Kokių bakterijų reikia žmogaus organizmui?

  • Teksto dydis:

Kalbėdami apie bakterijas, pirmiausia pagalvojame apie organizmui žalingus, ligas sukeliančius mikroorganizmus. Tačiau žmogaus kūne yra daugybė bakterijų – tiek „blogųjų“, tiek „gerųjų“. 

Skaičiuojama, kad kiekvieno iš mūsų kūne gyvena maždaug 100 trilijonų gerųjų mikroorganizmų. Pastarieji vadinami probiotikais, o drauge jie sveria daugiau nei žmogaus smegenys.

Dažniausiai gyventojai stengiasi apsisaugoti nuo aplinkoje esančių kenksmingų bakterijų naudodami antibakterinius purškalus ar muilus, o jų sukeliamas ligas gydo antibiotikais. Sveikatos specialistai primena, kad svarbu nepamiršti atkurti gerųjų bakterijų balansą. Tyrimai rodo, kad gerosios žarnyno bakterijos padeda stiprinti imunitetą, atkurti ir palaikyti žarnyno mikroflorą, išvengti peršalimo, atopinio dermatito ir gerina vitaminų įsisavinimą.

„BENU vaistinės“ duomenimis, probiotikų vartojimas praėjusiais metais augo. Sausio–lapkričio mėnesiais šių maisto papildų gyventojai įsigijo 7 proc. daugiau, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2015 m. Pasak vaistininkės Audronės Levickienės, tokie pokyčiai pažymi jau kelerius metus pastebimą augantį gyventojų polinkį stiprinti imunitetą ir rūpintis profilaktika.

Poroje su antibiotikais

Kiekvienais metais atrandama vis daugiau probiotikų pritaikymo būdų. Manoma, kad netolimoje ateityje probiotikai bus pritaikyti nutukimo, diabeto, alerginių ar psichikos susirgimų gydymui.

Kol kas probiotikai vartojami siekiant palaikyti virškinimo sistemos funkcijas, kadangi dažniausiai gyventojai skuba įsigyti probiotikų sutrikus žarnyno veiklai ar vartodami antibiotikus.

Antibiotikai, naikindami ligas sukeliančias bakterijas, paveikia ir natūralią organizmo mikroflorą. Todėl probiotikai padeda sumažinti vaistų sukeliamą pašalinį poveikį – viduriavimą, pilvo pūtimą, alergines reakcijas. Probiotikų preparatuose dažniausiai yra dviejų grupių gerųjų bakterijų – laktobakterijos (Lactobacillus acidophilus) ir bifidobakterijos (Bifidobacterium animalis). Renkantis probiotikus patariama atkreipti dėmesį į šių veikliųjų medžiagų kiekį.

Kova su moteriškomis ligomis

Probiotikai naudingi kiekvienam žmogui, tačiau vaikams ir moterims juos patariama vartoti dažniau. Vaikų virškinimo ir imuninė sistemos yra jautresnės ir nepilnai susiformavusios. Dėl šios priežasties jie dažniau viduriuoja, serga peršalimo ligomis, turi virškinimo sutrikimų.

Šiuo atveju suaugusiems gali pakakti tik bifidobakterijų, tačiau mažyliams reikalingos ir laktobakterijos. Dėl to renkantis probiotinius papildus vaistinėje, reikėtų atkreipti dėmesį į jų sudėtį.

Pastebima, kad natūralių gerųjų bakterijų stoka leidžia atsirasti „moteriškoms“ infekcijoms, pavyzdžiui, kandidozei.

Makšties grybeliai ir infekcijos vargina didelę dalį moterų. Šie sutrikimai ypač paūmėja po antibiotikų vartojimo ar nusilpus imunitetui. Būtent probiotikai ar specialios jais papildytos žvakutės gali padėti šias nemalonias problemas išspręsti ir užkirsti joms kelią.

Šaltinis – raugintos daržovės

Gerųjų žarnyno bakterijų, kaip ir kitų organizmui reikalingų vitaminų ar mikroelementų, galima gauti su maistu. Daugiausia gerųjų bakterijų turi kefyras, jogurtas, taip pat česnakai, svogūnai, bananai, neapdoroti grūdai ir raugintos daržovės – rauginti kopūstai, agurkai ir pan.

Renkantis jogurtą rekomenduojama vartoti natūralų ir nesaldintą. Įprasti jogurtai su vaisiais veikiau yra desertas nei geras probiotikų šaltinis. 

Vartoti valgio metu

Probiotikus rekomenduojama vartoti valgio metu, dažniausiai vieną kartą per dieną. Jeigu buvo paskirti antibiotikai, gydytojai pataria iš karto pradėti ir probiotikų kursą.

Dauguma šiuolaikinių probiotikų yra atsparūs antibiotikams, jų nereikia laikyti šaldytuve, tad juos galite neštis į darbą, vežtis į kelionę. Norint išvengti disbakteriozės arba normalios žarnyno mikrofloros pokyčių, probiotikus reikėtų vartoti bent 5–7 dienas po antibiotikų kurso.

Po viduriavimo arba profilaktiniais tikslais probiotikus rekomenduojama vartoti apie dvi savaites.

Papildai su gerosiomis žarnyno bakterijomis naudingi ir tuomet, kai vargina pilvo pūtimas, dirgliosios žarnos sindromas, pavasarį paūmėjus lėtinėms virškinamojo trakto ligoms.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių