyderių pagal persodintų organų ir gyventojų skaičiaus santykį.

Tikimasi, jog finansavimas pagal pereinamojo laikotarpio priemonę padės geriau diegti nacionalines profilaktinės vėžio patikros programas ir optimizuoti psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių visuomeninę sveikatos priežiūrą. Taip pat numatoma, kad prisijungimas prie ES šalių didins sveikatos sistemos konkurencingumą bei skatins medicininį turizmą, tačiau baiminamasi, jog atsivėrusios galimybės lengviau įsidarbinti kitose ES šalyse nulems didelę medikų emigraciją.