- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kalbėdami apie bakterijas, pirmiausia pagalvojame apie organizmui žalingus, ligas sukeliančius mikroorganizmus. Tačiau žmogaus kūne yra daugybė bakterijų – tiek „blogųjų“, tiek „gerųjų“.
Skaičiuojama, kad kiekvieno iš mūsų kūne gyvena maždaug 100 trilijonų gerųjų mikroorganizmų. Pastarieji vadinami probiotikais, o drauge jie sveria daugiau nei žmogaus smegenys.
Dažniausiai gyventojai stengiasi apsisaugoti nuo aplinkoje esančių kenksmingų bakterijų naudodami antibakterinius purškalus ar muilus, o jų sukeliamas ligas gydo antibiotikais. Sveikatos specialistai primena, kad svarbu nepamiršti atkurti gerųjų bakterijų balansą. Tyrimai rodo, kad gerosios žarnyno bakterijos padeda stiprinti imunitetą, atkurti ir palaikyti žarnyno mikroflorą, išvengti peršalimo, atopinio dermatito ir gerina vitaminų įsisavinimą.
„BENU vaistinės“ duomenimis, probiotikų vartojimas praėjusiais metais augo. Sausio–lapkričio mėnesiais šių maisto papildų gyventojai įsigijo 7 proc. daugiau, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2015 m. Pasak vaistininkės Audronės Levickienės, tokie pokyčiai pažymi jau kelerius metus pastebimą augantį gyventojų polinkį stiprinti imunitetą ir rūpintis profilaktika.
Poroje su antibiotikais
Kiekvienais metais atrandama vis daugiau probiotikų pritaikymo būdų. Manoma, kad netolimoje ateityje probiotikai bus pritaikyti nutukimo, diabeto, alerginių ar psichikos susirgimų gydymui.
Kol kas probiotikai vartojami siekiant palaikyti virškinimo sistemos funkcijas, kadangi dažniausiai gyventojai skuba įsigyti probiotikų sutrikus žarnyno veiklai ar vartodami antibiotikus.
Antibiotikai, naikindami ligas sukeliančias bakterijas, paveikia ir natūralią organizmo mikroflorą. Todėl probiotikai padeda sumažinti vaistų sukeliamą pašalinį poveikį – viduriavimą, pilvo pūtimą, alergines reakcijas. Probiotikų preparatuose dažniausiai yra dviejų grupių gerųjų bakterijų – laktobakterijos (Lactobacillus acidophilus) ir bifidobakterijos (Bifidobacterium animalis). Renkantis probiotikus patariama atkreipti dėmesį į šių veikliųjų medžiagų kiekį.
Kova su moteriškomis ligomis
Probiotikai naudingi kiekvienam žmogui, tačiau vaikams ir moterims juos patariama vartoti dažniau. Vaikų virškinimo ir imuninė sistemos yra jautresnės ir nepilnai susiformavusios. Dėl šios priežasties jie dažniau viduriuoja, serga peršalimo ligomis, turi virškinimo sutrikimų.
Šiuo atveju suaugusiems gali pakakti tik bifidobakterijų, tačiau mažyliams reikalingos ir laktobakterijos. Dėl to renkantis probiotinius papildus vaistinėje, reikėtų atkreipti dėmesį į jų sudėtį.
Pastebima, kad natūralių gerųjų bakterijų stoka leidžia atsirasti „moteriškoms“ infekcijoms, pavyzdžiui, kandidozei.
Makšties grybeliai ir infekcijos vargina didelę dalį moterų. Šie sutrikimai ypač paūmėja po antibiotikų vartojimo ar nusilpus imunitetui. Būtent probiotikai ar specialios jais papildytos žvakutės gali padėti šias nemalonias problemas išspręsti ir užkirsti joms kelią.
Šaltinis – raugintos daržovės
Gerųjų žarnyno bakterijų, kaip ir kitų organizmui reikalingų vitaminų ar mikroelementų, galima gauti su maistu. Daugiausia gerųjų bakterijų turi kefyras, jogurtas, taip pat česnakai, svogūnai, bananai, neapdoroti grūdai ir raugintos daržovės – rauginti kopūstai, agurkai ir pan.
Renkantis jogurtą rekomenduojama vartoti natūralų ir nesaldintą. Įprasti jogurtai su vaisiais veikiau yra desertas nei geras probiotikų šaltinis.
Vartoti valgio metu
Probiotikus rekomenduojama vartoti valgio metu, dažniausiai vieną kartą per dieną. Jeigu buvo paskirti antibiotikai, gydytojai pataria iš karto pradėti ir probiotikų kursą.
Dauguma šiuolaikinių probiotikų yra atsparūs antibiotikams, jų nereikia laikyti šaldytuve, tad juos galite neštis į darbą, vežtis į kelionę. Norint išvengti disbakteriozės arba normalios žarnyno mikrofloros pokyčių, probiotikus reikėtų vartoti bent 5–7 dienas po antibiotikų kurso.
Po viduriavimo arba profilaktiniais tikslais probiotikus rekomenduojama vartoti apie dvi savaites.
Papildai su gerosiomis žarnyno bakterijomis naudingi ir tuomet, kai vargina pilvo pūtimas, dirgliosios žarnos sindromas, pavasarį paūmėjus lėtinėms virškinamojo trakto ligoms.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą1
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika6
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...