Kokius vaistus dažniausiai vartoja lietuviai?

  • Teksto dydis:

Paskutinius kelis mėnesius viešoje erdvėje nesiliauja diskusijos dėl to, ar pigesni generiniai  vaistai veikia taip pat efektyviai kaip ir brangesni originalūs. Nors 60 proc. gydytojų įsitikinę, kad generiniai vaistai skiriasi nuo originalių ir mažiau negu 20 proc. gydytojų pacientams siūlytų generinį vaistą, visgi realybė rodo ką kitą. Generinių vaistų per praėjusius metus buvo suvartota beveik dvigubai daugiau nei originalių.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atliko kompensuojamųjų ir nekompensuojamųjų receptinių vaistinių preparatų suvartojimo analizę, kuria buvo siekta išsiaiškinti, kokį vaistą savo negalavimui gydyti Lietuvos pacientai vartoja dažniau. Tyrimas buvo atliktas pagal  PSO patvirtintą ATC/ DDD metodologiją. Tai leido įvertinti, kiek asmenų iš tūkstančio kasdien vartojo vaisto nustatytą paros dozę.

Tik gydant tam tikras ligas

Nustatyta, kad 65 proc. visų kompensuojamųjų ir nekompensuojamųjų receptinių vaistų suvartojimo Lietuvoje sudaro generiniai vaistiniai preparatai. Tuo tarpu originalių vaistų suvartojimas siekia tik 35 proc. Šie preparatai vyrauja gydant onkologines, akių ligas, diabetą, taip pat kai kurias širdies ligas.

Kaip teigia VVKT bendradarbiavimo su Europos vaistų agentūra ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja profesorė Jolanta Gulbinovič, nepasitikėjimas generiniais vaistais yra keliamas dirbtinai. „Viešai skatinamas nerimas ir tvirtinimai, kad generiniai vaistai sukelia daugiau nepageidaujamų reakcijų ar yra mažiau efektyvūs, yra nepagrįstas. Nėra jokių tokias kalbas patvirtinančių mokslinių įrodymų. Juk ligą gydo vaisto veiklioji medžiaga, o ne jo pavadinimas ar pakuotė“, – pastebi J.Gulbinovič. Pasak profesorės, visi vaistai – tiek originalūs, tiek generiniai – yra registruojami pagal ES priimtus teisės aktus ir jiems taikomi vienodi kokybės, saugumo ir veiksmingumo standartai. Visus vaistus atidžiai tiria ir įvertina kompetentingi ekspertai, o jų saugumas ir efektyvumas yra nuolat stebimas. „Bet kokia gauta nepageidaujama reakcija į vaistą yra analizuojama ir vertinama. O tokių reakcijų gali pasitaikyti tiek vartojant originalų, tiek generinį preparatą“, – tvirtina VVKT atstovė.

VVKT primena, kad apie pasireiškusias nepageidaujamas reakcijas į vaistą, tarp jų ir vaisto neveiksmingumą, tarnybai turėtų pranešti ne tik gydytojai, bet ir gyventojai bei vaistininkai. Beje, gydytojai tai padaryti yra įpareigoti teisės aktais. Pranešti galima keliais būdais: tiesiogiai internetu per VAPRIS sistemą: gyventojams https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrv, gydytojams https://www.epaslaugos.lt/portal/login, taip pat el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt, paštu bei nemokamu telefonu 8 800 735 68.

Vaistai nuo širdies ligų – populiariausi

Iš kompensuojamųjų vaistų lietuviai daugiausiai vartoja širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų. Taip pat vartojama nemažai nervų sistemą veikiančių vaistų. Tokius rezultatus, atlikusi tyrimą, skelbia Valstybinė ligonių kasa (VLK).

Kompensuojamųjų vaistų vartojimo tyrimas atliktas naudojantis 2014−2016 m. privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ bei  (VVKT) duomenimis.

Tyrimas atskleidė, kad kiekvienais metais Lietuvoje yra suvartojamas panašus kiekis vaistų. Pavyzdžiui, 2016 m. – 1056, 2015 m. – 1047 ir 2014 m. – 1049 DDD / 1000 gyventojų per dieną. Tendencijos nesikeičia ir kalbant apie kompensuojamųjų vaistų vartojimą Lietuvoje: 2016 m. – 583 DDD, 2015 m. – 570 DDD, 2014 m. – 580 DDD / 1000 gyventojų per dieną.

2016 m. apskaičiuotas kompensuojamųjų vaistų, suvartojimo rodiklis − 583 DDD / 1000 gyventojų per dieną, rodo, kad apie 58 proc. Lietuvos gyventojų kasdien vartojo vaistus, kurių įsigijimo išlaidos buvo apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Nuo bendro suvartoto vaistų kiekio kompensuojamieji vaistai sudarė 55 proc.

„Organizacijos „Health Consumer Powerhouse“ 2016 m.  Europos sveikatos paslaugų indekso tyrime buvo vertinama, kokia dalis nuo visų receptinių vaistų išlaidų yra kompensuojama visuomeninių fondų lėšomis. Vidutiniškai gerai buvo vertinamos tos šalys, kuriose nuo 69 iki 50 proc. receptinių vaistų išlaidų buvo kompensuojama, o labai gerai įvertintos tos valstybės, kuriose žmonėms buvo kompensuojama daugiau nei 70 proc. receptinių vaistų išlaidų.

Lietuvos analizė parodė, kad 2016 m. Lietuvoje PSDF biudžeto lėšomis buvo apmokėta daugiau nei 63 proc. receptinių vaistų išlaidų. Taigi šis rodiklis artėja prie labai gero įvertinimo, nes didesnė dalis su gydytojo receptu skiriamų vaistų įsigijimo išlaidų Lietuvos gyventojams yra kompensuojama“, − pasidžiaugė VLK Vaistų kompensavimo skyriaus pavaduotoja Irma Medžiaušaitė.

Atliekant tyrimą, taip pat buvo lyginamas kompensuojamųjų vaistų vartojimas pagal vaistų klasifikacijos grupes.

Didžiausia 2016 m. suvartoto vaistų DDD kiekio dalis –  apie 370 DDD / 1000 gyventojų per dieną arba 64 proc. nuo viso suvartoto DDD kiekio teko širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantiems vaistams, 10 proc. (59 DDD / 1000 gyventojų per dieną) – nervų sistemą veikiantiems vaistams, 9 proc. (51 DDD / 1000 gyventojų per dieną) – virškinimo traktą ir metabolizmą veikiantiems vaistams.

Tai reiškia, kad net 37 proc. visų Lietuvos gyventojų kasdien išgeria vieną dienos dozę kompensuojamųjų širdies kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų; 6 proc. – kasdien suvartoja po dienos dozę kompensuojamųjų nervų sistemą veikiančių vaistų, o 5 proc. šalies gyventojų kiekvieną dieną išgeria virškinimo traktą ir metabolizmą veikiančių vaistų paros dozę.


Šiame straipsnyje: vaistaigeneriniai vaistai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių