Kova su onkologine liga: svarbiausia – pacientas ir komandinis darbas

Didelį darbą, padedant onkologiniams ligoniams, atlieka patyrusios slaugos, anesteziologų-reanimatologų, patologų komandos.

Aukšto lygio medicinos kultūra

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje platus paslaugų spektras teikiamas ir tiems onkologiniams pacientams, kurių išgelbėti jau nebegalima.

Po vienu stogu dirba gausus būrys paliatyvios pagalbos, palaikomojo gydymo, slaugos specialistų, veikia Skausmo klinika. Nuo šių metų ligoninėje nuolat dirba kapelionas.

Klaipėdos universitetinės ligoninės pacientams ar jų artimiesiems, pirmą kartą susiduriantiems su vėžiu, priimti šią žinią padės visada netoliese būsiantis klinikinis psichologas, psichiatras. Esant sudėtingai situacijai, psichologas gali dalyvauti net pirminės konsultacijos pas onkologą metu.

"Visi šie dalykai ir sudaro Vakarų Lietuvos regiono medicinos kultūrą, kuria tradicijas", – tikino Branduolinės medicinos centro vadovė A.Plieskienė. Ji atkreipė dėmesį, kad apskritai anksčiau žmogus, sergantis vėžiu, patekdavo į socialinę atskirtį, nebesijausdavo pilnavertis.

"Gyvenimas su onkologinė liga – ne nuosprendis. Kai kurios rūšys gali būti kontroliuojamos dešimtmečius. Matome daug žmonių, kurie net ir sirgdami yra aktyvūs", – tvirtino pašnekovė.

Valdyti vis didėjančius pacientų srautus nėra lengvas darbas, tačiau Klaipėdos universitetinė ligoninė greitai reaguoja į šiuos iššūkius, joje įdiegtas ir vadinamasis žaliasis koridorius.

"Sistema – paprasta. Žmogus, kuriam pirmą kartą nustatyta onkologinė liga, užsiregistravęs ligoninės internetinėje pacientų registravimo sistemoje, vos per kelias dienas pateks į gydytojo onkologo rankas, kuris pasirūpins pacientu – jo ligos istoriją pristatys konsiliume, nukreips pas kitus specialistus. Vadinamasis žaliasis koridorius puikiai funkcionuoja ir suteikia galimybę operatyviau padėti pacientui", – pasakojo A.Česas.

Domisi rezidentai

Žvelgiant per onkologijos prizmę, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje didelis dėmesys skiriamas patirčiai įgyti, kaupti ar ja dalytis.

Pirmą kartą Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo suorganizuoti puikių atsiliepimų sulaukę nacionaliniai tobulinimosi kursai, dedikuoti sarginio limfmazgio biopsijai. Tą kartą jie buvo skirti besidomintiesiems melanomos diagnoze.

"Minėtų procedūrų veikiausiai esame atlikę daugiausiai Lietuvoje, tad galėjome pasidalyti patirtimi. Šie kursai – mokslinio ir švietėjiško darbo, kurį atlieka ligoninės onkologų ir dermatologų komanda, pradžia. Ateityje turėtų prisijungti ir chirurgai", – pasakojo A.Česas.

Klaipėdos universitetinę ligoninę pamėgę ir medicinos studijų rezidentai, kurių kiekvienais metais atvyksta vis daugiau. Dalis jų pasilieka ir nuolatiniam darbui.

"Vadinasi, ligoninė yra patraukli vieta ne tik dėl pasiekimų, technologijų, bet ir dėl žmogiškųjų išteklių, galimybės bendradarbiauti, semtis patirties", – tvirtino A.Česas.

Klaipėdos universitetinė ligoninės specialistai prisideda ir prie Klaipėdos universitete ruošiamų radiologijos technologų mokymo. Šios srities bakalauro diplomą galima įgyti tik uostamiestyje.

Ligoninėje vyksta aktyvus mokymas – pradedant studentais ir rezidentais, baigiant organizuojamais kvalifikacijos kėlimo kursais, mokslinėmis konferencijomis.

Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojai, kurių nemažai yra įgiję medicinos mokslų daktaro laipsnį, publikuoja mokslinius straipsnius ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, vyksta stažuotis, semtis patirties.

"Svarbiausia, kad ligoninės administracija, vadovybė, klinikų vadovai, departamentų, skyrių vedėjai dirbtų išvien. Tam, kad pasiektume rezultatų, turime būti viena komanda. Ateityje ligoninėje bus įgyvendinta ir dar daugiau projektų, vizijų. Perspektyvos – dar daugiau žadančios. Su onkologine liga susidūrusiems ar ją dar tik įtariantiems pacientams tereikia žinoti, kad yra laukiami Klaipėdos universitetinėje ligoninėje", – akcentavo A.Česas.