Kokios vasaros gėrybės naudingiausios sveikatai?

Vasara puikus metas ne tik dėl to, kad dažniausiai asocijuojasi šiluma, saule ir atostogomis, bet tai pats tinkamiausiais laikas koreguoti mitybos įpročius , „iššluoti“ organizmą ir pasipildyti vitaminų atsargomis bei atsikratyti keliais nereikalingais kilogramais. Pristatome 8 vasaros gėrybes, kurios padės jaustis sveikesniems.

Burokėlių lapai

Sutikime, kad apie burokėlius dažniausiai prisimena rudenį, o dabar, vasarą , negalima pamiršti jų įspūdingos lapijos. Šios puikios daržovės puikiai tinka ir troškinti, ir virti sriubas ir gardinti salotas. Būrokėlių labai naudingi kepenims, yra daug vitamino C ir folio rūgšties. Be to, lapija labai naudinga ir žmonės sergantiems žarnyno ligomis. Burokėlių  žalumynai normalizuoja žarnyną, reguliuoja medžiagų apykaitą, šalina toksinus iš organizmo. Labai populiarūs Provanso virtuvėje.

Petražolės

Petražolės kilusios iš Viduržemio jūros regiono (lotyniškas pavadinimas reiškia „augantis ant akmens“). Šiuo metu tai vienas populiariausių prieskoninių augalų. Petražolės naudojamos farmacijoje, kosmetikoje, kulinarijoje dėl eterinių aliejų, gerinančių virškinimą ir žadinančių apetitą. Petražolėse ypač gausu vitaminų: C – penkis kartus daugiau negu citrinose ar apelsinuose, B1, B2, K, PP ir mineralinių medžiagų - kalio, magnio, kalcio, fosforo. Jei per dieną sukramsnosite 50 gramų petražolių, užsitikrinsite reikiamą vitamino C ir karotino dienos normą.

Petražolės tarp prieskoninių augalų užima labai svarbią vietą, kadangi plačiai naudojami jų lapai ir šaknys. Pagal tai petražolės skirstomos į lapines ir šaknines. Pirmųjų naudojami tik lapai, antrųjų – ir šaknys, ir lapai.

Salierai

Salieras - nuostabus augalas, kuris iki šiol dar randamas kaip laukinis Viduržemio šalyse. Jis buvo gerai žinomas dar Senovės Graikijoje ir Senovės Romoje, kur buvo laikomas dieviškuoju augalu. Šią daržovę valgė, kad susigrąžintų jaunystę, išvalytų kraują, pagydytų širdį. Salieras - nepamainomas daugelio dietų ingredientas: gydytojai vadina jį sveikatos lobynu. Be to, vertingos visos šio augalo dalys, pradedant lapija ir baigiant šaknelėmis. Be vitaminų, salieruose yra daug naudingų aminorūgščių, kurios pašalina iš organizmo kenksmingas medžiagas, normalizuoja medžiagų apykaitą, jaunina odos ląsteles. Naudingas salieras ir pagyvenusiems žmonėms: jis gerina druskų ir vandens apykaitą, padeda gydyti nutukimus ir neurozes.

Jaunas česnakas

Ypač naudinga, kai dar galvutė nėra pasidalijusi į skilteles. Česnako lapuose yra daug askorbo rūgšties, galvutėje augalinių baltymų, vitaminų, mineralų, tokių kaip kalcio, geležies ir jodo. Be to, jauni česnakai yra natūralus antibiotikas. Jis gerina virškinimo sistemą, kovoja su virusų ir kirminų, mažina kraujo spaudimą.

Trešnės

Šios vienos iš anksčiausiai vasarą atsirandančių uogų pasižymi vertingomis savybėmis. Organizmas jas gerai ir lengvai įsisavina. Turtingos provitaminu A, vitaminais B, C, P, geležimi, kaliu, natriu, magniu, kalciu, fosforu. Šios uogos aktyvina medžiagų apykaitos procesus, gerina apetitą ir smegenų darbą, stiprina organizmą. Tamsiai raudonos spalvos trešnėse daug antocianų ir karotinoidų – flavonoidų, kurie apsaugo ir stiprina kraujagyslių sieneles. Keletą puodelių šių uogų per dieną bus puiki profilaktika mėlynėms ant kūno išvengti ir sumažins kraujospūdį esant hipertonijai. Naudinga vartoti trešnes sergant reumatizmu, artritu ar podagrai – jose esanti salicilo rūgštis malšina skausmą. Trešnėse gausu celiuliozės, kurią „myli“ saprofitinės bakterijos. Todėl jos tinka esant žarnyno disbakteriozei. Taip pat tinka užkietėjus viduriams. Padeda gydyti kosulį – trešnės puiki atsikosėjimą gerinanti priemonė. Tokiu atveju geriau iš šių uogų išvirti kompotą (be cukraus) ir gerti jį karštą. Gerina kepenų ir inkstų darbą, jie aktyviau šalina iš organizmo šlakus. Taip pat trešnės turi teigimą poveikį odai, padeda esant įvairioms problemoms (egzemai, psoriazei, spuogams). Odos problemoms spręsti, trešnes galima vartoti ir išoriškai. Kaukė iš šių uogų valo ir sutraukia poras, šalina negyvas ląsteles.

Dilgėlės

Dilgėlė yra ne tik vienas svarbiausių mūsų krašte augančių vaistinių augalų, bet ir puikus maisto papildas. Šviežios dilgėlės turi 15 proc. angliavandenių, 5,5 proc. baltymų, beveik 2,3 proc. mineralinių medžiagų – geležies, kalcio, magnio, kalio, natrio.

Dilgėlės lapuose yra C, K, E ir B grupės vitaminų ir karotino, kuris mūsų organizme virsta vitaminu A. Maistingumu dilgėlės du kartus lenkia morkas ir net tris kartus – špinatus, kaloringumu prilygsta bulvėms. Prisiskynus dilgėlių, jas reikia labai gerai nuplauti ir nuplikyti verdančiu vandeniu. Taip paruoštos dilgėlės tinka sriuboms, troškiniams, salotoms. Jei norime jų turėti ilgesniam laikui ar prisiskynėme daugiau, gerai nuplovę paskleiskime vienu sluoksniu ir sušaldykime šaldiklyje – turėsim puikių vitaminų. Dilgėlių galima ir susidžiovinti. Džiovinos dilgėlės puikiai tinka mėsos ir žuvies patiekalams paskaninti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių