Kokie pavojai tyko sporto salėse?

Vasaros karščiai gresia ne tik saulėje besikaitinantiems, bet ir sportuojantiems uždarose patalpose. Žiūrovai ir žaidėjai tuo galėjo įsitikinti stebėdami krepšinio rungtynes Kauno halėje tarp Lietuvos ir Belgijos, kuomet žaidėjai dėl prasto vedinimo slysčiojo ant parketo ir rizikavo susižeisti. Prieš kelias dienas visuomenę sukrėtė žinomo teisėjo Česlovo Jokūbausko mirtis po apsilankymo sporto klube. Realybė tokia: Vilniaus visuomenės sveikatos centras dažnai nustato mikroklimato ar higienos pažeidimus įstaigose, kurios aktyviai kviečia žmones sportuoti.

Skundų daugėja

Nors pernai net pusėje specialistų aplankytų sporto klubų sudarytos sąlygos buvo pripažintos neatitinkančiomis nustatytų reikalavimų, panašu, jo lietuviai skųstis nėra linkę. Per visus dvyliką mėnesių į visuomenės sveikatos centrą buvo kreiptasi tik vieną kartą. Tuo tarpu šiemet lankytojai tapo mažiau pakantūs – į specialistus prašydami nustatyti ar sumokėję už galimybę sportuoti klube, jie gauna geras paslaugas, lankytojai kreipėsi šešiskart. Ir tikrai ne be reikalo. Daugumoje tikrintų patalpų pažeidimų išties buvo – pernelyg šilta oro temperatūra, blogas vėdinimas.

„Šiluma kaulų nelaužo“ – į tokius skundus galbūt atkirstų ne vienas sporto klubo ar salės savininkas, tačiau tenka pripažinti jog ne tik „laužo“, bet ir gali baigtis tragiškai. Jeigu sveikas žmogus gaivaus oro trūkumą ar didesnį karštį gal ir ištvers, tai širdies ligomis sergantiems tokios sąlygos gali tapti nepakeliamos.

Nereikėtų ranka numoti ir į kitus pažeidimus, dėl kurių skundai keliauja ant visuomenės sveikatos specialistų stalo – nešvarios, blogai dezinfekuotos patalpos taip pat gali tapti „dovanėle“ lankytojams. Apsilankęs sporto salėje asmuo mažiausiai nori „parsinešti namo“ bakterijų ar grybelį, o jei treniruokliai ar dušo kabinos paliekamos nevalytos, būtent taip ir gali atsitikti.

Sukaitęs sporto salėje lipti į šaltą dušą taip pat nori ne kiekvienas, todėl į visuomenės sveikatos centrus kreipiamasi ir skundžiantis dėl nepakankamai karšto vandens.

Baudos nedidelės

Vilniaus visuomenės sveikatos centro saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė pripažįsta, jog situacija šalies sporto salėse ir klubuose ne visada galima pasidžiaugti. Nors yra nustatyti konkretūs reikalavimai patalpų mikroklimatui ir švaros sąlygoms, deja, dažnai jų nėra paisoma.

Patikrinimai dėl sąlygų šalies sporto klubuose ir salėse yra vykdomi kasmet, organizuojamos tiek periodinės, tiek ir operatyviosios (gavus konkretų skundą) patikros. Nepastebėtos nelieka ir ugdymo įstaigose įrengtos sportui skirtos patalpos. Mokyklos taip pat kiekvienais metais sulaukia Visuomenės sveikatos centrų specialistų vizitų.

Praėjusiais metais Vilniuje iš viso buvo atlikti beveik keturiasdešimties sporto klubų patikrinimai dėl visuomenės sveikatos saugos pažeidimų ir beveik pusėje jų buvo aptikti neatitikimai nustatytiems reikalavimams. Sporto klubų savininkai neužtikrina pakankamos patalpų ir sporto įrangos priežiūros – dušo kabinos nėra gerai nuplaunamos ar dezinfekuojamos, vieno patikrinimo metu paėmus mėginius buvo aptikta mikrobiologinė tarša. Šį kartą sporto klubas neapsiribojo vien tik perspėjimu, jam skirta bauda. „Rizika užsikrėsti infekcinėmis ligomis priskiriama prie pažeidimų galinčių sukelti pavojų žmogaus sveikatai, todėl buvo skirta bauda“, - aiškina A. Razmienė.

Tačiau baudos už tokius pažeidimus Lietuvoje nėra didelės.  Jeigu pažeidimas per metus nustatytas pirmą kartą ir asmuo sutinka su pažeidimais - taikoma pusė minimalios baudos, t.y. 25 Lt. Jei pažeidimas per metus nustatytas pirmą kartą ir asmuo nesutinka su pažeidimais, bauda siekia 50-200 Lt. Už pakartotinai per metus nustatytus pažeidimus sporto klubo savininkams tentų pakloti nuo 50 iki 500 Lt.
A. Razmienės teigimu, visais atvejais nustačius nepakankamą higienos užtikrinimą, buvo nurodoma daugiau dėmesio skirti patalpų valymui ir dezinfekcijai. Šiais metais Visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu aptiko nemažai pažeidimų susijusių ir su patalpų mikroklimato normų nesilaikymu -  temperatūros salėse viršija leistinas normas, trūksta vedinimo.

Komentaras:

Vilniaus Santariškių klinikų neurologijos centro gydytojas, dr. Dalius Jatužis

Dažnai sportuoju, todėl yra tekę lankytis įvairiose sporto salėse. Lietuvoje jos labai skirtingos, tačiau tenka pripažinti, jog daugelyje jų yra nepakankamas vėdinimas, prastai sutvarkytos persirengimo kabinos. Sportas salėse, kurios atitinka visus standartus dažniausiai yra brangus ir patekti į jas sunku, nes geresnės vietos visada būna užpildytos. Nors žmonių nusiskundimai dėl sąlygų sporto salėse daugiausia susiję su komfortu – visada norėtųsi gauti kuo aukštesnio lygio paslaugas, nereikia pamiršti, jog vasarą, vyraujant karštiems orams dėl prastos ventiliacijos žmogus gali pasijusti blogai.

Tarp kitko:

Išbandyti „pirtį“ sporto salėje teko ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei, po ko treneris Jonas Kazlauskas neslėpė pasipiktinimo dėl rungtynių metu sudarytų sąlygų. Po draugiškų rungtynių su Belgijos rinktine treneris sakėsi nesuprantąs, kodėl Lietuvos ir Belgijos krepšininkai turėjo slysčioti ant prakaito nevėdinamoje Kauno sporto halėje. „Sportinius batelius reikėjo pasikeisti į „ląstus“ ar dar kažką. Traumų tikimybė buvo didelė, o kas už jas būtų atsakęs?“, - nusivylimo tuo metu neslėpė strategas.

Lietuvos krepšinio federacija (LKF) tą kartą situaciją pasiaiškino „techniniais gedimais“. Ant jų, „dėl ventiliacijos ir kondicionavimo sistemos techninio gedimo, kurį sukėlė kompiuterinės sistemos valdymo klaida, nebuvo įmanoma užtikrinti gerų sąlygų draugiškoms Lietuvos – Belgijos krepšinio rinktinių rungtynėms. Programinės įrangos klaida ir sistemos gedimas yra nustatyti ir bus iki kito renginio pašalinti“.

Tuo tarpu LKF generalinis direktorius Mindaugas Balčiūnas tik pasidžiaugė, kad viskas pasibaigė laimingai ir niekas nesusižeidė bei pažadėjo pamąstyti apie tinkamą oro kondicionavimą.